Naujausios
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (1,1 litro mažiau nei 2017 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2018 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 milijono dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkstančiai dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 milijono dekalitrų, arba 823 tūkstančiai dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 milijono dekalitrų, arba 1,4 milijono dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 metais.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2018 metais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 2,1 procento. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 procento, importinis alus – 4, trauktinės – 3,9, vermutas – 3,8, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 procento, o viskis atpigo 2,5 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018 metų kovo 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2018 metais buvo pagaminta 0,963 milijono dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 6,7 procento. Pernai didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,47 milijono dekalitrų, tai 14,8 procento daugiau nei 2017 metais. Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 milijono dekalitrų, tai 13,4 procento mažiau nei 2017 metais. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 procento išaugo putojančių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,5 milijono dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 procento.
Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2017 metais, labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 ir 25,8 procento, taip pat alaus – atitinkamai 14,6 ir 5,3 procento. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 procento, eksportas padidėjo 5,1 procento, vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,4 ir 8,5 procento.
Pernai, palyginti su 2017 metais, stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto bei pardavimo mažėjimas.
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24,2 tūkstančio asmenų. 100 tūkstančių gyventojų teko 863 sergantys asmenys (2017 m. – 908).
Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (599,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (169,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (93,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Palyginti su 2017 metais, sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 procento, alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 procento, alkoholine priklausomybe – 3,7 procento. 35-59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 metų amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 metų amžiaus grupėje.
Higienos instituto duomenimis, pernai 507 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 69 mažiau negu 2017 metais. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (44,4 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,5 proc.).
