Iš emigracijos grįžtančių mokinių mokyklos laukia

Re­gi­nos MUS­NEC­KIE­NĖS nuo­tr.
Į Kel­mės "Kra­žan­tės" pro­gim­na­zi­ją grįž­ta mo­ky­tis be­ne dau­giau­sia emig­ran­tų vai­kų.
Kiek­vie­ną rug­sė­jį Kel­mės ra­jo­no mo­kyk­las pra­de­da lan­ky­ti bent po ke­le­tą iš emig­ra­ci­jos grį­žu­sių vai­kų. Pe­da­go­gams – tai iš­šū­kis. Ta­čiau sve­tur mo­kyk­lą lan­kiu­sių vai­kų in­teg­ra­ci­ja į lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą – kol kas įvei­kia­ma pro­ble­ma.
Kai kas bai­mi­na­si, jog po "Bre­xi­t" iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės lie­tu­viai ga­li pra­dė­ti grįž­ti ma­siš­kai. Tuo­met emig­ran­tų vai­kai už­plū­sią mo­kyk­las, abe­jo­ja­ma, ar jos bus pa­jė­gios vi­sus in­teg­ruo­ti. Ta­čiau mo­kyk­lų va­do­vai grįž­tan­čių­jų tik lau­kia. Ant iš­li­ki­mo ri­bos ba­lan­suo­jan­čioms mo­kyk­loms – bran­gus kiek­vie­nas mo­ki­nys.

Nė žo­džio lie­tu­viš­kai

Šį ru­de­nį Kel­mės "Kra­žan­tės" pro­gim­na­zi­jo­je pra­dė­jo mo­ky­tis po­ra iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės grį­žu­sių vai­kų – pir­mo­kas ir penk­to­kas. Vai­kai mo­ky­tis pra­dė­jo nuo spa­lio mė­ne­sio. Pir­mo­kė­lis ne­ta­rė nė vie­no žo­džio lie­tu­viš­kai.

Pir­mai­siais mė­ne­siais per pa­mo­kas ša­lia vai­ko sė­dė­da­vo jo ma­ma. Ji pa­dė­da­vo sū­nui su­pras­ti už­duo­tis, iš­vers­da­vo, vis­ką, ką kal­bė­jo mo­ky­to­ja ir ber­niu­ko bend­raam­žiai.

Pir­mo­kė­lio mo­ky­to­jai pa­skir­ta pa­pil­do­mų pa­mo­kų, kad su ber­niu­ku dirb­tų in­di­vi­dua­liai. Vai­kui pa­tar­ta lan­ky­ti pro­gim­na­zi­jo­je vei­kian­tį die­nos cent­rą, kad kuo dau­giau bend­rau­tų su ki­tais vai­kais ir iš­mok­tų lie­tu­viš­kai. Po tru­pu­tį pir­mo­kas da­ro pa­žan­gą. Bend­raam­žiai ge­ra­no­riš­kai jam sten­gia­si pa­dė­ti. Bend­rau­jant pa­si­tel­kia­mas žo­dy­nas, kom­piu­te­ris, ges­tai.

Pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Lai­ma Si­mė­nie­nė džiau­gia­si, jog taip ge­ra­no­riš­kai mo­ky­to­jams pa­dė­jo ber­niu­ko ma­ma. Ma­žes­nė bė­da, kai emig­ran­tų vai­kas Lie­tu­vo­je mo­kyk­lą pra­de­da lan­ky­ti nuo pir­mos kla­sės. Su­dė­tin­giau, kai ne vie­ne­rius me­tus jau bū­na lan­kę mo­kyk­lą ki­to­se ša­ly­se.

Šį spa­lį pro­gim­na­zi­ją pra­dė­jęs lan­ky­ti penk­to­kas Ang­li­jo­je bai­gė ke­tu­rias kla­ses. Ber­niu­kas kal­ba lie­tu­viš­kai, ta­čiau dėl ki­tų prie­žas­čių vai­kui se­ka­si sun­ko­kai. Jam skir­ta mo­ky­to­jo pa­dė­jė­ja.

Tai ne pir­mie­ji iš emig­ra­ci­jos grį­žu­sių tė­vų vai­kai pa­si­rin­kę mo­ky­tis "Kra­žan­tės" pro­gim­na­zi­jo­je. Prieš ke­le­tą me­tų čia mo­ky­tis pra­dė­jo se­su­tė ir bro­lis, grį­žę iš Ang­li­jos. Iš ten yra grį­žę ir dar ke­le­tas vai­kų. Vie­nas mo­ki­nys par­vy­ko iš Ai­ri­jos. Vi­si jie sėk­min­gai in­teg­ra­vo­si, pa­mė­go bū­re­lius. Daž­niau­sia tai ga­būs, ko­mu­ni­ka­bi­lūs vai­kai.

Adap­tuo­ja­si maž­daug per pus­me­tį

Kel­mės "Au­ku­ro" pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je šie­met pra­dė­jo mo­ky­tis pir­mo­kas iš Ang­li­jos. Kad grei­čiau adap­tuo­tų­si ber­niu­kas po pa­mo­kų lan­ko prail­gin­tos die­nos gru­pę.

Anks­tes­niais moks­lo me­tais mo­kyk­lą pra­dė­jo lan­ky­ti iš Ai­ri­jos, Šve­di­jos, Vo­kie­ti­jos grį­žę vai­kai.

Mo­kyk­los di­rek­to­rė As­ta Za­vads­kie­nė sa­ko, jog iš emig­ra­ci­jos grį­žę mo­ki­niai adap­tuo­ja­si maž­daug per pus­me­tį.

Emig­ran­tai pa­tei­kia mo­kyk­lai pra­šy­mą, pri­sta­to pa­žy­mas apie mo­ki­nio lan­ky­tą mo­kyk­lą ir pa­žan­gu­mą. Tuo­met iš pa­grin­di­nių da­ly­kų mo­ky­to­jų su­da­ry­ta Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­ja pa­tik­ri­na mo­ki­nio ži­nias ir nu­sta­to, ko­kios kla­sės ly­gį jos ati­tin­ka. Daž­niau­sia mo­ki­nys pa­ten­ka vie­na ka­se že­miau ne­gu mo­kė­si už­sie­ny­je.

Jam pri­tai­ko­mas spe­cia­lus ug­dy­mo pla­nas. Pap­ras­tai, ski­ria­ma dau­giau lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kų. Ang­lų kal­bos pa­mo­kų skai­čius su­ma­ži­na­mas.

Už mo­ki­nius, grį­žu­sius iš už­sie­nio, mo­kyk­la gau­na šiek tiek dau­giau lė­šų, nes jam rei­kia pa­pil­do­mų pa­slau­gų.

A. Za­vads­kie­nė sa­ko, jog emig­ran­tų vai­kai daž­niau­sia bū­na ga­na ga­būs. Kai pa­si­ve­ja bend­raam­žius, da­ly­vau­ja olim­pia­do­se, vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

Jai pri­ta­ria ir Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ir­ma Stan­ku­vie­nė. Šiuo me­tu gim­na­zi­jo­je iš už­sie­nio nau­jai grį­žu­sių vai­kų nė­ra. Ta­čiau mo­ko­si anks­čiau grį­žu­sie­ji. Vie­ni iš Iz­rae­lio, ki­ti – iš Is­pa­ni­jos. Kai ku­rių šei­mos miš­rios, ne vie­nos tau­ty­bės. Ta­čiau šie mo­ki­niai pa­si­ve­ja ir ap­len­kia bend­raam­žius.

"Vai­kai – im­lūs. Sma­gu klau­sy­tis, kaip vie­nas ru­sa­kal­bis ber­niu­kas pra­dė­jo gra­žiai kal­bė­ti lie­tu­viš­kai", – pa­sa­ko­jo I. Stan­ku­vie­nė.

Kuo ma­žes­ni grįž­ta, tuo ge­riau

Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Sil­va Vaš­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, jog šie­met į jų mo­kyk­lą įsi­lie­ję du emig­ran­tų vai­kai taip džiau­gia­si Lie­tu­va ir gim­na­zi­ja, jog po pa­mo­kų ne­no­ri va­žiuo­ti na­mo. Šeš­to­kė emig­ran­tų duk­ra ir ant­ro­kas ber­niu­kas kad ir su ak­cen­tu kal­ba lie­tu­viš­kai, nors abu gi­mę Ang­li­jo­je.

Ka­dan­gi ang­lia­kal­bes ug­dy­mo įstai­gas lan­kiu­siems vai­kams sun­ku tei­sin­gai iš­tar­ti lie­tu­viš­kus žo­džius ir yra pro­ble­mų dėl ra­šy­bos, jiems ski­ria­ma pa­pil­do­mų lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kų ir lo­go­pe­do pa­gal­ba. Be to, lie­tu­viš­kas vai­kų žo­dy­nas – ga­na skur­dus.

Pe­da­go­gė tvir­ti­na, jog leng­viau adap­tuo­ja­si jau­nes­ni vai­kai. Ta­čiau jei vy­res­nis mo­ki­nys yra lan­kęs mo­kyk­lą Lie­tu­vo­je, pro­ble­mų ne­ky­la.

Jų gim­na­zi­jo­je mo­ko­si ir vie­nas aš­tun­to­kas. Jis tai grįž­ta į Lie­tu­vą, tai vėl emig­ruo­ja. Į gim­na­zi­ją iš emig­ra­ci­jos grį­žo jau ant­rą kar­tą. Bu­vo grį­žęs prieš ket­ve­rius me­tus, pa­skui vėl iš­vy­ko. Jam tei­kia­mos ru­sų kal­bos kaip ant­ro­sios už­sie­nio kal­bos kon­sul­ta­ci­jos. Dėl ki­tų da­ly­kų nė­ra jo­kių pro­ble­mų. Mo­ki­nys – ga­na ga­bus.

Šau­kė­nų Vla­do Pūt­vio- Put­vins­kio gim­na­zi­jo­je taip pat mo­ko­si po­ra iš Ang­li­jos grį­žu­sios šei­mos at­ža­lų. Ang­li­jo­je mer­gai­tė lan­kė penk­tą­ją kla­sę, Šau­kė­nuo­se pa­te­ko į ket­vir­tą­ją. Mer­gai­tei skir­ta pa­pil­do­mų lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kų. Jos bro­liu­kas – dar­že­li­nu­kas.

Pa­na­šiai kaip ir Už­ven­ty­je, Šau­kė­nuo­se mo­ko­si vy­res­nė iš Da­ni­jos grį­žu­si mo­ki­nė. Bai­gu­si aš­tuo­nias kla­ses mer­gai­tė iš­vy­ko pas Da­ni­jo­je gy­ve­nan­čią ma­mą. Ten me­tus mo­kė­si da­nų kal­bos. Ta­čiau bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los Da­ni­jo­je ne­lan­kė. Grį­žo į Už­ven­tį.

Pir­mą kar­tą emig­ran­tų vai­kai pra­dė­jo mo­ky­tis ir Pak­ra­žan­čio gim­na­zi­jo­je. Di­rek­to­rė Rai­mon­da Blu­žie­nė in­for­ma­vo, jog pir­mą kla­sę lan­ko mer­gai­tė ir ber­niu­kas iš skir­tin­gų šei­mų. Vai­kai mo­kę­si Ang­li­jo­je, to­dėl sun­ko­kai se­ka­si ra­šy­ti lie­tu­viš­kai. Mo­ky­to­jai skir­ta pa­pil­do­ma pa­mo­ka su vai­kais pa­dir­bė­ti in­di­vi­dua­liai. Iš pra­džių pa­mo­ko­se su mer­gai­te pa­bū­da­vo ma­ma ar­ba mo­čiu­tė.

Kra­žių Žy­gi­man­to Liauks­mi­no gim­na­zi­jos iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pė­je mo­ko­si iš už­sie­nio grį­žu­si še­šia­me­tė. Dėl jos pro­ble­mų ne­ky­la. Kal­ba lie­tu­viš­kai.

Tuo tar­pu El­vy­ra­vos pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je dar­že­lio gru­pę lan­kan­tis emig­ran­tų ber­niu­kas la­biau mėgs­ta kal­bė­ti ang­liš­kai ne­gu lie­tu­viš­kai. Bet mo­ky­to­jai nea­be­jo­ja, kad vai­kas pa­mėgs ir sa­vo gim­tą­ją lie­tu­vių kal­bą.