Naujausios
Apie ekslibrisą
Prof. Vytenis Rimkaus įvairiapusiška ir daugiaplanė veikla ir darbai dar laukia išsamaus tyrėjų ir mokslininkų dėmesio. Dailininkas, menotyrininkas, kraštotyrininkas, redaktorius, publicistas, žurnalistas, poetas, rašytojas. Visko smulkiai ir neišvardinsi. Šiuo straipsniu trumpai apžvelgsime vieną iš prof. Vytenio Rimkaus veiklos sričių – ekslibrisą ir kolekcionavimą.
„Mažytė tauta gali išsilaikyti tik savo nacionaline kultūra ir mažytis ekslibrisas – pati demokratiškiausia forma – pareikšti pasauliui, kad mes esame“, – taip apie knygos ženklo reikšmę rašė prof. Vytenis Rimkus (1930–2020). Jo kūrybinė ir pedagoginė veikla yra glaudžiai susijusi su ekslibrisu. Jis rašė straipsnius, parodų apžvalgas, anotacijas katalogams, albumams knygos ženklo tema, kolekcionavo ekslibrisus, turėjo surinkęs nemažą Lietuvos dailininkų mažosios grafikos darbų kolekciją. Jis buvo daugelio Lietuvoje ir Šiaulių krašte organizuotų respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų vertinimo komisijos pirmininkas ir narys, įvairių konferencijų ir forumų dalyvis, skaitė paskaitas ir pranešimus apie ekslibrisą seminaruose ir konferencijose, dalyvaudavo ekslibriso parodų aptarimuose galerijose ir muziejuose, klubuose ir mokymo įstaigose, išugdė nemažą būtį studentų, ekslibriso kūrėjų.
Prof. V. Rimkus pažinojo ir susirašinėjo su daugeliu Lietuvos dailininkų, knygos ženklo kūrėjų, dalyvavo Lietuvos ekslibrisininkų klubo Vilniuje ir kituose miestuose renginiuose, buvo Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narys. Jis nemaža dalimi prisidėjo, kad Šiauliuose būtų tęsiamos kolekcininko Viktoro Cimkauskio, dailininko Gerardo Bagdonavičiaus tradicijos puoselėjant Šiauliuose ekslibriso meną.
1966 m. gegužės 22 d. miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ skyrelyje „Kolekcionieriaus kampelis“ buvo išspausdintas V. Rimkaus straipsnelis „Įdomi grafikos sritis“. Autorius šiame rašinyje bene pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo Šiaulių spaudoje aprašė ekslibrisą kaip grafikos sritį. Jis rašė: „Ex libris – lotyniškas posakis. Lietuviškai reiškiantis iš knygų. Ekslibrisų kolekcionavimas – patrauklus, rimtas užsiėmimas, įvadas į nuostabų knygų ir meno pasaulį“ (Rimkus V. Įdomi grafikos sritis. – „Raudonoji vėliava“, 1966 gegužės 22, p. 3).
V. Rimkus Šiaulių miesto ir Lietuvos spaudoje rašė apžvalgas apie Šiauliuose organizuojamas ekslibrisų parodas, susitikimus su knygos ženklų kūrėjais, dailininkais. Jis turėjo ypatingą menotyrininko gyslelę, puikiai valdė plunksną. Jo parodų pristatymai išsamūs, analitiniai. Ypač tai pasakytina apie prof. V. Rimkaus rašinius, kuriuose nagrinėjami dailininkų sukurti ekslibrisai.
1981 m. birželio 27 d. laikraštyje „Raudonoji vėliava“ prof. V. Rimkus pristatydamas vilniečio dailininko Valerijono Vytauto Jucio grafikos parodą Šiauliuose, rašė: „V. Jucys – žinomas mažųjų formų grafikos atstovas, ypač pasižymėjęs ekslibrisų srityje. Jų būdingas bruožas – intriguojantis siužetas, veiksmas, neretai ir humoro dozė. Žmogaus santykis su knyga dažniausia atskleidžiamas žmonių bendravimo aspektu, per vyro ir moters sugretinimą ir priešpastatymą. Ši teminė linija, pereidama per įvairiems žmonėms – dažniausia kultūros atstovams – skirtus ekslibrisus, susiklosto į gana plačią dvasinio ir intymiojo žmogaus gyvenimo panoramą. V. Jucio ekslibrisus reikia žiūrėti atidžiai, nuosekliai, išsiaiškinant jų prasmę, – tik tada suvokiamas jų meninis vaizdas“ (Rimkus V. Grafika, tapyba, nuotraukos. „Raudonoji vėliava“, 1981 birželio 27, p. 2).
Kitame rašinyje apie vilnietės dailininkės Gražinos Didelytės kūrybos parodą tuometiniuose Inžinierių namuose Šiauliuose 1983 m. gruodžio 4 d. V. Rimkus rašė: „G. Didelytė iš prigimties yra miniatiūrininkė. Ekslibrisai jai atnešė ne mažesnę šlovę už iliustracijas ir estampus, o užsienio šalyse ji berods pirmiausia ir žinoma kaip ekslibriso meistrė. Kiekvienas jos ekslibrisas -o jų yra sukūrusi daugiau kaip du šimtus – tai ne pasakojimas apie knygos savininką, o pamąstymas apie jį ir drauge su juo. Dar daugiau – tai lyg geranorė dedikacija ir kvietimas žvilgterėti per save, per savo aplinką į sunkiai aprėpiamus tolius. Šiuose geranorišku grafikos kūrinius galima pavadinti dialoginiais ekslibrisais, kuriuose vyksta ne žodinis, o jausminis dialogas tarp knygos savininko ir dailininko“ (Rimkus V. G. Didelytės kūrybos paroda Inžinierių namuose“ „Raudonoji vėliava“,, 1983 lapkričio 5, p. 2).
Prof. V. Rimkų ekslibrisas lydėjo jo visą kūrybinį gyvenimą, jis jais nuolatos domėjosi, apie juos rašė straipsnius, skaitė paskaitas ir pranešimus, juos kolekcionavo.
Apie kolekcijas ir kolekcionavimą
V. Rimkus gimė 1930 m. sausio 17 d. Zatišų (Kanapinės) vienkiemyje, Padubysio vlsč., Šiaulių apskrityje. Knygomis domėjosi nuo vaikystės. Mokydamasis pradinėje mokykloje knygutes skaitė ir rinko kartu su sesutėmis. Namuose buvo didelė tėvo, Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojo Jaroslavo Rimkaus (1888-1976) biblioteka. V. Rimkus atsimena puikiąją dailininko K. Šimonio iliustruotą pasaką „Eglę žalčių karalienę“, R. Kiplingo „Džiunglių knygą“ apie Tarzaną, kitas to meto populiarias vaikiškas knygas. Gresiant trėmimams, jo tėvas savo biblioteką išvežė pasaugoti dviem kaimynams. Grįžęs iš tremties ir lagerio, tėvas vieną didesniąją bibliotekos dalį rado net nepaliestą, o kitos nebeliko; ten augusių kaimyno vaikų spalvotos iškarpos buvo plačiai pasklidusios po apylinkę. V. Rimkaus kruopščiai gimnazijos laikais kaupta bibliotekėlė taip ir dingo be pėdsakų, o kartu ir vertinga pašto ženklų kolekcija.
1958 m. grįžęs iš tremties V. Rimkus pradėjo kaupti asmeninę biblioteką. Mokydamasis Leningrado (dabar Peterburgo) akademijos I. Repino dailės institute pirkdavo vos ne visus leidinius apie meną. Susikaupė daug ir smulkiųjų leidinių – parodų katalogų, bukletų, teatrų, koncertų programų. Pamažu susiformavo leidinių grupės: apie meną (albumai, parodų katalogai), istoriją, kraštotyrą, lituanistiką, dar apie tremtį Sibire, įvairios enciklopedijos, žodynai. Knygų turėjo daugiau kaip keletą tūkstančių, jos buvo sugrupuotos pagal įgijimo metus, iš dalies – pagal formatus ir temas. Jų buvo visuose profesoriaus buto kambariuose, rūsyje, garaže, šiek tiek ir atgautoje kaimo sodyboje. Daugiausia knygų lietuvių ir rusų kalbomis, dar lenkiškų, latviškų, estiškų, anglų, vokiečių, po vieną kitą – kitomis kalbomis. Daug įrištų laikraščių ir žurnalų komplektų („Kultūros barai“, „Pergalė“, „Literatūra ir menas“ ir kt.). Savo asmeninėje bibliotekoje saugojo tarpukariu leistus žurnalus: „Kultūra“, „Gimtasai kraštas“, „Lietuvos mokykla“, „Skautų aidas“, „Naujoji Romuva“, „Šaulė“, visą „Kūrybos“ (1942-1944) komplektą. Be to dar yra paskirų to meto laikraščių numerių. Didesnioji dalis smulkiosios literatūros (katalogai, bukletai, lankstinukai, turistinė literatūra, žemėlapiai) sugrupuota į aplankalus, atsižvelgiant į šalis, temas ir kt.
Kaip minėjo prof. V. Rimkus jam vertingiausi buvo šie leidiniai: 1930-ųjų metų Vytauto Didžiojo albumas (originalas), retas pasaulio atlasas. Turėjo daug autografuotų knygų (prof. Stasio Šalkauskio, rašytojo Juozo Paukštelio, gamtininko Tado Ivanausko, kalbininko Juozo Balčikonio ir kt.). Dr. Jono Šliūpo autografuotas knygas padovanojo Šiaulių universiteto dr. J. Šliūpo fondui. Turėjo nemažai vertingų dokumentų, laiškų (viena dr. J. Basanavičiaus, K. Korsako, J. Grušo ir kt.), įdomių tarpukario laikotarpio fotografijų: Šiaulių berniukų gimnazijos (100 nt.), tremties (apie 100 vnt.), tautodailininkų darbų ir kt. Yra nemažai susikaupę Šiaulių miesto atvirukų. Profesorius sudarė gausybę segtuvų su vertinga ir istorine medžiaga apie dailininkus Antaną Krištopaitį, Vitolį Trušį, Aloyzą Toleikį, Anatolijų Tyčiną, Antaną Visocką, liaudies meistrus, daugybę iškarpų iš laikraščių ir žurnalų, parodų lankstinukų ir katalogų, kvietimų Šiaulių tema ir šiauliečiams sukurtų knygos ženklų.
V. Rimkus sukaupė nemažai dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešinių, eskizų, atvirukų, fotografijų ir ekslibrisų. Iš savo rinkinių V. Rimkus yra surengęs daug parodų, davęs eksponatų iš savo rinkinių bendroms (atvirukų, ekslibrisų, dokumentų ir kt.) parodoms.
V. Rimkus nuo 1966 m. rinko ekslibrisus apie Šiaulius (ar susijusius su Šiauliais), jų turėjo per 200, kaupė literatūrą apie knygos ženklus. 1986 m. kartu su šių eilučių autoriumi surengė Šiauliuose ir Pakruojyje ekslibrisų parodą „Šiauliai ir šiauliečiai“. Buvo išleistas parodos lankstinukas, kuriame V. Rimkus rašė: „Šiaulių ekslibriso“ sąvoka yra gana plati: prie jų skiriami tie darbai, kurie buvo ar yra naudojami miesto bei artimiausių apylinkių bibliotekose, sukurti iš Šiaulių kilusių ar mieste gyvenančių dailininkų, skirti asmenims, kilusiems, gyvenantiems ar šiaip susijusiems su Šiauliais, su Šiaulių miesto ir jo realijų vaizdiniais elementais“.
Su prof. V. Rimkumi teko laimė bendrauti daugiau kaip keturiasdešimt metų, tartis ir organizuoti įvairius renginius, populiarinant lietuvišką knygos ženklą Lietuvoje ir užsienyje, aptarti ekslibriso kolekcionavimą. Jis visados patardavo, pasidalindavo savo ilgamete patirtimi. Turėjo tvirtą nuomone visais klausimais, buvo tolerantiškas ir dėmesingas visiems.
Prof. V. Rimkus apie ekslibrisą ir kolekcionavimą rašė: „Ekslibrisas – paslankus, dėkingas dailės žanras, gerai įsikomponuojantis į kultūros procesą. Nuo savo pirminės funkcijos – ženklinti knygos priklausomybę – jis plėtoja savo buvimo erdvę, tampa kolekcionavimo objektu, grafikos temų ir technikų plėtotės rodikliu, tautų, šalių kultūros reprezentantu. Toks funkcijų daugialypiškumas ir lemia aukštą šiuolaikinio ekslibriso meninį ir visuomeninį statusą.
Svarbią vietą ekslibrisas užima lietuvių dailės raidoje ir savo funkcionalumu. Ilgais nelaisvės ir sovietinės okupacijos metais kultūrinė lietuvių rezistencija ieškojo ir rasdavo būdų išlaikyti ir gaivinti nacionalinę savimonę, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą. Tam dažnai buvo naudojamos jubiliejinės datos, įžymių žmonių gyvenimas. Tokie minėjimai, kaip pvz., M. K. Čiurlionio, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Zikaro, Vilniaus universiteto įsteigimo ir kiti, inspiruodavo daug kultūros renginių, tarp jų ir tarptautinius ekslibriso konkursus ir parodas.
Ekslibrisas turi tik jam vienam būdingų savybių – mažą, kamerinį formatą, tiražo galimybę, keliones pašto voku ir kitokiomis priemonėmis. Jis daugiau ar mažiau sėkmingai sugebėdavo apeiti draudimus, cenzūros ir kitokias pinkles. Lietuvos dailininkai aktyviai pasinaudojo šiomis galimybėmis, siuntinėjo savo darbus į įvairiausias šalis, konkursus, pelnė daugybę apdovanojimų, prizų, premijų. Tuo pačiu jie palaikė kitose šalyse rusenančią mūsų ateities laisvės viziją, primindavo ir net garsindavo Lietuvos vardą.
Klostėsi ir atvirkštinis procesas – užsieniečiai dailininkai pradėjo dalyvauti Lietuvos kultūros renginiuose, parodose, užsimezgė asmeniniai kontaktai tarp dailininkų ir kolekcionierių. Kaip tik asmeninių kontaktų dėka ir gimsta naujos bendravimo akcijos ir konkretūs faktai“.
V. Rimkus apie save yra pasakęs: „Aš specialiai nieko nekolekcionuoju, bet jei pakliūna į rankas, nieko neišmetu“. Jo vertingoje asmeninėje bibliotekoje saugomos ne tik knygos su autorių autografais ir dedikacijomis, bet ir gausybė paveikslų, fotografijų, knygos ženklų, įvairių meno kūrinių, rankraščių ir istorinių dokumentų ir kt.
Prof. V. Rimkui ekslibrisų yra sukūrę šie Lietuvos dailininkai: Gerardas Bagdonavičius, Alfonsas Čepauskas, Gražina Didelytė, Juozas Gecevičius, Vaidotas Janulis, Klemensas Kupriūnas, Lolita Putramentienė-Braza, Vytautas Petronis, Zigmantas Plėštys, Povilas Šiaučiūnas, Andrius Zaikauskas ir kiti. Taip pat jam knygos ženklus yra sukūrę ir užsienio dailininkai: Marcela Conte, Rene Oreste Mundo, Maria Sandra La Posta iš Argentinos, Arlen kashkurevich iš Baltarusijos, Takao Sano iš Japonijos, Marina aksutova-Teraud iš JAV, Ciprian Ciuclea, Ovidiu Petca iš Rumunijos ir kiti.
Apie prof. Vytenio Rimkaus atminimo įamžinimą
Vytenis Rimkus mirė 2020 m. lapkričio 12 d. Šiauliuose, palaidotas Bazilionų miestelio kapinėse. Lietuvai, jos istorijai ir kultūrai labai svarbi profesoriaus asmenybė ir visa tai, kas su juo susiję. Todėl labai svarbu išsaugoti ir įamžinti jo atminimą.
Siūlau Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių rajono savivaldybei dailininko, menotyrininko, habilituoto mokslų daktaro, profesoriaus emerito, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjo, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, prof. Stasio Šalkauskio, dr. Jono Basanavičiaus, Kultūros ministerijos ir kitų premijų laureato, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono garbės piliečio, prof. Vytenio Rimkaus atminimo įamžinimui paskelbti ir surengti tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Vytenis Rimkus 1930-2020. Šiauliai“. Įprasminant prof. Vytenio Rimkaus asmenybę ir jo darbus vieną iš gatvių Šiaulių mieste ir Šiaulių rajono Bazilionų miestelyje pavadinti prof. Vytenio Rimkaus vardu. Šiaulių miesto dailės galerijai suteikti prof. Vytenio Rimkaus vardą. Sudaryti ir išleisti amžininkų atsiminimų knygą apie prof. Vytenį Rimkų, pasodinti Šiauliuose jam skirtą atminimo ąžuolą.
