Naujausios
Karščiausias rugpjūtis nuo praėjusio amžiaus vidurio
LHMT mėnesio apžvalgoje informuoja, jog vidutinė rugpjūčio mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,4 °C, o tai yra net 2,8 laipsnio daugiau už vidutinę daugiametę (1991–2020 m.) šio mėnesio oro temperatūrą.
Iki šiol karščiausias rugpjūtis Lietuvoje buvo 2002 metais, kuomet vidutinė oro temperatūra buvo 20,0 °C. Šiais metais dideliu karščiu išsiskyrė antrasis ir trečiasis rugpjūčio dešimtadieniai. Taip pat fiksuotas didelis skaičius karščio dienų, kuomet maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C.
Šiemet rugpjūtį registruotos net dvi kaitros bangos, jos abi tęsėsi po septynias dienas: 13–19 d. ir 23–29 d.
Didžiojoje šalies dalyje vidutinė mėnesio temperatūra buvo 19,5–20,5 °C (teigiama 2,5–3,1 laipsnio anomalija), pietvakariniuose rajonuose ir dalyje centrinių ir pietinių rajonų 20,5–21,0 °C (teigiama 2,6–3,1 laipsnio nomalija), pajūryje ir pamaryje 21,0–22,0 (teigiama 2,7–3,1° anomalija). Šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje (21,7 °C), o šalčiausia – Dūkšte ir Utenoje (19,6 °C).
Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,9–33,4 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 19 d. Šventojoje 33,4 °C, žemiausia – 31 d. Šilutėje 5,7 °C. Per mėnesį pagerinti 7-ių parų karščio rekordai: 17 d. 32,0 °C (Ventė), 18 d. 33,3 °C (Kretinga), 19 d. 33,4 °C (Palanga), 25 d. 33,0 °C (Birštonas ir Druskininkai), 27 d. 32,4 °C (Ventė ) ir 28 d. 34,4 °C (Ventė).
Kritulių taip pat buvo
Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 40 mm, tai sudarė 0,52 standartinės klimato normos (SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus. Žemaičių aukštumoje, didžiojoje Pietų Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo 6–25 mm (0,1–0,6 SKN), Vakarų ir šiaurės rytų Lietuvoje prilijo 50–100 mm (0,7–1,3 SKN), likusiuose rajonuose 25–50 mm (0,3–0,7 SKN).
Stichinis lietus fiksuotas rugpjūčio 1 d. Kyburiuose, Pakruojyje, Šeduvoje ir Tabokinėje bei 22 d. Mažeikiuose ir Vėžaičiuose. Taip pat vietomis fiksuoti pavojingo lietaus atvejai.
Mėnesio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, tęsėsi didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose.
Paskutinę mėnesio dieną sichinis lietus vis dar buvo fiksuojamas Utenos rajone, taip pat dalyje Kaišiadorių, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio ir Ukmergės rajonų. Atsižvelgiant į tai, kad šį dešimtadienį buvo nusistovėjęs sausesnis laikotarpis ir vyravo rekordiškai aukštos oro temperatūros bei vyko intensyvus garavimas, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, galėjo žalos nepadaryti.
Šių metų rugpjūtį daugelyje vietovių vandens lygis buvo 1–96 cm aukštesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, o keliose – 5–30 cm žemesnis už jį.
Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį sulaukus gausesnių kritulių buvo stebėtas nedidelis lietaus poplūdis. Rugpjūčio 2–4 dienomis Nevėžyje dviejose vandens matavimo stotyse buvo pasiekti nauji šio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Tokie aukšti vandens lygiai fiksuoti Nevėžyje ties Panevėžiu (354 cm) bei Nevėžyje ties Babtais (453 cm) įvykus Ekrano užtvankos šliuzo gedimui.
Saulė trumpiausiai švietė Šiauliuose
Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 303 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune – 294 val., trumpiausiai Šiauliuose – 283 valandas.
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,0–15,6 m/s, Utenoje – 23,0 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 28–30 °C, daug kur Rytų Lietuvoje iki 32–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29 °C.
Beveik visoje šalyje rugpjūčio 31 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, baigėsi meteorologinė vasara. LHMT fiksavo, jog šiemet tai įvyko 5 dienomis anksčiau palyginti su daugiamete vidutine norma. Meteorologinė vasara Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 87 dienas.
Viena šilčiausių per daugiau nei 70 metų
Nors šiemet vasara buvo trumpesnė ir baigėsi netikėtai, ji buvo viena šilčiausių vasarų nuo meteorologinių stebėjimų pradžios.
„Šios vasaros vidutinė temperatūra buvo 18,5 laipsnio ir ji buvo penkta pagal šiltumą nuo 1951 metų, kai šalyje atliekami plačiai meteorologiniai stebėjimai, – komentavo „Šiaulių kraštui“ klimatologas D. Valiukas. – Tai lėmė labai karštas rugpjūtis, tokio dar nebuvo nuo praeito amžiaus vidurio. Birželis taip pat buvo šiltas – 10-as pagal šilumą nuo 1951 metų. Tik liepa nebuvo tokia šilta, net šiek tiek vėsesnė nei įprasta, užėmė 28 vietą.“
Jis pabrėžė, jog vykstant sparčiai klimato kaitai karščio rekordai registruojami vis dažniau. Šiemet registruotas karščiausias rugpjūtis, pernai 2021 metais buvo registruota karščiausia liepa, o 2019 metais – karščiausias birželis per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją.
