Iš užsienio – į lietuvišką mokyklą

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Pas­ta­rai­siais me­tais vis dau­giau šei­mų nu­spren­džia grįž­ti iš emig­ra­ci­jos, kai atei­na lai­kas vai­kus leis­ti į mo­kyk­lą.
Be­veik vi­so­se Šiau­lių mo­kyk­lo­se yra bent po ke­le­tą mo­ki­nių, su­grį­žu­sių mo­ky­tis iš už­sie­nio. Dau­ge­liui vai­kų di­džiau­sių sun­ku­mų su­ke­lia lie­tu­vių kal­ba. Kai ku­rie vai­kai pra­de­da lan­ky­ti mo­kyk­lą net ne­mo­kė­da­mi kal­bė­ti lie­tu­viš­kai.
Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
"Pir­miau­sia no­rim, kad mo­kyk­lo­je vai­kai jaus­tų­si ge­rai, pa­skui žiū­rim, kaip sek­sis su moks­lais", – sa­ko "Sau­lės" pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Ro­ber­ta Jan­kū­nie­nė.

Mokosi ir ne Lie­tu­vos pi­lie­čių

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus duo­me­ni­mis, Šiau­lių mo­kyk­lo­se šiuo me­tu mo­ko­si per 50 vai­kų, grį­žu­sių iš už­sie­nio. Da­lis jų – ne Lie­tu­vos pi­lie­čiai, bet be­veik vi­sų vai­kų vie­nas iš tė­vų yra lie­tu­vis.

"Sau­lės" pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je šiuo me­tu mo­ko­si 12 vai­kų, su­grį­žu­sių iš už­sie­nio. Vien šie­met grį­žo še­ši, dau­giau­sia į prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pes ir pir­mas kla­ses.

Mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Ro­ber­ta Jan­kū­nie­nė sa­ko, kad grįž­tan­čių­jų dau­gė­ja pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus. Per­nai grį­žo ke­tu­ri vai­kai, dar anks­tes­niais me­tais – trys.

Pa­sak pa­va­duo­to­jos, šei­mos daž­niau­siai pa­si­ryž­ta grįž­ti į Lie­tu­vą, kai vai­kams atei­na lai­kas ei­ti į mo­kyk­lą, ta­čiau bū­na ir taip, kad ma­žiau­sias vai­kas grįž­ta į prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pę, o bro­lis ar se­suo – į vy­res­nes kla­ses.

Dau­gu­ma grįž­tan­čių­jų – iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, ta­čiau yra ir iš Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Is­pa­ni­jos. Yra mo­ki­nių, tu­rin­čių ne Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, ku­rie į Lie­tu­vą at­vy­ko vi­sai ne­mo­kė­da­mi lie­tu­vių kal­bos.

Pa­va­duo­to­ja sa­ko, kad mo­ky­to­jams ir tė­vams te­ko įdė­ti ne­ma­žai pa­stan­gų, kad vai­kai pra­dė­tų su­pras­ti ir pra­šnek­tų lie­tu­viš­kai.

"Mums pa­si­se­kė, kad tais me­tais mo­kyk­la da­ly­va­vo vi­sos die­nos pi­lo­ti­nia­me pro­jek­te. Su tė­vais su­ta­rė­me, kad vai­kai da­ly­vaus ja­me, ir mo­kyk­lo­je jie bū­da­vo vi­są dar­bo die­ną. Tai la­bai pa­gel­bė­jo, jie iš­mo­ko su­pras­ti ir kal­bė­ti, o vė­liau ir ra­šy­ti lie­tu­viš­kai. Tai bu­vo di­de­lis iš­ban­dy­mas, bet įvei­kė­me. Da­bar vai­kai jau lais­vai kal­ba lie­tu­viš­kai, už­sie­nio kal­bą be­veik už­mir­šę. Gal tai ir nė­ra pliu­sas, bet mes ne­mo­ko­me tos kal­bos", – sa­ko R. Jan­kū­nie­nė.

Ne­tu­ri komp­lek­sų

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Al­ma Jo­cie­nė taip pat mo­ko du vai­kus, ku­rie šei­mo­je ne­bend­ra­vo lie­tu­viš­kai. Pa­sak mo­ky­to­jos, ka­dan­gi vai­kai daug ke­lia­vę po Eu­ro­pą, mo­kan­tys daug kal­bų ir ga­na im­lūs, to­dėl pa­si­vy­ti bend­ra­moks­lius ne­bu­vo la­bai sun­ku.

"Ge­rai, kad tu­rė­jo­me mo­ky­to­ją pa­gal­bi­nin­kę, ku­ri sė­dė­da­vo ša­lia vai­ko be­veik vi­so­se pa­mo­ko­se. Vai­kas pa­da­rė di­džiu­lę pa­žan­gą. Šį rug­sė­jį pa­gal­bi­nin­kės ša­lia jau ne­bu­vo, ta­čiau vai­kas drą­sus, sten­gia­si, la­bai mo­ty­vuo­tas, to­dėl ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai", – sa­ko A. Jo­cie­nė.

Pa­sak mo­ky­to­jos, iš už­sie­nio grį­žę vai­kai daž­niau­siai ne­tu­ri komp­lek­so pa­sa­ky­ti ne taip, su­klys­ti, ne­su­pyks­ta ir neuž­sisk­len­džia, jei­gu mo­ky­to­jas ar kla­sės drau­gai pa­tai­so kal­bos klai­das.

Pa­dė­ti vai­kams pa­si­vy­ti lie­tu­vių kal­bos ži­nias, pa­sak R. Jan­kū­nie­nės, sten­gia­ma­si įvai­riais bū­dais. Kar­tais da­lis do­ri­nio ug­dy­mo ar šo­kių pa­mo­kų kei­čia­ma lie­tu­vių kal­bos pa­mo­ko­mis. Pa­mo­ko­se pa­de­da ir lo­go­pe­das, ir spec. pe­da­go­gas. Pra­šo­ma tė­vų, kad kuo dau­giau su vai­ku dirb­tų ir svar­biau­sia – na­muo­se kal­bė­tų lie­tu­viš­kai.

"Da­lis su­grį­žu­sių vai­kų mo­kė­si li­tua­nis­ti­nio ti­po mo­kyk­lo­se, šeš­ta­die­ni­nė­se mo­kyk­lė­lė­se, bet ge­riau­siai se­ka­si tiems vai­kams, ku­rie šei­mo­je bend­ra­vo lie­tu­viš­kai, kur tė­vai na­muo­se mo­kė skai­ty­ti, ra­šy­ti. Yra to­kių, ku­rie ir no­si­nes pui­kiai ra­šo, ir dvi­bal­ses. Tai­gi la­bai pri­klau­so nuo to, kiek tė­vai ma­to lie­tu­vių kal­bos pra­smę, kiek dir­bo su vai­kais, ar pla­na­vo grįž­ti į Lie­tu­vą", – sa­ko R. Jan­kū­nie­nė.

Į ko­lek­ty­vą įsi­lie­ja grei­tai

Jei­gu per­pras­ti lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­ką par­vy­ku­siems vai­kams su­dė­tin­ga, tai įsi­lie­ti į nau­ją ko­lek­ty­vą ga­na pa­pras­ta.

Pe­da­go­gės pa­ste­bi, kad šie vai­kai la­bai grei­tai pri­tam­pa prie kla­sės. Ir kla­sės drau­gai ge­rai prii­ma, mie­lai ap­ro­do mo­kyk­lą, su­pa­žin­di­na su tvar­ka, pa­de­da ir pa­mo­kų me­tu.

"Grį­žu­siems vai­kams ge­rai se­ka­si ang­lų kal­ba, to­dėl jie bū­na ge­ri pa­gal­bi­nin­kai kla­sės drau­gams ang­lų kal­bos pa­mo­ko­se", – sa­ko pa­va­duo­to­ja.

Bend­rau­jant ir bend­ra­dar­biau­jant su kla­sės drau­gais, grei­čiau iš­moks­ta­ma ir kal­bė­ti lie­tu­viš­kai, tur­tė­ja žo­dy­nas.

"Po me­tų bu­vi­mo mo­kyk­lo­je jau ne­be­jau­čiam, kad jie iš kaž­kur grį­žę. Kol kas ne­su­si­dū­rė­me, kad vai­kui ne­pa­vyk­tų adap­tuo­tis ir jis jaus­tų­si blo­gai", – sa­ko pa­va­duo­to­ja.

 

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
"Sau­lės" pra­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Al­ma Jo­cie­nė sa­ko, kad iš už­sie­nio grį­žu­sių vai­kų lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas bū­na skur­do­kas, ta­čiau ne­re­tai ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių vai­kų jis ne­bū­na la­bai tur­tin­gas.

Grįž­ta į že­mes­nes kla­ses

Me­de­ly­no pro­gim­na­zi­jo­je taip pat mo­ko­si per de­šimt vai­kų, grį­žu­sių iš už­sie­nio. Dau­gu­ma – pra­di­nu­kų, bet yra su­grį­žu­sių ir į vy­res­nes kla­ses.

"Vie­ni lais­vai kal­ba lie­tu­viš­kai, ki­ti sun­kiau. Esa­me tu­rė­ję ir vi­siš­kai lie­tu­viš­kai ne­kal­ban­čių vai­kų. Šie­met tarp pra­di­nu­kų tu­ri­me du grį­žu­sius vai­kus, ku­rie dar ne­kal­ba lie­tu­viš­kai", – sa­ko pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Orin­ta Šal­ku­vie­nė.

Kaip ir ki­to­se Šiau­lių mo­kyk­lo­se, Me­de­ly­no pro­gim­na­zi­jo­je do­mi­nuo­ja su­grį­žu­sie­ji iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Ai­ri­jos, Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos.

Pa­sak O. Šal­ku­vie­nės, su­dė­tin­giau adap­tuo­tis bū­na vy­res­niems mo­ki­niams, re­tas bū­na lan­kęs sa­vait­ga­li­nes lie­tu­vių mo­kyk­las ir to­dėl dėl silp­nų lie­tu­vių kal­bos ži­nių ten­ka mo­ky­tis že­mes­nė­se kla­sė­se nei bend­raam­žiams.

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jai Bi­ru­tei Šiu­šie­nei prieš ke­le­tą me­tų te­ko mo­ky­ti iš Ang­li­jos grį­žu­sius vai­kus. Nors pa­gal am­žių jie tu­rė­jo ei­ti į ket­vir­tą kla­sę, ta­čiau pa­si­ta­rus su tė­vais, nu­spręs­ta leis­ti į tre­čią kla­sę, nes lie­tu­vių kal­bos ži­nios bu­vo la­bai men­kos.

"Iš pra­džių vai­kams bu­vo sun­ku, pir­mo­mis die­no­mis bu­vo įsi­tem­pę, bet po tru­pu­tė­lį su­si­drau­ga­vo su vai­kais, lan­kė­si pas spec. pe­da­go­gę, lo­go­pe­dę ir da­bar sėk­min­gai to­liau mo­ko­si", – pa­sa­ko­ja B. Šiu­šie­nė.

Mo­ky­to­ja pri­si­me­na, kad vai­kams la­bai ge­rai se­kė­si ma­te­ma­ti­ka, pui­kiai spręs­da­vo lo­gi­nius už­da­vi­nius, o sun­kiau­sia be lie­tu­vių kal­bos bu­vo pa­sau­lio pa­ži­ni­mas.

"La­bai daž­nai klaus­da­vo, ką tai reiš­kia. Kar­tais net "Goog­le" ver­tė­ją jung­da­vau­si, kad ga­lė­čiau iš­vers­ti kai ku­rias są­vo­kas", – sa­ko B. Šiu­šie­nė.

Daug lais­ves­ni ir drą­ses­ni

"Vie­nas ber­niu­kas prieš po­rą me­tų grį­žo į šeš­tą kla­sę. Sun­ko­kai bu­vo su lie­tu­vių kal­ba. Na­muo­se dau­giau­siai bu­vo kal­ba­ma ang­lų kal­ba, nors ma­ma ir sten­gė­si su vai­kais bend­rau­ti lie­tu­viš­kai. Di­džiau­sia pro­ble­ma taip pat bu­vo są­vo­kos. Ang­lų kal­ba už­duo­tis su­pran­ta, o lie­tu­viš­kai – ne. Vi­sa­da ša­lia sė­dė­da­vo kla­sės drau­gas ir vers­da­vo, aiš­kin­da­vo, nes vy­res­ni vai­kai jau ne­blo­gai mo­ka ang­lų kal­bą. Vie­toj da­lies ang­lų kal­bos pa­mo­kų vai­kas ei­da­vo į lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kas, kar­tais ir pas pra­di­nu­kus", – sa­ko lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Ri­ta Ma­le­vi­čie­nė.

Be­je, mo­ky­to­jos pa­ste­bi, kad iš už­sie­nio grį­žę bro­liai ir se­se­rys tar­pu­sa­vy­je vis tiek kal­ba­si ang­liš­kai.

Pa­sak mo­ky­to­jų, grį­žu­siems vai­kams sun­kiau­siai se­ka­si il­gų­jų ir trum­pų­jų bal­sių, dvi­bal­sių, no­si­nių rai­džių ra­šy­ba, kar­tais pai­nio­ja "a" ir "e" rai­des, ga­na daž­nai ne­de­da taš­ke­lio ant "ė".

Ar vy­res­niems vai­kams ne­bū­na sun­ku pri­tap­ti prie kla­sės, su­si­ras­ti drau­gų?

R. Ma­le­vi­čie­nė sa­ko, kad to­kių sun­ku­mų pa­pras­tai ne­ky­la, ypač jei­gu pa­ts vai­kas nuo­šir­dus ir drau­giš­kas.

B. Šiu­šie­nė pa­ste­bi, kad už­sie­ny­je gy­ve­nę vai­kai yra lais­ves­ni, drą­ses­ni, jie ne taip jaut­riai rea­guo­ja į ne­sėk­mes.

Pa­sak O. Šal­ku­vie­nės, kur kas dau­giau bai­mių tu­ri tė­vai, kaip sek­sis vai­kui pri­tap­ti, mo­ky­tis. Ne­re­tai ir pa­tys tu­ri ne­ma­žai rū­pes­čių adap­tuo­da­mie­si gim­to­jo­je ša­ly­je.

Ar ne­bū­na taip, kad šei­ma grįž­ta, o po ku­rio lai­ko vėl emig­ruo­ja?

"Yra bu­vę, kad grį­žo į Ai­ri­ją, bet ne dėl to, kad vai­kas ne­pri­ta­po, o dėl to, kad tė­tis sun­kiai su­si­rgo, ir šei­ma nu­spren­dė iš­va­žiuo­ti dėl ge­res­nių są­ly­gų", – sa­ko R. Ma­le­vi­čie­nė.

Pa­va­duo­to­ja pa­ste­bi, kad lie­tu­viš­kos mo­ky­mo pro­gra­mos yra kur kas su­dė­tin­ges­nės ne­gu už­sie­ny­je, to­dėl už­sie­nio mo­kyk­lo­se lie­tu­vai­čiai daug grei­čiau adap­tuo­ja­si, ne­gu grį­žę čia.

Ver­ti­na lie­tu­viš­ką mais­tą

Kal­bin­tos mo­kyk­lų pe­da­go­gės at­krei­pė dė­me­sį, kad iš už­sie­nio grį­žę vai­kai la­bai ver­ti­na lie­tu­viš­ką mais­tą.

"Kai val­gyk­lo­se ant sta­lų at­si­ra­do pjaus­ty­tų švie­žių dar­žo­vių du­be­nė­liai, mū­sų vai­kai be­veik nie­ka­da jų ne­lies­da­vo, o iš už­sie­nio grį­žu­sie­ji mie­lai krims­da­vo ir mor­kas, ir pa­pri­kas. Pas­kui ir ki­ti vai­kai pra­dė­jo val­gy­ti", – pa­sa­ko­ja A. Jo­cie­nė.

B. Šiu­šie­nė sa­ko, kad dau­gu­ma mo­kyk­los val­gyk­los pa­tie­ka­lų su­grį­žu­siems vai­kams pa­tin­ka, ypač no­riai val­go sriu­bas.

"Di­džio­joj da­ly už­sie­nio ša­lių tė­vai vai­kams į mo­kyk­lą de­da dė­žu­tes su mais­tu. Čia grį­žu­sios ma­mos džiau­gia­si, kad ne­rei­kia dė­žu­čių, ga­li ar­ba iš­pirk­ti pie­tus, ar­ba duo­ti pi­ni­gų, kad vai­kas ga­lė­tų nu­si­pirk­ti, ką no­ri", – sa­ko O. Šal­ku­vie­nė.

Į gim­na­zi­jas grįž­ta re­čiau

Ma­žiau­siai vai­kų grįž­ta į gim­na­zi­jas, kur mo­ko­si vai­kai nuo 15 iki 19 me­tų. Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jos I ir II (de­vin­to­je ir de­šim­to­je) kla­sė­se šiuo me­tu mo­ko­si trys vai­kai iš Šve­di­jos ir Vo­kie­ti­jos. Tie­sa, nuo­to­li­niu bū­du.

Gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vy­tau­tas Kan­taus­kas sa­ko, kad tai nė­ra vai­kai, ku­rie nuo pat pir­mos kla­sės bū­tų lan­kę mo­kyk­las už­sie­ny­je ir tik da­bar su­gal­vo­ję grįž­ti į lie­tu­viš­kas. Dau­gu­ma pra­dė­jo lan­ky­ti mo­kyk­lą Šiau­liuo­se ar ki­tur, šiuo me­tu gy­ve­na ir mo­ko­si už­sie­ny­je, bet pla­nuo­ja grįž­ti į Lie­tu­vą, to­dėl gim­na­zi­jo­je tę­sia moks­lus nuo­to­li­niu bū­du. Tai­gi, nei su lie­tu­vių kal­ba, nei su ki­tais da­ly­kais šiems vai­kams ne­ky­la di­de­lių sun­ku­mų.

Di­rek­to­rius sa­ko, kad į gim­na­zi­jos kla­ses vai­kai grįž­ta re­tai, kad ir mo­ky­tis nuo­to­li­niu bū­du.

Nuo­to­li­niu bū­du be­si­mo­kan­tys vai­kai vi­sas už­duo­tis ir mo­ky­mui­si rei­ka­lin­gą me­džia­gą ran­da in­ter­ne­te, spe­cia­liai tam su­kur­to­je sve­tai­nė­je. Su mo­ky­to­jais taip pat bend­rau­ja in­ter­ne­tu per spe­cia­lią pro­gra­mą, kur yra ga­li­my­bė pri­si­jung­ti ke­liems mo­ki­niams ir da­ly­vau­ti vir­tua­lio­je kla­sė­je.

"Ma­nau, vi­siš­kai rea­lu pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nams, svar­biau­sia tu­rė­ti no­ro", – sa­ko V. Kan­taus­kas.

Iš už­sie­nio grį­žę vai­kai daž­niau­siai ne­tu­ri komp­lek­so pa­sa­ky­ti ne taip, su­klys­ti, ne­su­pyks­ta ir neuž­sisk­len­džia, jei­gu mo­ky­to­jas ar kla­sės drau­gai pa­tai­so kal­bos klai­das.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Me­de­ly­no pro­gim­na­zi­jos (iš kai­rės) pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Bi­ru­tė Šiu­šie­nė, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Orin­ta Šal­ku­vie­nė ir lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Ri­ta Ma­le­vi­čie­nė ne pir­mus me­tus dir­ba su iš už­sie­nio grį­žu­siais vai­kais ir sa­ko, kad jie yra daug drą­ses­ni, lais­ves­ni ir ne­bi­jo klys­ti.

Komentarai

zigmis    Ket, 2019-10-10 / 12:43
Nieko naujo neparašė... Daugelyje mokyklų yra mokinių atvykusių iš užsienio mokyklų .Čia Lietuvoje sėkmingai mokosi įvairių dalykų. Išskyrus tuos kuriuos nesimokė. Nes dažnai ir patiems vaikams reikia įdėti pastangų.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.