Naujausios
Grūdininkai nedžiūgauja, bet dar nepanikuoja
Grūdinių kultūrų augintojų nuomonės dėl ankstyvo pavasario šilumos išsiskiria: vieni sako, kad į jau dabar perdžiovintą žemę įmestas grūdas sunkiai sudygs dėl drėgmės stygiaus. Tuo tarpu kitiems žemė – „pati ta“.
Apie 700 hektarų ūkio savininkas Šiaulių rajono, Aukštelkės kaimo ūkininkas Virgilijus Ivoškevičius, daugelį metų besiverčiantis grūdinių kultūrų auginimu, sako, kad lauko darbai šiuo metu pačiame įkarštyje.
„Žemė nelaukia, reikia jai kažką duoti. Svarbiausia, kad niekas nesusirgtų, kad liga nepradėtų plisti – laikomės visų rekomenduojamų taisyklių ir reikalavimų“, – sako augintojas.
Nors nėra užtikrintas, kad viską pavyks įgyvendinti pagal programą „maksimum“, V. Ivoškevičius dėl šiandien galiojančių karantino ribojimų kol kas nepanikuoja. Ūkininkas viskuo, ko reikia pavasariniams darbams – trąšomis, kitomis priemonėmis, tradiciškai apsirūpina dar iš rudens. Sako, jei to nebūtų padaręs, dabartinė situacija, kai tiekimas apsunkęs, tikrai būtų tapusi gerokai komplikuota.
O Vijolių kaimo (Šiaulių rajonas) ūkininkui Dariui Malinauskui, taip pat užsiimančiam grūdų auginimu, darosi neramu.
„Nepaisant to, kad esame viskuo apsirūpinę, vis tiek nerimo yra, ir jis labiau ne dėl viruso, o dėl kaitros ir žemės sausumo“, – sako D. Malinauskas.
Anot jo, grūdų augintojams jau paskutiniai dveji metai nebuvo lengvi – klimatas davė nemažai iššūkių, taigi įtakojo ir grūdų derlių.
Panikuok nepanikavęs
1 500 hektarų žemės turinčios grūdų ir pienininkystės veikla besiverčiančios Šiaulių rajono Verbūnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vaclovas Ralys šiandien susiklosčiusią situaciją vertina filosofiškiau.
„Laikas įtemptas tiek, kiek mes patys galvojame, kad jis įtemptas. Panikuok nepanikavęs, nėra tikslo. Situaciją turime, kokią turime. Laikomės visų reikalavimų, o ką daugiau galime padaryti?“, – sako V. Ralys.
Džiaugiasi tik tuo, kad apimtys kol kas nesumažėjusios. O kaip pieno supirkimo kainos? Kai kurie juk gyventojai teigia, kad prekybos centruose pieno ir pieno produktų kainos šiuo įtemptu laiku ūgtelėjusios...
„Kainos ten pasikeitė, bet ne žemdirbio naudai. Kada žemdirbiui kaina pakils? Niekas nepasikeitė“, – atsakė žemės ūkio bendrovės pirmininkas.
Dėl grūdinių kultūrų nerimauti jis kol kas nemato reikalo.
„Žemė, tiek, kiek ir kaip ją įdirbsi, tiek ji ir duoda. Jei įdirbta netinkamai – sausa. Jei taikomas tausojantis režimas, tai žemelė šiai dienai normali“, – rodo ilgametė vadovo patirtis.
Daržovės gali išdegti
Šiaulių rajono ūkininkų Daivos ir Lino Šateikų daugiau nei 500 hektarų daržininkystės ūkyje šią savaitę baigiama pavasarinė svogūnų sėja.
„Koks karantinas laukuose?, – juokiasi L. Šateika. – Trąšomis, sėkla buvome apsirūpinę iš anksto. Na, nebent kiek išaugęs dirbti ūkyje norinčių žmonių skaičius. Bet darbininkų mums reikia tiek, kiek reikia „.
Minusu ūkininkas vadina tik jau trečius metus kankinančią pavasarinę sausrą. Dėl jos svogūnus tenka sėti pasitelkiant lašelinę žemės laistymo sistemą. Be laistymo nė žingsnio – tiesiog nesudygs sėkla. Darbas laistant viskas žymiai lėčiau negu būtų tik sėjant. Iš viso ūkyje bus apsėta apie 150 hektarų svogūnų.
Naudojantis analogiška laistymo metodika visą gegužę Šateikų ūkyje ketinama sėti ir morkas. Jų plotas toks pat – 150 hektarų.
Sinoptikai, anot L. Šateikos, lietaus nežada dar mažiausiai mėnesį. Dėl to neramu, kad laistant pasėta sėkla sudygs, bet dėl sausros tiesiog išdegs.
„Jei bus tokia situacija, kokia yra dabar, bus ne kas“, – sakė augintojas.
Vis dėlto daržovių kainų šuolio jis neprognozuoja. Kitaip esą būtų, jei sausra kamuos ne tik Lietuvos laukus, bet ir Lenkijos, Danijos, Olandijos šalių, iš kur importuojama produkcija, žemdirbius.
Šiuo metu D. ir L. Šateikų ūkis baigia realizuoti paskutinius morkų ir svogūnų pernykščio derliaus likučius. Po dienos kitos lietuvišką produkciją prekybos centruose pakeis įvežtinė.
