Be panikos: gelbsti kūryba ir bendravimas

Ramutės STAKĖNIENĖS nuotr.
Dizainerė Ramutė Stakėnienė pasiuvo kaukes sau ir vyrui bardui, dainų autoriui bei atlikėjui Virgiui Stakėnui. Fotosesijos rezultatą planuoja pristatyti virtualioje galerijoje „Neatšaukti atidarymai“.
Kuo gyvena žinomi Šiaulių žmonės karantino metu, siaučiant pandemijai? Apie tai kalbamės su Virgiu Stakėnu, Vyteniu Rimkumi ir Lina Žutaute.

Pagrindinis vaistas – kūryba

Virgis STAKĖNAS, bardas, dainų autorius ir atlikėjas:

– Man gal kiek lengviau, nes turiu kūrybą ir galiu ja užsiimti. Tą dariau visą gyvenimą, tik dabar viena kūrybos dalis, koncertai, žinoma, sustabdyta, bet atsirado kiti dalykai.

Aš visą laiką buvau aktyvus interneto vartotojas, o pastaruoju metu – ypač. Esu ne tik „feisbukistas“, bet ir „instagrameris“, štai trečiadienį per instagramą turėjau savo tiesioginį „live“ trečiąjį koncertą-laidą, netgi susikūriau modelį. Ir vadinasi jis „GiBaMi“ – gitara, baladė, mintis.

Pagal instagramo reikalavimus turiu sutilpti į 15 minučių. Įžanga, baladė, baladės istorija, mano įžvalgos ir eksponatas iš Virgio muziejėlio.

Iš pradžių mano sumanymas buvo transliuoti kartą per savaitę, dabar, atrodo, vertėtų ir dažniau.

Instagrame turiu 2,5 tūkstančio sekėjų. Kitą dieną tą patį siužetą įdedu į feisbuką. Tai veikla, kuri mane įpareigoja.

Žmona Ramutė taip pat užsiima kūryba, daug fotografuoja, redaguoja, tvarko archyvus.

Svarbiausia, kad vienas kitą palaikome, dalijamės žiniomis, naujienomis, nuomonėmis, dalyvaujame socialinėje veikloje. Vilmantas Dambrauskas abu pakvietė įsijungti į feisbuko grupę „Neatšaukti atidarymai“.

Prieš keletą dienų buvome trumpam išvažiavę į gamtą – žmona norėjo nufotografuoti saulėlydį. Važiavome ten, kur nėra žmonių, kur mes niekam netrukdome, kur mums niekas netrukdo. Pabuvome valandėlę ne namuose, nesukeldami pavojaus nei sau, nei kitiems.

Atsigavome psichologiškai. Nors namuose turime savo kampus, vis tiek, sukantis toje pačioje erdvėje, pradeda dirginti, atsiranda papildomų klausimų, kurių įprastai nekyla.

Stengiuosi judėti minimaliai, bet aplankau tėvą, jis manęs laukia. Kasdien su juo kalbuosi telefonu, lygiai taip pat žmona tėvams į Klaipėdą skambina. Tokia telefoninė terapija.

Šiuo metu mano žmona turėjo būti Venecijoje. Mūsų duktė, kuri gyvena Nebraskoje, Omahos mieste, mamai gimtadienio proga buvo padovanojusi kelionę, jos turėjo susitikti mieste ant vandens ir savaitę laiko praleisti kartu, besisemdamos kūrybinio peno. Teko viską atšaukti.

Žmonos gimtadienio šventė bus kitą savaitę, dabar laužau galvą, kaip pasveikinti. Vieną žinau, kad važiuosime į tą patį mišką, turbūt sėdėsime ir gersime kavą, valgysime pyragą, kurį Ramutė iškeps.

Gyvenu tuo, kuo ir visi – yra nerimo, bet panikai nepasiduodu, turiu tam tikro optimizmo, o mano pagrindinis vaistas yra kūryba. Aš groju beprotiškai daug. Nuolat bendraujame su sūnėnu Pitsburge, su juo prieš mėnesį išleidome albumą.

Kiekvieną dieną gaudau žinias, bet stengiuosi neįsileisti negatyvo. Man labai patiko pasakymas: „Mažus malonumus paverskime dideliais“.

Šiauliuose turėjo vykti Algirdo Kaušpėdo, mano bičiulio, knygos pristatymas. Algis kvietė dialogui su gitara scenoje. Teko renginį suspenduoti. Bet gavau tą knygą su autografu – pradėsiu skaityti.

Mes nieko neatšaukiame: tik pristabdome, nukeliame. Galbūt menas yra viena iš panacėjų, kuri gali mus išgelbėti. Galbūt. Menas gali leisti žmonėms truputį atitrūkti, šiek tiek užsimiršti, pagalvoti apie gėrį, grožį.

Nesu tas, kuris tiki pranašystėmis, bet visgi turiu nuostatą, kad yra Dievo pirštas – ar Apvaizdos, ar likimo, kaip bepavadintum. Nenoriu į tai siaurai žiūrėti, bet visgi kažkas mato, kaip viskas vyksta.

Linki ištvermės

Profesorius Vytenis RIMKUS, Šiaulių miesto garbės pilietis, menotyrininkas, dailininkas:

– Tai yra didelis išbandymas ir savotiška nelaimė pasauliniu mastu.

Toks ginklas, kurį civilizacija savo raidoje išleido iš akių. Tarytum jau viskas, gamta nugalėta, o ji, pasirodo, turi savo įstatymus ir žmonėms reikia prisitaikyti, surasti būdų, kaip išgyventi. Gal galėtų padėti vaistai, bet reikia išrasti, išbandyti – tai užtrunka.

Niekas nebegalvojo, kad XXI amžiuje virusas gali būti tokia griaunama jėga, bet, nori ar nenori, prisieis taikytis.

Pats laikas reikalauja naujai dirbti, netgi, sakyčiau, naujai gyventi.

Gal buvo per daug laisvių? Dabar jau tenka prisilaikyti suvaržymų. Bet galime pasikalbėti telefonu, susirašinėti – tai irgi daug duoda, atveria naujų galimybių gyvenimui, bendravimui.

Jeigu laikysime skaitymą darbu, tai dabar daugiau skaitau. Dėl rašymo gal kiek aptingęs, bet vis ką pradedu. Tai ne kažkokios naujienos, o patirties, praeities apmąstymai – jie egzistuoja. Viskas, kas praeityje, nugalėta, jau buvo, dabar atrodo lyg ir geriau, ne taip sunku.

Pas mus namuose panikos nėra. Pagrindinis dalykas dabar anūkų mokslas. Jų tėveliai, mano dukros, gerokai įsitempusios, dar nežino, kaip reikės pradėti tą mokslą, kaip seksis, čia problemų yra. Kai turi būti abitūros egzaminai – labai sudėtinga.

Bet, tikiuosi, čia vis tik laikinas reikalas.

Palinkėčiau visiems ištvermės, kiek galima darbuotis ir nepažeidinėti nurodytų gyvensenos būdų.

Laukia nauja knyga

Lina ŽUTAUTĖ, vaikiškų knygų rašytoja ir dailininkė, istorijų apie „Kakę Makę“ kūrėja:

– Karantino laikotarpis beveik nepakoregavo mano dienotvarkės, nes jau daugiau kaip 15 metų dirbu iš namų.

Keliuosi kaip visada, pavedžioju šunis ir sėdu prie kompiuterio. Bet, aišku, karantino nepajausti nesiseka: ištuštėjusios gatvės, sūnus – ne mokykloje, o namie, nukelti renginiai ir susitikimai. Bet nuotaika kol kas optimistinė, į paniką nepuolu.

Saugomės nuo infekcijos dažnai plaudami rankas, naudojame dezinfekcinį skystį, kontaktai su kitais žmonėmis apriboti iki minimumo.

Deja, vis dar matau besibūriuojančius žmones: senjorus, paauglius, vis dar yra vaikų, lakstančių kiemuose. Liūdina toks žmonių neatsakingumas. Suprantu, kad šios pamokos dar nespėjome neišmokti.

Ir džiūgi žinia visiems vaikams, nuobodžiaujantiems namie – ilgai laukta nauja knyga jau spaustuvėje! Beje, spaustuvės dirba ir per karantiną.

Enciklopedija apie monstrus, arba „Monstropedija su Kake Make“ – tai supažindinimas su Kakės Makės monstrų pasauliu.

Egzistuoja ne tik Mamaisa ir Nanaisa – yra dar visas būrys visokių fantastinių padarų, kuriuos aš nupiešiau ir aprašiau šioje knygoje.

Tikiuosi, rezultatas nenuvils nei jaunųjų skaitytojų, nei tėvelių. Bus apie ką padiskutuoti, iš ko pasijuokti, netgi atlikti monstrų intelekto testą. O galbūt ir šansas susidraugauti su monstru, jei jis kartais slepiasi po jūsų lova.