Naujausios
Ilgo darbo atspindys
Knygą „Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai“ sudaro keturi išsamūs skyriai.
Skyrių „Frenkeliai Šiauliuose. Šeimos istorija ir dabartis“ parašė Raimunda Balza, Vilma Karinauskienė ir Virginija Šiukščienė, „Chaimo Frenkelio odų fabriko raida“ – R. Balza ir Vilija Ulinskytė-Balzienė, „Chaimo Frenkelio vila: architektūrinės estetikos ir žydų gyvenimo tradicijų dermė“ – Lina Preišegalavičienė, „Chaimo Frenkelio vila – pagrindinis Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys“ – Odeta Stripinienė.
Knygą recenzavo dr. Lara Lempertienė ir prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas.
Pokalbyje Chaimo Frenkelio viloje dalyvavę knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė dr. L. Preišegalavičienė bei straipsnių autorius, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius R. Balza pasidalijo, kaip gimė monografija.
Pasak R. Balzos, knyga – ilgo darbo atspindys. Atliktas tyrimas yra dalelė Lietuvos istorijos, visų pirma susijusi su Šiauliais, Šiaulių pramone ir jos raida, Frenkelių šeima, jų įspūdingais namais.
L. Preišegalavičienė iš pradžių galvojo rašyti knygą apie Chaimo Frenkelio vilos pastatą, architektūrą. Pradėjusi darbą, tyrimą pasiūlė pakreipti kitu kampu – kad pastatas ir jo istorija atsispindėtų per šeimos praeitį, istoriją, veiklą. Ir paprašė talkos – daugiau autorių, daugiau medžiagos. Taip buvo pakelta būsimo leidinio kartelė.
Pasak L. Preišegalavičienės, įprastai architektūrologiniuose tyrimuose būna rašoma apie pastatą, pastato architektą, o gyventojai lieka už visos istorijos.
„Bet viskas prasideda nuo namo statytojo, šeimos, užsakovo: jis kviečiasi architektą, jis kviečiasi dailininką. Koks bebūtų tobulas architektas, užsakovas, šeima vaidina labai svarbią rolę pastato architektūros, o ypač interjero dizaino atsiradime“, – sakė L. Preišegalavičienė.
Nutarta, kad pirmas knygos skyrius bus skirtas šeimai, antras skyrius – šeimos veiklai ir verslui, kartu pristatant labdaringą veiklą, kitus pastatus, kuriuos jie statė, o knygą užbaigs tuo, kuo pastatas gyvena šiais laikais.
Knygos sudarytojai teko susidurti ir su kliūtimis. Pirmoji – nežinoma, kas pastato architektas. Nors bendravo ir su kolegomis menotyrininkais iš Latvijos, bet pastato architekto nustatyti nepavyko. Paieškos, kurias tyrėja vadina meditacija, sugulė į knygos skyrių: nuosekliai aprašyta, kokiu keliu mokslininkė ėjo, kur ieškojo informacijos, su kokiais pastatais lygino.
„Labai norėjosi pasižiūrėti per Lietuvos žydų šeimos kultūros prizmę – ta istorija yra ištrinta, užmiršta ir apie ją labai sunku rašyti, nes Lietuvos žydų pasaulis ir privačios erdvės yra visiškai sunakintos“, – sakė L. Preišegalavičienė, informaciją rinkusi tarsi dėlionę.
L. Preišegalavičienė apžvelgė ir tyrimus, atliktus prieš vilos renovaciją, bandė įminti pastato grožio, universalumo paslaptis.
„Skyriaus pabaigoje buvo įdomu patyrinėti, kur ta paslaptis, kad šita vila yra graži ne vien muziejininkams, architektūrologams, architektams, bet net vaikas, atėjęs į šitas patalpas, stebisi, kaip čia yra gražu.“
Pasak mokslininkės, liko ir daugiau neatsakytų klausimų. Bet džiaugina, kad žinomas vilos sieninės tapybos autorius – jį nustatyti padėjo kolegos mokslininkai iš Latvijos. Paaiškėjo, kad Šiauliuose turime žymaus latvių tapytojo kūrinį: sieninės tapybos autorius ir atlikėjas yra dailininkas tapytojas Voldemaras Zeltinšas.
L. Preišegalavičienės nuomone, Lietuvoje yra daugybė gražių patalpų, bet jos neįveiklintos taip prasmingai, kaip „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vila.
Įvertino palikuonys
„Kai buvo telkiama mokslininkų specialistų komanda, universalumas šiek tiek gąsdino“, – sakė R. Balza. Tyrėjams teko prisiliesti prie šeimos biografijos, ieškoti, kaip Frenkelių šeima atsirado Šiauliuose, kokios šaknys, kaip Chaimas Frenkelis iš Ukmergės atsikraustė į Šiaulius, kūrė šeimą, pradėjo savo verslą.
Verslo pradžia, akcentavo R. Balza, yra Šiaulių tapimas didmiesčiu: be Frenkelio odų fabriko, odų išdirbimo apimties sunku įsivaizduoti miestą. XIX amžiuje Šiauliai iš eilinio provincijos miestelio tampa didmiesčiu.
L. Preišegalavičienė skaitydama rankraštį nuolat sugrįždavo prie minties: o ką jaus palikuonys, skaitydami šią knygą?
Knygos elektroninę versiją muziejus nusiuntė Frenkelių palikuonims, gyvenantiems JAV.
Peteris ir Robertas Vugai atsiuntė vaizdo įrašą: „Mes esame Chaimo ir Doros Frenkelių proanūkiai bei Jokūbo ir Rozos Frenkelių anūkai. Vertiname išsamius tyrimus, kurie buvo publikuoti knygoje. Ir labai vertiname, kad tyrimai yra ne tik apie Chaimo ir Jokūbo vykdytą verslo plėtrą, bet ir apie socialinius aspektus, atskleidžiančius, ką jie nuveikė bendruomnės labui ir žydų paveldui. Labai didžiuojamės mokyklomis, sinagoga ir ligonine, kurias jie pastatė miestui. Mama su dideliu pasididžiavimu pasakodavo, kad fabriko gaisrinė aptarnavo visą miestą. Į tai jie žiūrėjo kaip į savo pareigą padėti. Tyrimo apimtis ir stilius yra pavyzdiniai ir taps nuolatine Frenkelių šeimos palikimo dalimi.“
Ch. Frenkelio viloje muziejaus kvietimu yra lankęsi trys Jokūbo Frenkelio anūkai: Vugai iš JAV ir Rojus Rozenšteinas, pastaruoju metu gyvenantis Paryžiuje. Visi jie yra Lietuvos piliečiai. Į Šiaulius atvyksta ir kiti Frenkelių palikuonys su artimaisiais.
Šeimos istorija
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, brėžiniais, planais. Pateikta išsami santrauka anglų kalba bei iliustracijų sąrašas. Svarstoma, kad prasminga išleisti knygą ir anglų kalba: prasiplėstų auditorija.
Knygą, sako L. Preišegalavičienė, galima skaityti ne tik kaip mokslinę, bet kaip ir romaną. Tai – šeimos, Lietuvos gyventojų gyva istorija, viskas tikra, pagrįsta dokumentais, fotografijomis.
Jaunas amatininkas Chaimas Frenkelis iš Ukmergės į Šiaulius atvyko prieš beveik 150 metų.
Ch. Frenkelis (1857–1920) ir jo sūnus Jokūbas (1884–1967) Šiauliuose sukūrė modernią odų pramonę ir išvystė ją iki pasaulinio lygmens.
Frenkeliai garsėjo ne tik kaip stambūs fabrikantai, bet ir kaip dosnūs labdariai. Šeima rūpinosi švietimu, socialine globa, tikybos reikalais. Jokūbas Frenkelis dalyvavo ir miesto politinėje veikloje – ne kartą išrinktas į Šiaulių miesto tarybą. „Asmeniškai laikau save ne tiktai lojaliu Lietuvos piliečiu, bet tikruoju Lietuvos patrijotu“, –1935 metais interviu sakė J. Frenkelis.
Iki mūsų dienų išliko gausus Frenkelių šeimos paveldas Šiauliuose – ne tik fabrikas ir gyvenamasis namas-vila, bet ir jų lėšomis pastatyti pastatai.
Į gyvenamąjį namą-vilą Ch. Frenkelis su šeima įsikėlė 1908 metais. Šis pastatas – vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesijos, jugendo) statinių. Nuo 1993 metų čia įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus.
2014 metais priešais fabriko pastatą buvo atidengtas paminklas Ch. Frenkeliui (skulptorius Romualdas Kvintas, architektas Alvidas Songaila).
