Naujausios
O dar tas šiltas oro gūsis, su nenusakomu šiek tiek dirvožemio, šiek tiek medžių lapijos bei jūrinio klimato persmelktu kvapu. Jį visad jausdavau nusileidusi Egipte, Graikijoje, kiek kitokį – Sicilijoje. Šiuos kvapus vienijo ir vienas, pats bendriausias dalykas – jis pranašaudavo tikrą, išsiilgtą poilsį dūšiai ir kūnui.
Mes su mama į Turkiją atkeliavome su kuprinėmis, tad oro uostą palikome labai greitai. Vos po 10 minučių jau buvome kelionių agentūros autobuse. Rusakalbė gidė ir totaliai ramaus veido garbaus amžiaus vairuotojas susodino visus lietuvaičius į 39 numeriu pažymėtą autobusą.
Pajudėjome link viešbučių. Pakeliui – palmės, rožynai, rododendrynai, ožkarožės, virtusios medžiais, įstabiausiais žiedais nukrauti mėtų krūmai. Nuo Antalijos oro uosto iki Sidės – apie 75 kilometrai, tad važiuoti teko apie dvi valandas. Kai kuriems lietuvaičiams – pavyzdžiui ypatingai kompanijai, pilnai giminystės ir meilės ryšio, su vaikais – net daugiau apie 3 valandas. Jų viešbutis – paskutinis suplanuotoje išskirstyti po viešbučius eilėje. Kai esi pavargęs po skrydžio bei pakinta oro temperatūra – tai daug.
Ilgai autobusu maklinėjome po viešbučių teritoriją Sidėje. Vairuotojas ramiu veidu skaldo bajerius, navigaciją, kiek įsitempęs, telefone bando maigyti tik lietuvis gidas. Turistai „kovido“ situacijoje – išskirtinė bendruomenė. Jiems visiems reikia poilsio. Čia ir dabar. Ką tik atsivėrus poilsinių kelionių galimybės sienai, lietuviai autobuse aptarinėjo girdėtas kitų žmonių kelionių įspūdžių nuotrupas, vardijo, kad „ rusai siaučia su „viskas įskaičiuota“, vokiečiai bailūs, vaikšto visur tik su kaukėm, Skandinavijos šalių turistų Turkijoje nelabai išvysi“.
Ukrainiečių ten pilna, nes jie ir net ir prieš pandemiją lėkdavo į Turkiją dėl klimato, pigumo ir komforto derinio. Rusų lėktuvų reisai į Turkiją ką tik sustabdyti, nes du abiejų tautų „tėveliai“ nesusitarė. Ech, ir čia – politika, pinigai, godulis...
Iš snaudulio pažadina mūsų viešbučio pavadinimas ištartas garsiai. Išlipame vienintelės šiame autobuse, atsisveikiname su gražia kompanija ir jos mažamečiais šviesos kariais. Vaikai (darkart įsitikinau) – fantastiški, jie arba miega, arba medituoja, arba žaidžia Gyvenimą.
Viešbučio administracijoje mums paaiškino, kad internetas čia veiks nelabai. Reiškia reikės primokėti – po 3 dolerius už vieną parą. Kambarys jau paruoštas, net neklausinėju, kur jis, ar vaizdas už lango bus gražus. Mus lydi žilas turkas, kabantis tik šiek tiek vokiškai. Paaiškina, kad viešbutis, talpinantis apie 2300 gyventojų, dabar tik pradeda turizmo sezoną, čia gyvena apie 350 žmonių. Tad saugumas tikrai garantuotas, teritoriją – didžiulė, apsodinta rūpestingai prižiūrimais medžiais.
Išties – nepastebėjau nė vienos aptriušusios palmės, prie viešbučio įėjimo pasitiko didžiulės mano ūgio strelicijos (mūsuose dar vadinamos „gaideliais“) nesimėtė nė vienos šiukšlės, aplinka atrodė pakankamai iščiustyta.
Kylame į penktą aukštą. Mūsų kambario numeris baigiasi trimis trejetais. Gražu, komfortiška, viskas apgalvota. Praveriu balkoną. Mama įėjusi pravirksta. Iš laimės, matau. Išties, tokio įspūdingo vaizdo į jūrą nedažnai esu mačiusi. Gal kad su mama, gal kad jos ašaros mane sugraudina, išsprūdėlę nubraukiu ir aš.
Mamai gerai, man dar geriau. Dabar ramiai galėsiu parašytu broliui, kad dovana įteikta. Ir ji pavykusi. Nes mama laiminga. Po ramios valandos ir dušo, dar spėjusios apžiūrėti patalynę, kuri (nustebino) – vien šilti patalai, jokio lengvo apkloto, keliaujame apžiūrėti teritorijos, man knieti išvysti jūrą. Ji vos už 50 metrų.
Gerai, kad buvome pailsėjusios. Tokio grožio širdis būtų neatlaikiusi. Kiekvienas viešbučio teritorijos metras – gerai apgalvotas turisto patogumui ir akių džiaugsmui. Be to – visur baseinai, gultai, želdynai, vaikų zonos, pilna augintinių (dauguma – katės), prižiūrimų, maitinamų, mielų. Fikusai ir kinrožės čia virtusios didžiuliais, kai kurie – šimtamečiais medžiais. Man tai – rojus. Mamai, matau, irgi čia patiks. Tai svarbiausia. Juk viskas prasideda nuo Mamos, Žemės, Gamtos. Tada ir Visata turi galių skleisti, derėti, gyvuoti per Meilę.
