Ukrainos rėmėjui už viešą protestą – bauda, krata ir kaltinimai

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Prieš ketverius metus rajono Tarybos nario priesaiką davęs ir vėl į naujai kadencijai išrinktas Edmundas Vaičiulis dėl surengto protesto–performanso kaltinamas, galimai menkinęs ir neigęs karo nusikaltėlio (V. Putino – aut. past.) pripažinimą, karo nusikaltimus prilygindamas Lietuvos kelių būklės problemai.
Kovo 30-ąją, pasibaigus paskutinio šios kadencijos Joniškio rajono tarybos posėdžio klausimų svarstymui į tribūną pasisakyti žengė Opozicinės frakcijos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Edmundas Vaičiulis. Jis viešai pareiškė po kovo 20-osios protesto–performanso prieš rajono merą gavęs baudą ir piktinosi dabar dar kaltinamas galimai menkinęs ir neigęs V. Putino pripažinimą karo nusikaltėliu, nors pats aukojo ir prisidėjo prie paramos akcijos Ukrainai.

 

70 eurų bauda ir krata

„Gerbiami kolegos, prieš kurį laiką parodžiau (aikštėje prieš savivaldybę – red. past.) performasą, už kurį gavau 70 eurų baudą. Jeigu iškelčiau plakatą su užrašu „Aš myliu mamą“, ar man irgi uždėtų baudą?“ – viešai klausė E. Vaičiulis.

„Šiaulių krašto“ žiniomis, 2023 metų kovo 24 dienos Šiaulių apylinkės teismo nutartimi leista atlikti kratą E. Vaičiulio gyvenamajame name, ūkio pastate ir kitose jam priklausančiose patalpose, siekiant surasti ir paimti 2023 metų kovo 20 dieną protesto metu naudotus įrankius.

„Šiaulių kraštas“ rašė („Tarybos nario protestas prieš merą“, 2023 03 25), kad E. Vaičiulis protestavo aikštėje priešais Joniškio rajono savivaldybę, iškėlęs stovą su Rusijos Prezidento Vladimiro Putino ir Joniškio rajono mero Vitalijaus Gailiaus portretais. Protestuotojas, save vadinantis performaso atlikėju, piktinosi dėl nesutvarkytų Joniškio rajono kelių, ypač dėl kelio Skaistgirys–Alsiai. Netrukus prie jo prisistatė policijos pareigūnai ir nusivedė, liepdami nusinešti ir plakatų stovą. Po kurio laiko E. Vaičiulis grįžo jau be plakatų ir tiesiog stovėjo, leisdamas muziką, nusirengęs nuogai iki pusės.

Minėtoje Šiaulių apylinkės teismo nutartyje taip pat minima, kad Joniškio rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas „dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, pagal požymius nusikalstamos veikos, kuri numatyta LR Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, bei dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nuskaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą“. Dokumente teigiama, jog E. Vaičiulis, viešai demonstruodamas Tarptautinio baudžiamojo teismo už karo nusikaltimus įtariamo atsakingo Rusijos Federacijos prezidento portretą, „galimai menkino ir neigė karo nusikaltėlio pripažinimą, karo nusikaltimus prilygindamas Lietuvos kelių būklės problemai“.

„Ar žinote, kuo mane dabar dar kaltina? Kad aš kurstau (neapykantą) ir palaikau V. Putiną, kad neigiu karinę agresiją? Aš, kuris pinigus rinkau, mašiną variau į Ukrainą ukrainiečiams. Tai dabar „ant bet kurio“ iš jūsų gali prirašyti, kad esate kurstytojas. Kuo realiai mane kaltina? Kaip man išsiaiškinti?“ – iš tribūnos savivaldybės salėje retoriškai klausė rajono Tarybos narys, išrinktas ir naujai kadencijai.

Pats rinko paramą Ukrainai

Žagarietis Edmundas Vaičiulis iš tiesų prisidėjo prie paramos nuo karo kenčiančiai Ukrainai akcijų, nors žiniasklaidoje tas faktas liko nepaminėtas, nes jis niekur pats to neviešino.

Šįkart „Šiaulių kraštui“ žagarietis papasakojo, kad praėjus gal porai mėnesių nuo karo pradžios su bičiuliais V. Šliažu ir V. Karpačiovu skambino draugams, pažįstamiems, ėjo per vietos gyventojus, kaip pats sako, su kibiru rinkdamas aukas. Žmonės noriai prisidėjo.

„Aš pradžiai įdėjau 1000 eurų, kad žmonėms būtų maloniau aukoti. O daugiau kas kiek galėjo: ar 100, ar 50, ar kelis šimtus eurų. Iš viso surinkome 5000 eurų, iš kurių nupirkome mašiną ir ją pripildėme konservų, batų, aprangos, visko, ko reikia kariams. Tada susisiekėme su paramą organizavusiais joniškiečiais ir mūsų mašina ant tralo išvažiavo, – redakcijai pasakojo Edmundas Vaičiulis. – Po kokio mėnesio jau prisidėjau kitaip, tiesiog padėjau vairuoti autmobilį, kurį dviese su kitu žmogumi nuvarėme į Ukrainą, tiesiai į karinį dalinį Kijeve. Ten mačiau ir kitus lietuvių dovanotus automobilius, kai kurie jau suvarpyti šaudmenų. Ir mūsų, žagariečių, džipukas ten buvo, dar važiuojantis ir nesuniokotas.“