Naujausios
Buvo ledų, lietaus ir perkūnijos
Antradienį iš ryto Šiaulių miesto gyventojai greičiausiai nė neįtarė, kas jų laukia vakarop, prieš 16 valandą. Staiga ėmė niauktis, ir išgirdome į langus barbenančius žirnio didumo ledo gabaliukus, akimirksniu nuklojusius žemę.
Ledukus bematant pakeitė gausus lietus – pakako kelių minučių, ir patvino miesto gatvės bei šaligatviai – toks staigus lietus netikėtas buvo netgi modernizuotoms miesto lietaus surinkimo sistemoms.
Iš centrinės dalies lietus užsuko ir į pietinę miesto pusę. Lijo taip, sako ten gyvenantieji, lyg vanduo būtų liejamas iš kibiro.
Kai kurios pietinio mikrorajono gatvės, V. Grinkevičiaus, Tilžės gatvės atkarpa, kelios kaimyninės tapo sunkiai pravažiuojamos, o automobiliai iki pusės ratų apsemti. Nuo gausaus lietaus sukeltos milžiniškos jėgos ne vienas vairuotojas netekęs valstybinių numerių.
Eismo spūstys susidarė ir Pramonės gatvėje. Vairuotojai mini, jog šios gatvės atkarpą – nuo Tilžės gatvės iki Serbentų – pavyko įveikti per pusvalandį ar net 40 minučių.
Prieš 18 valandą aprimusi stichija vėl sugalvojo pagąsdinti, dangų skeldama pusiau kurtinančia perkūnija. Jos išgąsdinti šunys ėmė loti ir staugti, katinai gūžtis.
Perkūniją dar kartą keitė staigi liūtis. Po jos stichija atlėgo, akivaizdu, nusprendė trauktis. Pasitraukė ji iš Šiaulių į Kelmės pusę – kelmiškiai gavo savo lietaus dozę.
Skendę Šiauliai po truputį išsausėjo.
Maudynių ir kitų vasaros linksmybių sezonas atidarytas su trenksmu.
Šiauliai – neišskirtiniai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Sakalauskas sako, kad ledukų kruša – visai normalus ir neretas vasaros reiškinys.
„Staigiai atšilus, įkaitęs oras kyla į viršų, susitinka su šaltu oru ir susikristalizuoja. Kuo karštesnis oras kyla, tuo daugiau ledukų susidaro. Tai normalu“, – aiškina specialistas. Ledai iš dangaus, sako, gali kristi ne tik vasaros pradžioje, bet ir vidurvasarį ar rudeniop – tokių reiškinių fiksuojama ne vienais metais.
Pasak V. Sakalausko, antradienį Šiauliuose palijo apie penkis milimetrus, o tai nėra daug – pavojingu kritulių kiekiu vasaros laiku yra laikoma, kuomet palyja iki maždaug 15 milimetrų, kaip tai antradienį nutiko Skuode – vietinė stotis užfiksavo, jog kritulių iškrito apie 17 milimetrų.
Gausiau nei Šiauliuose užvakar, anot V. Sakalausko, palijo ir aplink Telšius – apie 10 milimetrų. Trumpiau sakant, kritulių, maždaug 100 kilometrų spinduliu nuo Šiaulių iškrito kone visur, tik jų kiekis skirtingas. Lietus buvo labai staigus, todėl jis asfaltu ir nespėjo nubėgti į įrenginius – tai sudarė liūties vaizdą.
„Vasara yra vasara. Lietus vasarą tuo ir išskirtinis, kad vienoje gatvės pusėje gali pliaupti kaip iš kibiro, o kitoje – nė lašo“, – teigia pašnekovas.
Griaustinis, sako V. Sakalauskas, taip pat įprastas reiškinys. Griaudėja susidūrus skirtingų temperatūrų oro masėms. Šiemet kai kuriuose rajonuose perkūnija nugriaudėjo jau prieš porą mėnesių.
Hidrometeorologijos tarnyba artimiausiomis dienomis ir toliau prognozuoja šilumą – vietomis iki 25 laipsnių. Gali būti ir šiek tiek lietučio, sinoptiko žodžiais, „kas gaus, o kas ir negaus“.
„Atvėsti turėtų sekmadienį. Bet vėsa neužsibus“, – teigia sinoptikas.
Vasara – vėlyvesnė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji specialistė Rūta Pašiškevičiūtė sako, kad, nors kalendorinė vasara prasideda birželio 1 dieną, tačiau ši data ne visada sutampa su meteorologinės vasaros pradžia. Pastaroji yra siejama su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu per 15 laipsnių.
Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo birželio 2 dieną, o rytiniame šalies pakraštyje – birželio 3 dieną.
Temperatūros perėjimo per 15 laipsnių datos kiekvienais metais gali labai skirtis, kartais išskiriami ir teritoriniai pokyčiai – vėlyvesnis oro temperatūros perėjimas būdingas pajūriui. Pavyzdžiui, praeitais metais meteorologinė vasara daug kur šalyje prasidėjo birželio 6 dieną, pajūryje – keliomis dienomis vėliau – birželio 10 dieną, o 2019 metais oro temperatūros pereiga per 15 laipsnių buvo gana ankstyva – daug kur šalyje gegužės 16–18 dienomis
Apie pavasarį
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausiosios specialistės Zina Kitrienė ir Kristina Kryžanauskienė sako, kad praėjusį šiųmetį kalendorinį pavasarį (kovo–gegužės mėnesius) geriausiai apibūdina žodis – kontrastas. Oro temperatūros grafikai primena amerikietiškus „kalnelius“: šalčio įsiveržimus keitė šilumos bangos ir atvirkščiai. Dideli oro temperatūros skirtumai pavasario laikotarpiu stebėti ne tik skirtingose šalies dalyse, bet ir per parą.
Šie metai išsiskyrė ir ilgu šildymo sezonu, kai kur užsitęsusiu net iki gegužės 10 dienos. Krituliai taip pat „mėgo“ įvairovę ir pasižymėjo ne tik netolygiu kiekio pasiskirstymu šalies teritorijoje, bet ir besikeičiančiomis formomis: lietus, šlapdriba, sniegas, sniego kruopos, vėl lietus.
Išskirtinė buvo gegužės 3-oji, kai iškritęs sniegas suformavo šlapio sniego apdrabą, nuo kurios Šiaulių bei Kelmės apylinkėse lūžo medžiai, buvo fiksuoti elektros linijų gedimai.
Meteorologiniai sezonai yra skelbiami pagal oro temperatūros pastovią pereigą per tam tikrą ribą. Pavasaris ateina, kai vidutinė oro temperatūra pastoviai peržengia 0 laipsnio ribą. Vidutiniškai tai įvyksta kovo 11 dieną, šiemet – 12 dieną, o rytiniame pakraštyje – 24 dieną.
