Naujausios
Simboliai – ant stalo
Pesacho data nustatoma pagal mėnulio kalendorių – švenčiama stojus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio PESAH, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primena istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto vergovės.
Šiemet Pesacho šventė sutampa su šabu: šventinis periodas prasidėjo jau penktadienio vakare ir tęsis iki balandžio 4 dienos.
„Šiemet dėl karantino negalime susirinkti, kaip ir pernai, daug švenčių šventėme atskirai, bet vis tiek stengiamės išlaikyti šventinę dvasią. Šventė susijusi su žydų tautos išėjimu iš vergovės, o dabar, kaip išbandymas, yra pandemijos periodas, esame „įkalinti“ namuose karantino. Bet mūsų bendruomenės savanoriai pasistengė, kad visų šventinius stalus pasiektų tradiciniai Pesacho šventės produktai“, – sako S. Kerbelis.
S. Kerbelis džiaugiasi, kad vienas Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narys turi restoraną, yra išsaugojęs ir perėmęs tradicinių patiekalų receptus – jis pagamino tradicinio maisto visai bendruomenei. Kurie negalėjo atsiimti iš restorano, tiems savanoriai išvežiojo į namus.
Nepamirštos ir Pasaulio teisuolių šeimos – į jų namus taip pat iškeliavo šventės ženklai. Tai – ir padėka, ir parodymas, jog geri darbai nėra pamirštami.
S. Kerbelis išvardija svarbiausias Pesacho tradicijas.
Prieš sėdant prie šventinio stalo, būtina nusiplauti rankas.
Itin svarbus Pesacho atributas – macai, šių tradicinių neraugintų miltų paplotėlių kasmet parūpina Lietuvos žydų bendruomenė. Lietuvoje macų nėra kur įsigyti.
„Žydai, skubėdami iš Egipto, spėjo tik užmaišyti miltus su vandeniu, nesulaukė, kad įvyktų rūgimo procesas. Macų gaminimas įdomus – turi būti maksimaliai trumpas laikas nuo miltų užmaišymo su vandeniu ir patekimo į pečių. Kažkada vienas vaikinas, kad pagreitintų procesą, užsidėjo riedučius. Dabar ne vienoje kepykloje, kur macai gaminami rankomis, galima matyti važinėjančius riedučiais kepėjus“, – sako S. Kerbelis.
Ant Pesacho stalo negali būti patiekalų, kurių gamyba susijusi su rūgimu – pavyzdžiui, duonos.
Litvakišku patiekalu S. Kerbelis įvardija vištienos sultinį su kukuliais, padarytais iš macų.
Kiti Pesacho patiekalai: faršmakas – kapota silkė, kepenėlių paštetas. Būtinas ir košerinis vynas.
Į pagrindinę lėkštę (kearą) sudedami produktai, kurių kiekvienas perduoda savo žinią. Pavyzdžiui, sūrus vanduo simbolizuoja ašaras, kurias liejo žydai, būdami Egipte vergovėje. Į sūrų vandenį mirkomas kiaušinis ir daržovės (gali būti bulvė, svogūnas, morka).
Krienai, salotos – priminimas apie tai, koks kartus buvo žydų gyvenimas Egipte. Apkeptas vištos sparnelis (ar kitas kauliukas) simbolizuoja „stiprią ranką“, kuria Kūrėjas išvedė judėjus iš Egipto, kitas paaiškinimas – simbolizuoja avį, paaukotą išeinant iš Egipto. Saldumynas iš obuolių, kriaušių, datulių, riešutų simbolizuoja sunkų žydų darbą Egipte, gaminant plytas iš molio.
Daug kalbama apie tradicijas
Kol nebuvo pandemijos, į Šiaulių apskrities žydų bendruomenę atvažiuodavo rabinai arba religinių mokyklų mokiniai iš Kanados, Izraelio, JAV, kurie padėdavo pajausti šventę ir ją teisingai atšvęsti.
„Pas žydus priima daug kalbėti apie šią šventę, vaikai užduoda daug klausimų, pas kitus net iki paryčių užsitęsia. Pasakojama, kaip žydai buvo vergovėje, kaip išėjo, kaip klajojo, kaip gavo Torą. Stengiamasi kuo daugiau kalbėti apie tradiciją, ją perduoti, kad vaikai įsimintų ir žinios eitų iš kartos į kartą. Galiu palyginti, kad ir mes, suaugę, jaučiamės, kaip vaikai, daug klausinėjame, daug ką sužinome dabar. Sovietmečiu iš užsienio macų atsiųsdavo, bet šventę pagal tradicijas švęsdavo vienetai“, – sako S. Kerbelis.
Pasak S. Kerbelio, per Pesachą kalbama ne tik apie fizinį, bet ir dvasinį išėjimą – sakoma, kad kai kurie dvasiškai dar nėra iš vergovės išėję. Galvoja, kad yra patys svarbiausi, bet reikia prisiminti, kad yra kažkas virš mūsų, ir išeiti iš egoizmo vergovės.
Kiekvienos šalies bendruomenė, žydai-aškenaziai, sefardai, žydai, kilę iš arabų šalių, Etiopijos, Indijos, sako S. Kerbelis, turi savų tradicijų niuansų, švenčia šiek tiek savaip. Kaip ir kitas šventes – pavyzdžiui, per Chanuką pas litvakus ant stalo būtini bulviniai blynai, pas sefardus tokio patiekalo greičiausiai nebus.
Visgi dabartiniame Izraelyje gyventojai yra suvažiavę iš įvairių šalių, tuokiasi ir taip šeimose tradicijos susilieja.
