Naujausios
Akmenė patyrė rekordinę kaitros bangą
„Rugpjūčio antras dešimtadienis buvo rekordiškai karštas, karščiausias nuo 1961 metų, galima sakyti, jog net per 100 metų, nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios, – sako klimatologas D. Valiukas, komentuodamas „Šiaulių kraštui“ mėnesio orų situaciją.
„Tai kiekvienas pajutome. Ir trečias dešimtadienis pagal preliminarias prognozes bus karštas, – teigia klimatologas. – Tokie karščiai pakankamai vėlai pasirodė, anksčiau tokių kaitros periodų antroje rugpjūčio pusėje nebūdavo. Karštų dienų pasitaikydavao, bet kad taip plačiai būtų apimta visa Lietuva ir kad taip ilgai truktų, nebūdavo.“
Šiaulių apskrityje nuo kaitros labiausiai kentėjo akmeniškiai. Akmenės rajone stichinė kaitra truko net septynias dienas (rugpjūčio 13–19 d.). Temperatūra visas tas dienas kilo iki 30 laipsnių ir daugiau, o rekordinė 33 laipsnių kaitra fiksuota rugpjūčio 18 dieną.
Antrą dešimtadienį penkias dienas kaitros banga truko Joniškyje, Pakruojyje.
Šiauliuose stichinė kaitra truko tris dienas – rugpjūčio 17–19 d. Mieste tai buvo ir rekordinė tų parų kaitra. Šiauliuose 17 dieną karščio rekordas buvo pakartotas – 30,3 laipsnio, rugpjūčio 18 dieną oras įkaito iki 31,1 laipsnio (ankstesnis tos dienos rekordas buvo 28,3 laipsnio), rugpjūčio 19 dieną fiksuotas 31 laipsnio karštis (ankstesnis dienos rekordas 28,4 laipsnio).
LHMT duomenimis, rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,3°C , fiksuota net 4,6°C teigiama anomalija. Tai rekordinė to laikotarpio temperatūra, ankstesnis rekordas buvo 2010 metais – 21,7°C.
Rugpjūčio 13–19 d. šalis patyrė antrąją šią vasarą kaitrą (pirmoji pasitaikė birželio 25 – liepos 2 d. laikotarpiu). Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kaitra – stichiniu meteorologiniu reiškiniu. Karštis fiksuojamas, kai 1–2 dienas maksimali oro temperatūra pakyla iki 30°C , o stichinė kaitra, kai iš eilės tris ir daugiau dienų maksimali oro temperatūra pakyla iki 30°C ir daugiau laipsnių
Rugpjūčio 13–19 d. be Akmenės rajono dar Kretingoje ir Skuode kaitra truko 7 dienas. Rugpjūčio 17, 18 ir 19 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 17 d. – 32,0°C (Ventė), 18 d. – 33,3°C (Kretinga) ir 19 d. – 33,4°C (Palanga) – tai buvo ir dešimtadienio aukščiausia oro temperatūra. Žemiausia registruota rugpjūčio 11 dieną Skuode – 6,0°C.
Pradžioje pliaupė lietūs
Dabar daug kur šalyje ir apskrityje fiksuojama sausra ir pavojingas, ketvirtos klasės miškų gaisringumas, o rugpjūčio pradžioje pliaupė lietus.
Gausūs lietūs praėjo naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 dieną. Šiaulių apskrityje stichiniai krituliai registruoti Radviliškio rajone, Šeduvoje, ir Pakruojo rajone, vietomis – pavojingi krituliai.
Ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, per pirmąjį dešimtadienį tęsėsi ne vienoje šalies savivaldybių teritorijoje, o mūsų apskrityje ne tik Pakruojo, Radviliškio rajonuose, bet ir Joniškio, Šiaulių rajonų teritorijose.
Stichinis lietus fiksuojamas, kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių. Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Vis dažnesni ekstremalūs reiškiniai
„Kuo toliau, tuo labiau stiprėja orų bangavimas. Tai kenčiame nuo karščio ir sausros, tai kenčiame nuo liūčių, – sako D. Valiukas. – Žmogui gali būti patogūs ir karšti orai, jeigu atostogauja. Bet ypač žemės ūkyje, energetikoje, laivyboje su klimato kaita susiję ekstremalūs reiškiniai atneša labai daug nuostolių.“
Jis pabrėžia, jog Vakarų Europoje šią vasarą fiksuojama didžiausia sausra per 500 metų, nuseko upės Vokietijoje, Šiaurės Italijoje, Prancūzijoje ir kitur.
„Mes tarsi suprantame, kad ir Lietuvoje tokie orai, kokie dabar fiksuojami, neturėtų būti. Bet žmogus labai greitai užmiršta, kas buvo, kai tik orai atvėsta ar liaujasi liūtys, ir tuomet mažiau norisi imtis priemonių stabdyti klimato kaitą, – sako klimatologas. – O klimato globali tendencija yra tokia, kad oro temperatūra nuolat auga. Ne trimis laipsniais, kaip atskirose teritorijose, bet augimas yra nuolatinis ir tai lemia ekstremalius orus visame pasaulyje.“
„Anksti dar kalbėti, koks bus visas šis rugpjūtis, – grįžta prie Lietuvos situacijos klimatologas. – Karštos dienos, o kai kur ir trečioji kaitros banga gali kilti. Trečiasis dešimtadienis taip pat bus vienas iš karščiausių rugpjūčio mėnesį per visą stebėjimų laikotarpį. Ši vasara taip pat pateks tarp karščiausių vasarų, nors liepa ir buvo vėsesnė (fiksuota 17,7 laipsnio mėnesio vidutinė temperatūra, neigiama anomalija 0,6 laipsnio), nei įprasta, bet birželis buvo karštas.“
D. Valiukas prognozuoja, jog rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje orai grįš į Lietuvai labiau būdingas sąlygas.
„Sulauksime orų atvėsimo, kaip ir būdinga rudens pradžioje. O vėliau rugsėjį bus truputį šilčiau, nei įprasta – maždaug puse laipsnio“, – sako klimatologas.
LHMT duomenimis, Lietuvos karščio rekordas yra 37,5°C, jis buvo pasiektas 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose.
„Mums tiek laipsnių atrodo labai daug, tačiau tokia reikšmė, lyginant su kitų Europos šalių nacionaliniais karščio rekordais, rikiuojasi beveik pačioje apačioje. Pagal tokią reikšmę, esame neabejotina vėsiojo Šiaurės Europos regiono dalis, – teigiama LHMT pranešime. – Aukščiausia Europos žemyne išmatuota oro temperatūra yra 48 °C. Iki tiek oras buvo įkaitęs Graikijos sostinėje Atėnuose 1977 m. liepos 10 d. Vykstant sparčiai klimato kaitai, manoma, jog tik laiko klausimas, kada Europoje bus pasiekta 50 laipsnių riba.“
