Naujausios
„Priėjome tašką“
– Kaip vertinti keliamus tikslus Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, kuri lapkričio 1–12 dienomis vyksta Jungtinėje Karalystėje, Glazge, į kurią suvažiavo daugiau nei 120 šalių atstovų, ar ji yra išskirtinė?
– Glazge vykstanti konferencija svarbi tuo, kad yra prieitas taškas, kada sprendimai turi būti priimti čia ir dabar. Kiekvienos šalies įsipareigojimai turi būti tokie, kad iki šio amžiaus pabaigos globalios temperatūros kilimas neviršytų dviejų laipsnių.
Dėti pastangas, kad globalus klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, iš principo buvo numatyta jau Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos 2015 metais. Bet viskas buvo labai deklaratyvu. Glazgo susitikime siekiama, kad šalys prisiimtų konkrečius individualius įsipareigojimus.
Europos Sąjungos, kuriai ir Lietuva priklauso, tikslas, kad Europos šalys taptų neutralios klimato kaitai. Lietuva, prisiimdama įsipareigojimą, kad jos ekonomika iki 2050 metų taps neutrali klimatui, nėra išskirtinė, iš esmės nė neturi kito pasirinkimo – visos Europos Sąjungos šalys to turi siekti bendrai.
Globalios temperatūros kilimas yra faktas. Šie metai ypač pasižymėjo katastrofiškais potvyniais ir karščio rekordais. Absoliučiai nebėra laiko delsti su sprendimais. Jeigu nenorime sulaukti drastiškų pasekmių, priemonių reikia imtis šiandien. Glazgo konferencijoje apie tai kalbama, to siekiama, ir laukiama konkrečių įsipareigojimų. Bandoma sutarti ir dėl pagalbos, finansinio paketo silpnesnėms ekonomikoms, kurios negali taip greitai persitvarkyti ir sumažinto šiltnamio dujų emisijų.
Miškai ir vandenynai – gelbėtojai
– Ką reiškia terminas „klimato kaitai neutrali ekonomika, neutrali šalis“? Lietuva, štai, įsipareigoja mažinti CO2 išmetimų, bet juk niekada nebus nulinių išmetimų?
– Neutrali reiškia, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (o tai ne vien anglies dvideginis, bet ir metanas, kitos dujos) išmetama į atmosferą, tiek jų ir sugeriama miškų ir vandenynų. Šiltnamio dujų emisijos neturi būti didesnės, nei jų pajėgia sugerti miškai ir vandenynai.
Yra šalių, kuriose miškai sudaro 75 procentus teritorijos, jos yra neutralios klimato kaitai. Todėl Glazgo konferencijoje kalbama apie miškų išsaugojimą ir pasirašomas susitarimas. Labai svarbu, kad prie to jungiasi Brazilija, Indonezija, kuriose yra didžiuliai miškų masyvai, labai svarbūs globaliu mastu.
– Mūsų Prezidentas irgi pasirašė miškų išsaugojimo deklaraciją, kuria įsipareigojama stabdyti miškų nykimą iki 2030 metų. Bet ar nėra prieštaravimo, kai viena ranka įsipareigojama miškus saugoti, o kita ranka miškai kertami dėl medienos, dėl biokuro? Jo naudojimas skatinamas kaip atsinaujinančio energijos šaltinio, o juk ir biokurą deginant išsiskiria CO2?
– Kai energijai gaminti naudojame biomasę, biokurą – tai naudojame medienos atliekas ir tai, ką medis yra sukaupęs. Biokurą deginant į atmosferą grąžinama ta pati anglis (CO2), kurią medis sugėrė per savo augimo laikotarpį. Papildomų CO2 kiekių šiuo atveju nesusidaro, o iškastinį kurą deginant į atmosferą išmetama papildoma, prieš milijonus metų sukaupta anglis (CO2).
– Kokios pasekmės laukia, kai klimatas šiltėja, nors pusantro ar dviem laipsniais?
– Jau dabar tirpsta ledynai, kyla vandenynų lygis ir vis labiau daugėja ekstremalių gamtos reiškinių, keliančių pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ir atnešančių milijardinius nuostolius.
Tik puse laipsnio pakilus vidutinei globaliai temperatūrai iš karto iškiltų vandenynų lygio kilimo problema. Apie 100 milijonų gyventojų, kurie dabar gyvena vandenynų pakrantėse, atsidurtų pavojuje ir turėtų kraustytis kažkur kitur. Didėtų migraciją. Ramiojo vandenyno mažosios salos, kurios yra iškilusios per kelis metrus virš vandens lygio, iš viso išnyktų. Grėsmė kiltų ir upių žemupių slėniuose įsikūrusiuose miestuose, tankiai apgyvendintose vietovėse.
– Kokios įtakos Baltijos jūrai turi vandenynų lygio kilimas? Ar skęstų Palanga, Klaipėda?
– Baltijos jūros vandens lygis taip pat kyla – 10–15 cm, bet toks pakilimas drastiškų pasekmių dar nesukels.
Lietuvoje klimatas jau keičiasi
– Kokius klimato pokyčius, kokias tendencijas fiksuojate Lietuvoje?
– Nuo globalios klimato sistemos priklauso kasdieniai Lietuvos orai ir pas mus stebime panašias tendencijas.
Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra per šimtą metų jau yra pakilusi daugiau nei 2 laipsniais. Iki praeito amžiaus vidurio – 1961 metų – situacija dar buvo stabili, temperatūra kilo, bet labai nedaug. Pats intensyviausias kilimas vyksta pastaruosius tris dešimtmečius, prasidėjo nuo 1990 metų.
Šiemet, pavyzdžiui, Lietuvoje buvo pati karščiausia liepa nuo meteorologinių stebėjimų pradžios, nuo 1778 metų. Buvo šiemet ir rekordinių karščio bangų, o kai kuriose vietovėse ir stichinės sausros, ir stichinių kritulių, liūčių.
Spalis šiemet buvo laipsniu šiltesnis, nei įprasta. Jau trečius metus iš eilės spalio mėnuo buvo šiltesnis nei įprasta.
Prieš 50 metų būtume sakę, jog toks ilgas šiltas ruduo nenormalu, bet dabar normalu. Klimatas keičiasi. Metinė oro temperatūra tapo aukštesnė, metų laikų sezonai šiltesni, žiemos trumpesnės, vasaros karščiai ilgesni, kritulių kiekiai nepakito, bet jie iškrenta labai netolygiai.
Kai sakoma, kad reikia siekti, jog iki amžiaus pabaigos globali temperatūra visoje žemėje nepakiltų daugiau nei 1,5–2 laipsniais, tai lyginama su situacija prieš industrializaciją – 1850 metais. O nuo to laiko ji jau yra pakilusi 1,2 laipsnio. Vadinasi, mums liko tik 0,3 laipsnio iki 1,5 laipsnio ribos ir 0,8 laipsnio iki 2 laipsnių ribos.
Klimato atšilimas Lietuvoje, kaip ir kitose šiaurinėse šalyse, yra spartesnis. Tam įtakos turi Arkties ledynų tirpimas.
– Ką atsakytumėte tiems, kurie klimato atšilimą neigia, ar teigia, jog vyksta natūralūs procesai, o žmogus niekuo dėtas?
– Ko gero nieko nebeatsakinėčiau. 99 procentai pasaulio mokslininkų sutaria, jog klimato atšilimas vyksta dėl žmogaus kaltės, jog tai žmogaus veiklos sukeltas procesas. Mokslininkai neeliminuoja natūralių klimato kaitos ciklų, bet toks staigus pokytis, koks vyksta dabar, yra nulemtas tik žmogaus.
Tai faktas, dėl kurio nė nebediskutuojama. Reikia tik greičiau spręsti, ką ir kaip daryti, prisiimti įsipareigojimus. Tai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė.
