Gandrai išsineša vasarą

EPA-ELTA nuotr.
Išskrendantys gandrai išsineša ir vasarą.
Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną. Išskrendantys gandrai išsineša ir vasarą, daugėja rudens ženklų. „Pagal liaudiškus ženklus ruduo gali būti ilgas ir šiltas“, – sako ekologas Vidmantas Lopeta, Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis specialistas, paukščius stebintis ne vienerius metus.

Per savaitę išskris

Kurtuvėnų regioninio parko Lankytojų centro kaimynystėje įsikūrusi gandrų šeimyna šv. Baltramiejaus išvakarėse lizdo dar nebuvo palikusi, o gandralizdis prie Šaukėnų jau buvo tuščias.

„Matyt, kurie vėliau atsivedė jauniklių, dar neskuba, – sakė „Šiaulių kraštu“ Vidmantas Lopeta, Kurtuvėnų regioninio parko ekologas. – Bet po šv. Baltramiejaus gandrų jau neliks. Paprastai per savaitę iki rugsėjo išskrenda.“

Šiųmetinė vasara nors ir buvo labai karšta, bet nebuvo tokia sausa, kaip prieš kelis metus, drėgmės užteko, tad pievose ir pelkėse gyvybės buvo daugiau ir gandrams maisto pakako. Bent jau Kurtuvėnų apylinkėse, kuriose gausu tvenkinių. Čia, pasak ekologo, kokios šešios gandrų poros yra įsikūrusios, atsivedė ir išaugino po 2–3 jauniklius. Trys gandriukai – vidutinis jauniklių skaičius. Keturi–penki būna labai retai.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, baltieji gandrai žiemoti keliauja į Afriką. Per 2–3 kelionės mėnesius įveikia 8–10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pasiekia ne visi – net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui.

Sakoma, jog gandrai pavasarį sugrįžta į gimtąjį lizdą.

„Poros į tą patį lizdą grįžta, o jaunikliai nuo savo gimtojo lizdo gali nuklysti 700 kilometrų. Tokius duomenis parodė sužieduotų gandriukų stebėjimas. Tad Lietuvoje užaugęs gandriukas gali apsigyventi ir Latvijoje, ir Lenkijoje“, – sako V. Lopeta.

Gandrus išstumia žemdirbystė, statybos

Gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis. Sakoma, jog jis yra ekologinio ūkininkavimo indikatorius.

2016 metų duomenimis, Lietuvoje perinčių baltųjų gandrų porų buvo skaičiuojama apie 20 tūkstančių. Ar gandrų populiacija Lietuvoje nemažėja?

„Į tą klausimą bus galima atsakyti kitais metais, kai bus atlikta gandrų apskaita visoje Lietuvoje ir padaryti palyginimai“, – sakė V. Lopeta.

Jis tik pastebi, jog dėl žemės naudojimo pokyčių gandrų mitybai svarbių pievų plotai mažėja.

„Anksčiau buvo daugiau smulkių ūkininkų, kurie augino gyvulius ir turėjo daug pievų, o pievose nebuvo naudojama chemija, jose buvo daug gyvybės, reikalingos ir gandrams. Dabar tos pievos daug kur paverstos rapsų, javų laukais – ten gandrai mažai maisto randa, – sako ekologas. – Kalvotoje Žemaitijoje, apie Telšius, Varnius, Plungę daugiau pievų, ten ir gandrų daugiau, nei mūsų krašte apie Gruzdžius, Joniškį ar Vidurio Lietuvoje apie Panevėžį.“

Gandrų mitybos bazė mažėja dėl užstatomų pievų, dėl besiplečiančių aplink miestus gyvenviečių.

Apie liaudies išmintį

V. Lopeta primena, jog pagal liaudies kalendorių su gandrų išskridimu buvo siejama rudens pradžia.

„Šakių rajone, kur aš gimiau, sakydavo, jog nuo šv. Baltramiejaus, kai išskrenda grandai, vanduo tampa per šaltas maudytis, jog gandrai ant sparnų išsineša vasarą. Aišku, dabar dėl klimato atšilimo liaudies kalendoriumi nelabai gali vadovautis“, – sako ekologas.

O koks bus šiųmetinis ruduo?

„Šiemet labai ilgai kukavo gegutė – net iki liepos 20 dienos, o šiaip iki šv. Petro kukuodavo, iki birželio 29 dienos, ir šermukšnio uogų šiemet labai gausu – pagal tuos ženklus žmonės spręsdavo, jog bus ilgas ir šiltas ruduo. Gal tai tik prietaras, o gal yra tiesos? – pasvarsto V. Lopeta. – Kai klimatas keičiasi, tai ruduo dabar būna ilgas, tęsiasi kone iki Naujų metų.“

Gandrų ne tik išskridimo, bet ir parskridimo laikas yra vienodas – grįžta nuo kovo 24–25 d. iki balandžio 1 d.

„Dvaruose nuo gandrų parskridimo iki gandrų išskridimo darbininkams būdavo duodami „pusvakariai“ – į laukus nunešamas lengvas užkandis tarp pietų ir vakarienės, – įvardija dar vieną paprotį, susijusį su gandrais. – Todėl žmonės sakydavo, kad gandras, kai išskrenda, tai išsineša ir „pusvakarį.“

„Yra garsi daina apie tai, kad „šiąnakt mus paliks gandrai“, bet gandrai skrenda ne naktį, o dieną“, – paneigia dainos sukurtą mitą V. Lopeta.

Būriuojasi skristi žąsys, gervės

Gandrai nėra pirmieji paukščiai, kurie išskrenda į žiemojimo vietas. Žuvinto biosferos rezervato direktorius Paulius Čeponis su „Šiaulių kraštu“ pasidalijo, jog jau išskrido kirai, kurių gausiai išsiperėjo šią vasarą Žuvinte.

Prie direkcijos kaimynystėje įsikūrusių gandrų lizdas po šio savaitgalio jau buvo tuščias.

„Gandrai, kurie pavieniai užsiliko, per šią savaitę paliks lizdus ir Lietuvą, – sako P. Čeponis. – Dabar Žuvinto ežere ir pakrantėse būriuojasi skristi žąsys, gervės. Pempės, varnėnai taip pat išskristi ruošiasi. Šiemet stebime ir didesnį būriavimąsi baltųjų garnių, kurie anksčiau pas mus buvo mažiau stebimi. Spalio pradžioje paskutiniai paukščiai paliks mūsų kraštus.“

P. Čeponio žodžiais, gandrų populiacijos stabilumas išlieka pastaruosius kelis metus: „2017 metais buvo sumažėjimas, galbūt dėl to, jog trūko mitybinės bazės, atsisakė jauniklių, juos gandrai išmeta iš lizdų, jeigu jaučia, kad neišmaitins.“

Žuvinte stebimi rudens ženklai – rūkai ir prasideda šaltos naktys.

„O paukščių būriavimasis įprastas, kaip ir ankstesniais metais – jie į kalendorių nežiūri, kaip mes, jų genuose užkoduota, kada ateina ruduo ir kada laikas išskristi“, – sako P. Čeponis.