Tyrimas: dėl savo finansinės situacijos stresą patiria kas trečias gyventojas

Giedriaus BARANAUSKO asociatyvi nuotr.
Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18–24 metai) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius.
Dėl savo finansinės situacijos daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų kasdien jaučia nerimą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Remiantis tyrimo rezultatais, tik kas šeštas apklaustas šalies gyventojas nurodė, kad finansinė situacija jam streso nekelia. Visiškai patenkinti savo finansais sako esą 7 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nerimas itin dažnai kyla dėl to, kad žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis apklaustųjų susiduria su taupymo sunkumais, o dar tiek pat gyventojų išvis neturi galimybės sukaupti atsargų, nes gyvena „nuo vieno atlyginimo iki kito“ ir savo pajamas bei išlaidas planuoja tik mėnesiui į priekį.

Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18–24 metai) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius. Net du iš trijų šios amžiaus grupės atstovų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien.

„Jauni žmonės patiria didesnį stresą ir nerimą dėl asmeninių finansų. Didžiausi miestai rikiuojasi vienoje pozicijoje ir didmiesčių gyventojai stresą dėl pajamų ir išlaidų santykio patiria labiausiai“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Cvilikienė.

Pasak jos, kuo mažesnis miestas, tuo streso patiriama mažiau, vis dėlto gyvenantieji kaimo vietovėse patiria didesnį streso lygį.

Negana to, nors dėl finansų jauni žmonės jaučia nerimą, jie taip pat yra labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų. Vis dėlto didžioji dalis žmonių nurodė, kad, jausdami nerimą dėl finansų, neapgalvotai neišlaidauja.

„Net 64 proc. žmonių atsakė, kad jie neapgalvotai neišlaidauja, kai nerimauja dėl finansų”, – sakė J. Cvilikienė.

Ji nurodė, kad, kalbėdami apie tai, su kokiomis situacijomis respondentia susidūrė pastarąjį pusmetį, 4 iš 10 nurodė patyrę kaltės jausmą dėl nebūtinų išlaidų, maždaug kas ketvirtas patyrė sunkumų taupydamas arba gyvendamas „nuo algos iki algos”, o su artimaisiais dėl pinigų ginčijosi kas penktas.

Pasak J. Cvilikienės, dažniausiai savo finansinę situaciją žmonės yra linkę aptarti šeimoje arba su partneriu, o su banko arba finansų konsultantu –  tik maža dalis žmonių.

„Su draugais dažniau finansus linkę aptarti vyrai, o su banko, finansų konsultantu kalbėtis yra labiau linkę jaunesnio amžiaus žmonės. Labiausiai kalbėtis su banko konsultantais ar profesionalais nemėgsta moterys. Jos labiau linkusios šiuos dalykus aptarti šeimoje“, – sakė J. Cvilikienė.

Tyrimas rodo, kad bėgant metams finansinis stresas mažėja ir mažiausiai jis kankina vyresnius gyventojus. Pastarieji dažniau patiria stresą dėl sveikatos.