Naujausios
Liko be pajamų
Paklausta, kaip laikosi karantino sąlygomis plaukų meistrė Gitana Gasiūnienė nesulaikė ašarų. Paskelbus karantiną ji liko be darbo ir be jokių pajamų. Gyvena viena su dviem sūnumis, vienas jų – studentas, reikia mokėti už jo mokslą. Neseniai palaidojusi artimą žmogų, vėliau vykusi į mokymus, už kuriuos turėjo pati susimokėti apie 1000 eurų, išleido ir nedideles savo santaupas.
„Žiauriai sunku. Sekmadienį užsiregistravau Užimtumo tarnyboje. Gal kažkiek gausiu, bet man aiškino, kad įsakymo išmokėti paramą dar nėra. O jei ir mokės 257 eurus per mėnesį, ar įmanoma iš to išgyventi?“ – kalbėjo kirpėja.
Ji mano, kad šeimoms, kuriose dirba vyrai, yra lengviau, o vienai moteriai, šioje situacijoje labai sudėtinga.
Gitaną labai skaudina ir socialiniuose tinkluose pasirodantys pikti komentarai, kad kirpėjos nebeims milijonų ir nebesivartys užsienio paplūdimiuose. Su verslo liudijimu dirbanti moteris pasakoja, kad kas mėnesį už verslo liudijimą, sveikatos draudimą, vietos nuomą, mokestį sodrai išleidžia apie 500 eurų, dar tiek pat kainuoja priemonės plaukų priežiūrai. Apie tūkstantį eurų reikia išleisti vien tam, kad galėtų dirbti.
Tiesa, 6 eurus už verslo liudijimą sustabdžius veiklą, žadėjo įskaityti perkant naują. Gerai, kad šiuo metu nors nereikia mokėti nuomos už darbo vietą.
Gitana turi būsto paskolą. Jos mokėjimą bankas atidėjo, tačiau palūkanas vistiek reikia mokėti, kaip ir už savo ir vaikų telefonus. Kai dirbi, visos šios išlaidos atrodo pakankamai normalios, tačiau kai pajamų nėra, ištinka šokas. Gitana pasidžiaugė, kad turėjo porą maišų bulvių, mėsos prisipirkusi.
„Ačiū Dievui, kad mamai pensijos mokėti nenustojo, tai padedame viena kitai“, – kalbėjo kirpėja, prisipažinusi, kad pagalbos kreipėsi į psichologą, nes išgyventi šį laikotarpį darosi nepakeliamai sunku.
Be valstybės paramos neišsilaikys
Didelis trijų aukštų grožio salonas „Prie Saulės“ užrakintas – veikla sustabdyta. Jo savininkė Ayda Stankienė pripažįsta, kad laikosi sunkiai, jau aišku, kad per karantino laikotarpį labiausiai nukentės smulkusis verslas.
„Gaila, kad uždarė viską, nes pas mus dalis procedūrų skirtos sveikatinimui ir mes, naudodami apsaugos priemones tikrai galėjome jas daryti. Mes visuomet kruopščiai naudodavome dezinfekcines priemones, žmonės jau seniai dirbo su vienkartinėmis pirštinėmis. Mūsų didelis salonas, pas mus galėtų bent porą kėdžių palikti dirbti, nes pakankamai dideli atstumai“, – mano verslininkė.
Verslui reikia išlaikyti pastatus. A. Stankienė pasidžiaugė, kad jiems bent nereikia mokėti nuomos, nes pastatas nuosavas, bet kitus mokesčius mokėti reikia.
„Netgi paskambino iš gretutinių teisių, kad sumokėtume už muziką, kurios mes neleidžiame, nes salonas uždarytas“, – stebisi savininkė.
Ji patvirtino, kad kreipsis dėl valstybės paramos verslui, nes be jos neišsilaikys.
Labai daug neaiškumo
Apie 500 darbuotojų turinčios ir dviračius gaminančios UAB „Baltik vairas“ generalinis direktorius Žilvinas Dubosas sakė, kad šiandien dar dalis gamybos vyksta, tačiau nuo kitos savaitės bus skelbiamos prastovos, nes produkcijos poreikis rinkoje gerokai sumažėjęs.
„Mūsų rinkos yra Olandija ir Vokietija. Gaminti į sandėlius neturime jokio tikslo, neturime tiek finansinių išteklių tokiai veiklai. Piniginiai srautai mums ypatingai svarbu ir neturime galimybių sandėliuoti pinigus gaminių pavidale“, – kalbėjo vadovas.
Šiuo metu įmonė ruošiasi prastovoms, derinasi planus su klientais, tačiau kol kas situacija yra labai neapibrėžta.
„Baltik vairas“ praktiškai visą savo produkciją eksportuoja, ir generalinis direktorius tai vertina kaip įmonės stiprybę. Jei pardavinėtų Lietuvoje, būtų visai prastai. Jo manymu, turtingesnėse šalyse žmonės turi pasitaupę didesnį rezervą, negu lietuvaičiai. Gal kai karantinas bus panaikintas, atsinaujins ir pirkimai.
Kol kas darbuotojų atleidimų įmonėje nenumatoma, bet, pasak Ž. Duboso, nuo to niekas nėra apdraustas.
„Tikslas yra išlaikyti esamus nuolatinius darbuotojus, tačiau yra tiek nežinomybės rinkoje, kad kažką žadėti, guldyti galvą šiuo metu niekas negali“, – kalba įmonės vadovas.
Jis patvirtino, kad bus bandoma pasinaudoti valstybės žadama parama verslui.
„Artimiausiu metu naudosimės subsidijomis už prastovas. Žiūrėdami į ateitį bandysime pasinaudoti INVEGOS siūlomais sprendimais dėl apyvartinio kapitalo finansavimo. Pardavimai yra sustoję, bet mūsų įsipareigojimai savo tiekėjams niekur nedingo. Įplaukų nėra, o įsipareigojimai išlieka. Užtai tų pinigų gali ir pritrūkti“, – planais dalijosi Ž. Dubosas.
Jis apgailestavo, kad valstybės priemonės verslui vis dar neveikia, ir tas vilkinimas neprideda pasitikėjimo. Kalbantis su kitais verslininkais vadovas išgirdo, kad dalis jų nieko nesitiki iš valstybės, prisiima atsakomybę už įmonės ateitį sau ir jau atleidinėja darbuotojus. Neramina tai, kad situacijoje labai daug neaiškumo. Anot Ž. Duboso, visą verslo ateitį statyti vien ant valstybės taip pat neracionalu.
Dabar svarbiausia – išsaugoti darbuotojus
Šiaulių pramonės prekybos ir amatų rūmai atliko keletą apklausų, norėdami išsiaiškinti, kokį poveikį verslui daro COVID-19 plitimas.
Rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška informavo, kad labiausiai epideminė situacija ir paskelbtas griežtas karantinas paliečia tas įmones, kurios tiesiogiai teikia paslaugas gyventojams. Tai viešbučiai, prekyba ne maisto prekėmis, statyba. Tiesa, viešbučius mūsų mieste dar kiek gelbsti NATO misijos kariai, bei miesto Savivaldybė perkanti paslaugas miestiečių saviizoliacijai, kurie patys tokių galimybių neturi.
Anot A. Jonuškos, statybos sektorius patiria bėdų dėl to, kad didelė dalis darbuotojų pasiėmė nedarbingumo pažymas prižiūrėti vaikams. Atlikę apklausas rūmai apskaičiavo, kad COVID-19 epidemija tiesiogiai paveikė 50 procentų verslų, netiesiogiai – 70 procentų. Tokia dalis įmonių tikina, kad jiems sutriko atsiskaitymai, 60 procentų turi finansinių įsipareigojimų, kurie kelia rūpesčių. 80 procentų jų jau kreipėsi į bankus, pusė sulaukė palankaus atsakymo, kad įsipareigojimų vykdymą atidės vėlesniam laikotarpiui.
Rūmų generalinis direktorius sakė, kad net 48 procentai įmonių skelbia prastovas arba dalines prastovas.
„Didžiausias nerimas – dėl darbuotojų. Kol kas Vyriausybės priemonės – išmokos 90 procentų nuo minimalaus arba 70 procentų nuo vidutinio šalies atlyginimo – būtų gerai, tačiau tos priemonės dar neveikia. Laikas bėga, verslas nerimauja. Gamybos įmonės dar dirba, tai yra gerai, bet kai kurios jau mini, kad tai tik savaičių klausimas. Rinkose klientai atsisako pirkti, užsidaro rinkos arba negauna komplektuojančių detalių. Gamyba irgi gali sustoti. Tačiau šiuo laikotarpiu geroji žinia yra ta, kad gamyba dar vyksta“, – kalbėjo A. Jonuška.
Jis pastebėjo, kad kol kas nestringa ir gaminių eksportas. Mūsų įmonės gamina produkciją ir kitiems gamintojams. Pavyzdžiui, pagamintą audeklą tinkantį vėjo jėgainių sparnams, parduodama vėjų jėgainių gamintojams Prancūzijoje ar kitose šalyse.
A. Jonuška apgailestavo, kad didžiausius sunkumus dabartinėje situacijoje patiria smulkaus verslo, individualios įmonės, nes jos negali dirbti.
„Darbuotojams reikia gyventi, jiems reikia gauti darbo užmokestį. Čia yra problema. Nesinori paleisti žmonių į užimtumo tarnybą. Jeigu paleidi ten, grįžti į darbo rinką sudėtinga. Toks laikotarpis dabar – ar žmonės eis į užimtumo tarnybą ir bedarbių skaičius augs, ar pavyks išlaikyti darbo vietas su tomis priemonėmis, kurias patvirtino Vyriausybė“, – svarstė ŠPPAR generalinis direktorius
A. Jonuška pastebėjo, kad 2,5 milijardo eurų parama šalies verslui – gražus skaičius, bet apgailestavo, kad jos dar nepasiekė įmonių. Vadovas tikisi, kad artimiausiu metu paaiškės, kaip Vyriausybės priemonėmis bus galima naudotis.
Visa aktualiausia informacija apie paramą verslui yra pateikiama rūmų interneto svetainėje.
ŠPPAR atstovai suteikė konsultacijų maždaug 200 įmonių. Rūmus įstatymai įpareigoja įvertinus situaciją išduoti įmonėms pažymas dėl Force Majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, jei jos atsirado ir egzistuoja Lietuvos Respublikoje. Pažymos gali būti sutarties šalių panaudotos kaip įrodymas, kai viena iš sutarties šalių negali vykdyti savo įsipareigojimų ir tai pagrindžia dokumentais. Tokia pažyma automatiškai neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dėl atidėjimo ar pakeitimo turi būti susitariama tarp sutarties šalių.
A. Jonuška informavo, kad į rūmus dėl tokių pažymų išdavimo kreipėsi 18 bendrovių, 9 išduotos pažymos. Daugiausiai tai statybos įmonės.
Paramos priemonės
Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo šios situacijos sąrašą.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Elona Limantienė informavo, kad praėjusios savaitės pabaigoje tokiame sąraše atsidūrė 1154 Šiaulių miesto įmonės. Nepatekusių į šį sąrašą, tačiau patyrusių sunkumų dėl COVID-19 epidemijos, įmonių atstovai turi kreiptis į VMI atskiru prašymu.
Į šį sąrašą įtrauktos įmonės nuo kovo 16 dienos iki ekstremaliosios situacijos pabaigos bus automatiškai, be prašymo atleidžiami nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius, nevykdomas jų išieškojimas.
VMI skelbia, kad po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius.
Sustojus savarankiškai dirbančių asmenų veiklai, jie gali gauti išmoką, kurios „dydis yra lygus vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui – 257 eurai“ (skelbia Užimtumo tarnyba). Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas yra trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos dydis proporcingai mažinamas.
Tačiau savarankiškai dirbančiam žmogui kad ir nutraukus veiklą, prievolė mokėti minimalią mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 42,37 euro išlieka. Negalintys šios įmokos sumokėti ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, privalės tai padaryti jai pasibaigus – dėl to jų sveikatos draudimas minėtu laikotarpiu nenutrūks.
Valstybės ir savivaldybių investicijų programos priemonės, skirtos verslo skatinimui, apima Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicinių priemonių paskelbimas, lėšų didinimą, subsidijų išmokėjimo terminų trumpinimą, avansinių mokėjimų galimybių įvedimą.
Taip pat bus taikomas jau minėtas mokesčių atidėjimas be palūkanų, darbuotojų darbo užmokesčio dalinis finansavimas paskelbus prastovas.
INVEGOS priemonės verslui susijusios su lengvatinių paskolų, garantijų suteikimu, bankų anksčiau išduotų paskolų bankų atidėtų įmokų palūkanų kompensavimu.
