Klasika ir modernizmas Šiaulių „Laiptų galerijoje“

Dariaus Ancerevičiaus nuotr.
Švyti Audronės Petrašiūnaitės siuvinėti kilimai.
Apžvelkime, kas per praėjusius metus nuveikta. Tą daro ir galerijos – prisimena ir rūšiuoja parodas, kuriomis verta pasidžiaugti. Šiaulių „Laiptų galerijai“ metų parodų derlius gausus.

Galerijos direktorė Janina Ališauskienė pripažįsta, kad metai buvo nelengvi: metų pradžioje reikėjo sugalvoti būdus, kaip bendrauti su žmonėmis, ieškoti saugių meno patirčių ir, aišku, tęsti misiją, supažindinti dailės mylėtojus su vertingiausiais meno kūriniais.

Metus, deja, teko pradėti virtualia dailininkės ir menotyrininkės, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės Sigitos Maslauskaitės paroda. Prieš pat parodą Šiauliuose, baigiantis 2020 m. Šveicarijoje Ženevoje Jungtinių Tautų 75-osioms įkūrimo metinėms paminėti vykusiame dailės konkurse dailininkės tapytas darbas „Siena“ pripažintas geriausiu iš 44 konkursui pateiktų kūrinių. Šiauliečiai išvydo ciklą „12 vienuolių“ ir atskirų šventųjų portretus. Kadangi gyvai su dailininke taip ir neteko pabendrauti, ji mielai sutiko dar vieną parodą galerijoje surengti 2022 metais.

Po metų pradžios karantinų pradėta plačios apimties paroda – „Kauno dailininkai. Klasika ir modernizmas“, sudarytą iš vilniečio kolekcininko Egidijaus Jakubausko fondų. Nusikeliama į pirmąją lietuvių dailės parodą Kaune 1907 m., kurios organizatorius buvo A. Žmuidzinavičius (jis vėliau ir lietuvių dailės draugijos pirmininkas). Istorinėje parodoje dalyvavo 23 profesionalūs dailininkai, tarp kurių – P. Kalpokas, A. Varnas, A. Staneika ir kt. Šių kūrėjų darbus regėjome ir parodoje Šiauliuose. Taip pat ir kitų klasikų, kaip V. Eidukevičiaus V. Vizgirdos, A. Galdiko, L. Kazoko, J. Buračo, modernųjį meną pristatė A. Petrašiūnaitė, E. Velaniškytė, E. Varkulevičius, A. Obcarskas, A. Vaitkūnas, R. Jankauskas Kampas ir kt. dailininkai.

Tiesa, visus besibaigiančius metus „Laiptų galerija“ galėtų pavadinti klasikos ir modernizmo metais: tarp plačiai žinomų dailininkų regėjome ir naujokus, dargi debiutuojančius Šiauliuose.

Baigiantis pavasariui pristatyta Kosto Dereškevičiaus darbų retrospektyva. Tik baigęs dailės institutą dailininkas tapo buitinių scenų tapyboje pionieriumi: naujų namų kvartalai (vienodi, tad ir neatskirsi ar tai Vilniaus Žirmūnuose, ar Kauno Šilainiuose, ar Šiaulių Lieporiuose...), geltoni, raudoni troleibusai ar autobusai, kurortų poilsiautojai vienodais, dažniausiai tamsiais maudymosi kostiumėliais... Dažnai paveiksluose regimos moterys, toje kasdienėje socialistinio realizmo aplinkoje dirbančios įvairiausius buitinius darbus, prisimenant ano meto laikraščių antraštes: „Moters statybininkės siluetas tekančios saulės fone“. Nostalgija dvelkia „Afišų“ ciklas – apiplyšusios, lietaus plaunamos renginių reklamos ant skelbimo lentų ar stulpų. Spektakliai, koncertai jau įvykę, belikęs blunkantis jų prisiminimas.

Drauge su tapytojo Kosto Dereškevičiaus paroda mažojoje galerijos salėje vyko Audronės Petrašiūnaitės 1996–2018 metais sukurtų kilimų paroda. Pastaroji ekspozicija bylojo apie galerijos įvairiapusio meno paieškas, šalia klasikos pristatant dailininkus pasitelkiančius naujas medžiagas ir naujas išraiškos priemones.

A. Petrašiūnaitė pasakoja, jog baigusi Dailės institutą pasinėrė į tapybos procesą ir dažo klampumas tarsi nepaliko vietos grafiniam pradui, nors kartais dailininkei norėjosi kažko daugiau nei drobės ir aliejinių dažų. Ji prisiminė vaikystėje matytus siuvinėtus kilimėlius, kurie dailininkei priminė H. Matiso karpinius. Ir jai kilo stiprus noras sukurti kažką savo. Tuo metu jau buvo pradėjusi domėtis monotipija ir lino raižiniu, kas irgi turėjo įtakos jos siuvinėjimams. Dailininkė dažniausiai renkasi juodą vilnonį audinį, kad šilkinis siūlas ryškiai atsiskleistų, kaip šviesos linija. Menininkė pripažįsta, jog siuvinėjimas jai tarsi meditacijos seansai su adata rankoje, pakeičiantys impulsyvų tapymo veiksmą ar grafikos lakšto spontanišką atsiradimą. Taip gimė siuvinėtų kilimų ciklas, kurio motyvai nuo gėlių, paukščių iki abstraktaus vaizdo.

Abi parodas pristatė menotyrininkas dr. Vidas Poškus.

2021-aisiais kasmetiniame tarptautiniame plenere „Šiaulių Monmartro respublika“, dalyvavo 17 dailininkų iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir dvi menotyrininkės – Ramutė Rachlevičiūtė ir Dalia Karatajienė. Plenerą lydėjo Raimundo Sližio paroda „Spalvos disidentas: ružava“, kuri tapo unikalia proga pamatyti plačią šio dailininko kūrybos panoramą, pradedant jo studentiška kūryba, jaunystės darbais ir įvairių laikotarpių paveikslais surinktais iš privačių kolekcijų ir LDA muziejaus fondų.

Paroda tarsi nukėlė į dailininko dirbtuvę Užupio pusrūsyje, nerakintomis durimis, menininkų bohemos buveinę. Dailininko kūriniuose derinasi du nesuderinami dalykai – solidumas ir žaismingumas, išplaukiantis iš hipiško nesuvaržyto gyvenimo, talpinant personažus spalvingame kičo pasaulyje. Tapytojas atsivėrė visomis spalvomis ir netikėtai teatrališka – ružava. Plenero dailininkai gan vykusiai galinėjosi su šia spalva ir nusprendė, jog ji tikrai graži, ką regėjome plenere sukurtų darbų parodoje ir išleistame kataloge. R. Sližio kūrybos tyrinėtoja dr. Ramutė Rachlevičiūtė master class plačiai supažindino su dailininko kūryba.

„Laiptų galerija“ rengia parodas ir kituose erdvėse. 2021-aisiais du plenero „Šiaulių Monmartro respublika“ dalyviai plenero metu surengė parodas Kelmės kultūros centre ir Joniškio Raudonojoje sinagogoje. Kelmėje tapytojas, Lietuvos dailės akademijos dėstytojas Gintaras Palemonas Janonis pristatė parodą savo mėgiamomis tapyboje temomis, kur vyrauja interjerai, interjerų detalės, figūrinės kompozicijos. Net daugelyje peizažų dominuoja klasikiniai pastatai ar jų detalės, net minimalistiniuose darbuose žaviesi lakiomis kolonų ar vazų su gėlėmis formomis.

Kito Lietuvos dailės akademijos dėstytojo prof. Ričardo Bartkevičiaus darbai pristatyti Joniškio Raudonojoje sinagogoje. Tiek parodą Kelmės kultūros centre, tiek Joniškyje pristatė menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė.

Kaip ir kiekvienų metų rugsėjyje, taip ir 2021 m. „Laiptų galerijoje“ buvo tęsiama litvakų (Lietuvos žydų) kultūros mėnesio tradicija. Ankstesniais metais šį mėnesį galerijoje buvo galima susipažinti su N. Arbit Blato, A. Jacovskio, A. Jacovskytės, S. Teitelbaumo ir kt. litvakų kūryba. 2021 m. dailės mylėtojai buvo supažindinti su Jokūbo Jacovskio kūrybos paroda, kurią pristatė menotyrininkė dr. Danutė Zovienė.

Pristatyta knygos meno paroda „Trisdešimt trys viršeliai“. Dailininkas kuria knygos meno ir plakato srityse. J. Jacovskio apipavidalintos knygos pelnė daugybę premijų ir diplomų Lietuvos knygos meno ir Baltijos šalių knygos meno konkursuose. Šioje, pirmoje personalinėje J. Jacovskio parodoje eksponuojama tik labai nedidelė jo gausios kūrybos dalis – vos 33 knygų viršeliai. Menotyrininkai vieningai pripažįsta, jog dailininkas knygų neiliustruoja, bet formuoja knygą kaip meninę visumą. Jo sukurti įvairių žanrų leidinių viršeliai išsiskiria ne tik savitu braižu bei originalumu, bet ir gilia knygos meno samprata.

Galerijoje pažymėtas dailininko, Šiaulių garbės piliečio Antano Krištopaičio šimtmetis. Daug jėgų gyvenime dailininkas atidavė lietuvių liaudies architektūros paveldui fiksuoti. Nupiešta ar nulieta per 600 bažnyčių, per 200 malūnų ir tiek pat retų medžių. Ne vienas A. Krištopaičio pieštas malūnas šiandien sunykęs, todėl dailininko piešiniai turi neįkainuojamą istorinę vertę.

Parodoje matėme ne vieną dailininko autoportretą bei A.Krištopaičio akvarelėse nulietas bažnyčias, malūnus, jo tremties ir kalėjimo kraštų vaizdus, žymių žmonių, didžiavyrių, kovotojų už Lietuvą portretus. Kai kurie darbai dar niekur parodose nebuvo rodyti.

Kiekvienais metais galerija nemažai dėmesio skiria ir moksleivių parodoms įtraukiant jaunuosius į meno pasaulį. Šiais metais išsiskyrė J. Janonio gimnazijos gimnazistų paroda „Mokinys – Mokytojas ir gimnazistai“, skirta gimnazijos 170-osioms metinėms. Parodą pradėjo gimnazijos mokinio, o vėliau ir mokytojo, žymiausio visų laikų Šiaulių dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūriniai. Ilgai tektų vardinti kiek žymių dailininkų paruošė šis mokytojas – nepavaldus laikui Šiaulių legenda. Tai V.Rimkus, P.Repšys, V.Čekanauskas, E.Juchnevičius ir daug kitų kūrėjų. Tęsia parodą šių dienų gimnazistų kūryba – grafikos darbai, kas sveikintina, nes tai kiek primiršta meno forma.

Jau dešimt metų „Laiptų galerija“ tęsia gražią tradiciją paminėti Latvijos nepriklausomybės dieną. Kiekvienais metais pristatomi vis nauji Latvijos dailininkai. Šiais metais galerija pakvietė į kaimynės respublikos dailininko prof. Osvaldo Zvejsalnieks tapybos parodą.

Dažnai praėjus kažkuriam laikui dailininkai su savo parodomis grįžta į galeriją. Toks šiais metais buvo tapytojas Vygantas Paukštė, grįžęs su savo paroda į „Laiptų galerijos“ erdves jau penktąjį kartą.

Raimondas Navakauskas į „Laiptų galeriją“ grįžo po 27 metų. Šįkart parodoje „Žodžiai“ buvo eksponuojami 42 nauji, nutapyti 2020 ir 2021 m. dailininko darbai. Parodos sėkmė paskatino galeriją antrą kartą per metus pakviesti dailininką su paroda. Baigiantis metams R.Navakauskas rodo sakralinio meno parodą „Mano ikonos“, atskleidžiant kaip šiandienos dailininkas plėtoja ikonografinius kanonus.

Galerijoje gausu ir debiutų. Šiais metais pirmąsias savo parodas čia surengė Lilija Puipienė ir Vaidė Gaudiešiūtė. L.Puipienė prieš kelerius metus galerijon buvo atvežusi savo vyro, žymaus grafiko Audriaus Puipos darbus, o savo tapybos darbuose sužavėjo spalvų ir linijų žaismu.

Klaipėdietės dailininkės V.Gaudiešiūtės piešinių paroda „Minčių aikštelės“ galerijai tapo atradimu. Dailininkė grįžo į savo studijų miestą Šiaulius, kur kažkada, kaip ji pati sakė, „atradusi sau plunksneles, tušą, drobę ir linijas, kurie ir tapo pagrindiniais saviraiškos instrumentais“. Žvelgdamas į dailininkės kūrinius stebiesi menininkės kruopštumu, begale rankos judesių įamžinant susikaupusias mintis.

Vėlinių išvakarėse taip pat pirmą kartą Šiauliuose pristatyta Vilniaus dailės akademijos profesoriaus tapytojo Giedriaus Kazimierėno paroda „Pragaro giesmės“. Šį ciklą pagal Dantės „Dieviškąją komediją“ tapytojas kūrė septynerius metus (2014–2021). Rugsėjo mėnesį pirmą kartą šis ciklas buvo rodomas VDA galerijoje „Titanikas“ ir iškart po Vilniaus atkeliavo į Šiaulių „Laiptų galeriją“.

Kasmetinė, jau 29-oji tarptautinė miniatiūrų paroda „Jau atvažiuoja Šv. Kalėda“ sulaukė rekordinio – 83 dailininkų, kurie pateikė per 200 darbų, kuriuose kūrėjai stengiasi išradingai talpinti savo idėjas mažyčiame pasaulyje. Kai miniatiūrų tradicijos ima nykti, „Laiptų galerija“ viena iš nedaugelio Lietuvoje skiria joms dėmesį.

Jau realizuojamas ir 2022 metų parodų grafikas. Prisiminsime jau mus palikusius dailininkus Elvyrą Kairiūkštytę ir Aleksandrą Vozbiną, kuriam skirtas tarptautinis pleneras „Šiaulių Monmartro respublika“, pirmą kartą galerijoje pamatysime Eglės Velaniškytės darbus, sulaukta LDA rektorės Ievos Skauronės, laukiame LDA tapybos katedros vedėjo Arvydo Šaltenio, kurių parodos liudija glaudžią „Laiptų galerijos“ draugystę su pagrindine mūsų šalies dailininkų kalve, o litvakų dienų metu susipažinsime su Adasos Skliutauskaitės ir Marijaus Jacovskio kūryba.