Naujausios
Liepa karščiausia per beveik 250 metų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, „Šiaulių kraštui“ komentuodamas šios vasaros orus, pabrėžė, jog ypač karšta buvo liepa.
„Tai buvo pats karščiausias šios vasaros mėnuo ir karščiausias metų mėnuo nuo pat meteorologinių stebėjimų Lietuvoje pradžios, o orai Vilniuje yra stebimi nuo 1778 metų – sakė klimatologas. – Tad šiemet turėjome patį karščiausią mėnesį per beveik 250 metų.“
Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C ir tai yra net 3,8 °C aukščiau nei liepos mėnesio daugiametė standartinė klimato norma (1991–2020 m. vidurkis).
Birželis taip pat fiksuotas labai karštas ir buvo vienas karščiausių birželio mėnesių per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.
Šių metų birželis Lietuvoje buvo antras pagal karštumą nuo 1961 m. Vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,2 °C, o tai yra net 3,3 °C daugiau už įprastines daugiametes sąlygas (1991–2020 m. vidurkis).
Iki šiol šilčiausiais birželio mėnuo registruotas 2019 m. (20,1 °C), šių metų birželis į trečiąją vietą nustūmė 2020 m. birželį (18,7 °C). Tai jau trečiasis labai karštas birželis Lietuvoje iš eilės. Net trys karščiausi birželio mėnesiai Lietuvoje registruoti per pastaruosius tris metus.
Šių metų birželį buvo registruota šilčiausia birželio naktis Lietuvoje per visą meteorologinių stebėjimų istoriją – birželio 21 d. naktį oro temperatūra Nidoje nenukrito žemiau 23,1 °C .
Sulaukėme stichinės kaitros
Birželį ir liepą turėjome labai karštų dienų – virš 25–30 laipsnių ir kaitros bangų, kai 30 laipsnių ir aukštesnė temperatūra tęsėsi iš eilės tris ir daugiau parų.
Per birželį ir liepą buvo užfiksuotos iš viso trys kaitros bangos.
Rekordinės trukmės kaitra liepos mėnesį fiksuota dalyje Rytų Lietuvos ir Kelmės apylinkėse, kai temperatūra, pasiekusi ir perkopusi 30 °C , prasidėjo liepos 7–8 d. ir nepertraukiamai truko iki liepos 18 dienos. Per šį laikotarpį didžiojoje Lietuvos dalyje registruota 6–11 karščio dienų.
Kelmėje 9 dienas trukusi stichinė kaitra buvo rekordinė – tokia ilga čia fiksuota pirmą kartą nuo meteorologinių stebėjimų pradžios.
Liepą buvo sumuštas aukščiausios bet kurios stoties vidutinės mėnesio oro temperatūros rekordas. Iki šiol buvusį rekordą (22,2 °C, 2010 m. liepa, Biržai ir Panevėžys) daugiausiai aplenkė ir į pirmą vietą išsiveržė Nida, kurioje fiksuota rekordinė mėnesio temperatūra – 23,1 °C.
Nors liepos mėnesio, kartu ir visų metų, paros karščio rekordas (37,5 °C Zarasai, 1994 m.) nebuvo pasiektas, tačiau buvo „sumušti“ dviejų parų karščio rekordai: 15 d. 35,0 °C (Dotnuva) ir 16 d. 34,9 °C (Kaišiadorys).
Karšta buvo ne tik dieną, bet ir naktį. Liepą užfiksuota net 17 tropinių naktų, kai minimali oro temperatūra bent vienoje meteorologijos stotyje nenukrito žemiau 20 °C. Daugiausiai, net 12, tokių naktų buvo fiksuota Nidoje.
Siautė ir lietaus stichija
Net 16 dienų bent vienoje stotyje liepos mėnesį fiksuoti ir pavojingi lietūs (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių). Fiksuotos ir 2 stichinės liūtys (kai per 12 valandų ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių). Viena iš jų – Vilniuje, sostinėje liepos 6 dieną iškrito 79,7 mm per 12 valandų. Šis stichinio lietaus atvejis Vilniuje buvo rekordinis. Hidrologai fiksavo, jog vandens lygis Neryje ties Vilniumi per 4 valandas buvo pakilęs net 50 cm ir pasiekė 290 cm ribą, o po 5 valandų grįžo į pradinį lygį.
Trumpa, bet labai intensyvi liūtis registruota ir Pakruojyje, kur per pusę valandos (tarp 10:10 ir 10:40 val.) iškrito 24 mm kritulių. O didžiausio intensyvumo metu per 10 min – net 17,9 mm.
Fiksuota ir katastrofinė liūtis (daugiau nei 80 mm per 12 val. ar trumpesnį laiką) – 91,4 mm kritulių per 3 valandas iškrito Jurbarke liepos 17 dieną, o per parą iš viso 111,7 mm. Per šią liūtį Jurbarke iškritęs kritulių kiekis perpus viršijo mėnesio normą.
Liepos 17 dieną ir Šiauliai skendo pavojingame lietuje, kai per kelias valandas iškrito 37,5 mm kritulių arba pusė mėnesio normos.
Kad įsivaizduotume, kokie tai kritulių kiekiai, klimatologas vaizdžiai palygina, jog 1 mm kritulių atitinka 1 litrą vandens į kvadratinį metrą.
Ir rugpjūtis neįprastas
„O rugpjūtis atėjo vėsesnis, nei įprasta, – sakė D. Valiukas. – Tad po karščių susidūrėme su dideliu kontrastu. Rugpjūtis kol kas 1,9 laipsnio vėsesnis, nei daugiametė šio mėnesio norma. Vidutinė oro temperatūra pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo tik 17°C. Ir tai pirmas šios vasaros dešimtadienis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė, nei standartinė klimato norma.“
Žemaičių aukštumoje, pavyzdžiui, vidutinė oro temperatūrą rugpjūčio pirmą dešimtadienį buvo net 2,2 laipsnio žemesnė, nei įprasta. Aukščiausia registruota rugpjūčio 1 d. Varėnoje 26,9 °C, žemiausia – 7,2 °C rugpjūčio 4 d. Mažeikiuose ir 5 d. Šilutėje.
Rugpjūčio pradžioje dalyje Lietuvos tęsėsi ir stichinė sausra. Vėliausiai ji pasitraukė iš Akmenės, Joniškio ir Šiaulių rajonų, kur truko net 19 dienų.
„Bet ne visose šių rajonų vietovėse sausra buvo stichinė, ji plito tik nedideliuose plotuose: Šiaulių rajone vienoje seniūnijose – šiaurėje, Joniškio rajono dviejose seniūnijose – vakaruose, Akmenės rajono dviejose seniūnijose – rytuose“, – sakė klimatologas.
„Pagal prognozes, rugpjūtis ir toliau turėtų būti „lietuviškesnis“, net vėsesnis nei paprastai, – sako D. Valiukas. – Nors nieko negalima tvirtinti, nes situacija kartais labai greitai keičiasi.“
Jis pabrėžė, jog ši vasara buvo pilna ekstremalių, pavojingų reiškinių ir akivaizdu, jog tam poveikį daro klimato kaita.
„Pasaulio klimatologai teigia, jog klimato kaita vyksta daug sparčiau, nei buvo manyta, ekstremalių, pavojingų reiškinių visame pasaulyje yra vis daugiau ir jie vis intensyvesni. Klimato kaita nulemta žmogaus veiklos ir priemonių reikia imtis jau dabar“, – pabrėžė D. Valiukas.
