Naujausios
1963 metais iš Šiaulių į „Nemuno žiburių“ ansamblį išvyko ir Juozas Garbenis. Šio dainininko kelias irgi labai įdomus. Lygiai dešimt metų dainavęs „Nemuno žiburių“ kolektyve, jis išvyko dainuoti kurortų prie Juodosios jūros restoranuose, kur įgijo įdomių draugų. Restoranuose vakarus leisdavo čia poilsiaujantys Sovietų Sąjungos kosmonautai, kiti įžymūs žmonės. Juozui baigus dainuoti, jie jį kviesdavosi prie savo stalelio padėkoti už dainas, šiaip paplepėti. Dainuojant jį čia išgirdo Stasas Naminas, populiarios Rusijoje grupės vadovas. Išgirdo ir pakvietė į savo kolektyvą.
Adolfui Jaruliui iš „Nemuno žiburių“ perėjus dainuoti į Juozo Tiškaus orkestrą, jo vieton į „Nemuno žiburius“ buvo pakviestas šiaulietis Saulius Lileikis. Dainininkas įsiminė lyrinėmis dainomis apie cirke nuo trapecijos nukritusią mergaitę ar iš karo grįžusiu aklu kariu. Šiauliuose duris atvėrus naktiniam barui „Geluva“, solistas dainavo jo programoje, 1972 metais dalyvavo „Vilniaus bokštų“ konkurse ir tapo diplomantu, o žiūrovai jį išrinko mėgiamiausiu vokalistu. Iš tų laikų, manau, visi prisimena S. Lileikio atliekamą M. Vaitkevičiaus ir E. Juškevičiaus dainą „Laumės juosta“.
Iš šiauliečių dainavusių pas Juozą Tiškų „Estradinėse melodijose“ dar reiktų išskirti Rimantą Cininą. Apie jo atėjimą į profesinę sceną papasakojo pats maestro Juozas Tiškus. Kai 1975-aisiais J. Tiškaus vadovaujamos „Estradinės melodijos“ gastroliavo Šiauliuose, į viešbučio kambarį, kuriame gyveno maestro, pasibeldė neaukštas jaunuolis ir drąsiai paprašė: „Noriu dainuoti jūsų ansamblyje“. Čia pat kambaryje maestro išklausė jį, čia pat Rimantas išgirdo žodžius, jog į ansamblį priimtas.
J. Tiškus prisiminė, kad Rimantas tuomet padainavo kažkokią lyrinę dainą. Malonus balsas ir nuoširdumas paveikė garbų muziką. Dainavo R. Cininas „Estradinėse melodijose“ visą dešimtmetį. Rinkosi lyrines lietuvių kompozitorių dainas (ypač įsimintinas T. Makačino ir R. Samulevičiaus dainos „Neverk, Marija“ atlikimas) bei bulgarų kompozitoriaus M. Šterevo kūrinius.
Šiaulietį fotomenininką Ričardą Dailidę pažįsta daugelis, tačiau ne visi žino, jog jis – anuomet populiarus estrados solistas. Estrada Šiauliuose buvo tokia populiari, kad 1966 m. miesto laikraštis „Raudonoji vėliava“ („Šiaulių naujienų“ pirmtakas) net pradėjo rinkti geriausius miesto estrados solistus. Tais metais geriausiu išrinktas Ričardas Dailidė, kuris tais pačiais metais išvyko dalyvauti į Kaune vykstantį estrados konkursą „Gintarinė triūba“ ir buvo įvertintas diplomu. Diplomu jis apdovanotas ir 1967 metų „Gintarinėje triūboje“, o, be to, Ričardas diplomantas ir pirmųjų „Vilniaus bokštų“ (1968 m.). Po šių įvertinimų jis buvo pakviestas dainuoti filharmonijos estradiniame ansamblyje „Vilniaus aidai“, kuriam po „Nemuno žiburių“ vadovavo Teisutis Saldauskas. O tų pirmųjų „bokštų“ laureatu tapo Viktoras Vaškas.
Tiesa, 1969 metais Viktoras Vaškas vėl dalyvavo „Vilniaus bokštuose“ ir vėl tapo laureatu. Festivalio rengėjai girdėdami puikų šiauliečio balsą ir suprasdami, kad jei jis vėl dalyvaus, laimės ir trečiąjį kartą, nusprendė, kad kartą apdovanotieji „Vilniaus bokštų“ laureato diplomu, daugiau šio diplomo gauti nebegali.
Šiauliečiai yra pelnę ne vieną prizą įvairiuose estradiniuose konkursuose. Štai Stasys Meškauskas tapo „Vilniaus bokštų“ 1974 m. laureatu, irgi pradėjo dainuoti „Vilniaus aiduose“, bet dainininko gyvenimą nutraukė autoavarija.
Kolegų ir garsiųjų džiazo meistrų gyvenimą, palikęs mikrofoną, įamžina Ričardas Dailidė. Vienas jo nuotraukų ciklas taip ir vadinasi – „Gyvenimas džiaze”. „Dairydamasis po sceną, užkulisius, repeticijų kambarius R.Dailidė ne tik dokumentavo žinomų muzikantų gyvenimą, bet ir ieškojo jų muziką atitinkančios vizualinės kalbos. Fotografijose užfiksuotas formų ir spalvų žaismas kuria sunkiai suvaldomos kaitos, garsų tėkmės pojūtį“ – taip fotomenininko kūrybą vertina meno kritikai. Ričardas Dailidė fotografo „Gintarinės triūbos“ konkursuose, Birštono džiazo festivalyje. Nuo pirmojo šio festivalio 1980 metais nė vieno nėra praleidęs.
Linksmą istoriją apie gastroles pasakoja ir Ričardas Dailidė. Gastroliuojant su „Vilniaus aidais“ viename Rusijos oro uoste pamatė užrašą: „Pobieda komunizma – nieizbiežna“! Kaip prie tokio plakato neįsiamžinsi! Pasirodo, šiame oro uoste draudžiama fotografuotis, nes juo naudojasi ir kariniai lėktuvai. Tą kartą išgelbėjo tai, kad prie tokio šūkio fotografavosi.
(Bus daugiau)
