Naujausios
„Šventę pradedame!“
Jau vidurdienį prie paminklo Adomui Mickevičiui šventės programą pradėjo Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“.
Oficialus festivalio atidarymas vyko pagrindinėje scenoje. Gausiai atvykusius šventės dalyvius pasveikino Daugyvenės kultūros istorijos-muziejaus draustinio direktorė Laura Prascevičiūtė, Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, Seimo nariai Saulius Luščikas, Mantas Poškus.
Šventę pagerbė ypatingi svečiai – Andžėjus Baženskis bei Natalija Baženska-Gžeščiak, Baženskių šeimos, kuriai kadaise priklausė Burbiškio dvaras, palikuonys.
„Muziejus tulpių kolekciją augina ir puoselėja jau beveik trisdešimt metų. Šis pavasaris mūsų muziejaus istorijoje išskirtinis tuo, kad prieš Velykas plūstelėjusi šilumos banga labai greitai paskatino sužydėti tulpes, o pastarųjų dienų šalnos dalį jų nušaldė. Didžiąją šventės dieną pasiekė pačios ištvermingiausios vėlyvosios tulpės. Labai kviečiu atrasti ištvermingiausias tulpes, gražiausius žiedus ir pasidžiaugti pavasariu, jo žydėjimu. Šiemet galime stebėti labai gražų reiškinį – šiuo metu kartu žydi tulpės, obelys, alyvos, plukės, neužmirštuolės, ankstyvieji vilkdalgiai ir kitos gėlės. Linkiu atrasti grožį mažuose ir dideliuose dalykuose“, – linkėjo L. Prascevičiūtė.
„Trys, du, vienas! Šventę pradedame!“ – paskelbė renginio vedėjas Audrius Bružas.
Iki pat vakaro pagrindinėje scenoje skambėjo muzika: koncertavo Ovidijus Vyšniauskas su grupe, Adomas Vyšniauskas, Jurga Šeduikytė su grupe, Martynas Kavaliauskas su grupe ir pučiamųjų trio bei grupė „The Roop“.
Nors permainingas pavasaris Burbiškio dvaro gėlynams iškrėtė ne vieną išdaigą, žiedų įvairovės netrūko. „Pražydo“ ir dar nematyti ypatingi žiedai – dešimt įspūdingų, tris metrus siekiančių tulpių. Instaliaciją sukūrė lenkų menininkas Jaroslaw Koziara. Šiomis tulpėmis lankytojai galės grožėtis iki birželio pabaigos.
Burbiškio dvaro gėlyne auga 513 veislių tulpių. Muziejaus gėlininkė Anastasija Ruta Abukauskaitė sakė, kad šių metų labai dinamiškas pavasaris, kai šilumą keitė šalnos, išblaškė tulpių žydėjimo ciklą.
„Ankstyvosios pražydėjo laiku, nes jos mažiau lepios ir kaprizingos, tačiau vidutinio ankstyvumo, kurios džiugina gegužės viduryje, vienos pražydėjo anksčiau, kitos dar tik žydi. Vėlyvosios išsilaikė, bet vienos žydi anksčiau, kitos vėliau. Ši situacija reikalavo papildomų trąšų, kad neišsibalansuotų žiedų spalva, formos“, – sakė gėlininkė.
A. R. Abukauskaitė atkreipė dėmesį, kad šiemet didžiausio lankytojų dėmesio sulaukia pilnažiedės ir rožinės spalvos tulpės.
„Pastebėjome, kad tulpių spalvų madas lemia drabužių industrija. 2024 metų lapkritį buvo paskelbta, kad viena madingiausių spalvų yra burgundinė ir burgundiniai atspalviai, populiarios jos ir gėlyne. Nors mūsų gėlyno spalvų spektras – nuo baltos iki tamsių atspalvių, žydi ir margažiedės, bet labiausiai žmones domina purpuriniai, rožiniai atspalviai.“
Kiek dar žydės tulpės? Pasak A. R. Abukauskaitės, viskas priklausys nuo orų. Pagal gėlininkės prognozę, žiedų dar bus apie dvi savaites.
Nuo renesanso iki dabarties
„Žmonių daugėja, gėlių daugėja, viskas vis įdomiau, linksmiau atrodo“, – džiaugėsi nė vienos Tulpių žydėjimo šventės dar nepraleidęs rylininkas, svajingas melodijas gėlyne grojęs XIX amžiaus ryla.
Dvaro rūmų verandoje eksponuota muzikinių dėžučių ir patefonų paroda atkeliavo iš Panevėžio rajone, Piniavoje, įsikūrusio Klemento Sakalausko muzikinių aparatų muziejaus. Ekspoziciją pristatė Deimantas Čepė, K. Sakalausko krikštasūnis. Šie svečiai – irgi šventės senbuviai.
„Štai gramofonas, kuris buvo pirmutinis festivalyje, šviesaus atminimo Klementas Sakalauskas į pirmąją Tulpių žydėjimo šventę atsivežė tik vieną aparatą. Prieš pernykštę šventę jį restauravome“, – rodė D. Čepė.
Parodoje lankytojai pamatė apie 50 eksponatų, tarp jų – didžiausią pasaulyje plokštelę, pagamintą Prancūzijoje, jos skersmuo – 50 centimetrų. K. Čepė yra matęs aparatą, kuriuo grojama ši plokštelė. Šių metų naujovė buvo savaime grojantis akordeonas iš Anglijos, neseniai papildęs gausią kolekciją.
Prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto paminklo įsikūrusiose istorinės fotografijos ateljė-dirbtuvėse dvaro fotografai iš Atvirųjų fotografijos dirbtuvių fotografavo ant suolelio prisėdusius pozuotojus ir ryškino nuotraukas senoviniu būdu. Netrukus pozuotojai galėjo džiaugtis įamžintu savo atvaizdu.
Mėgstantys humorą lankytojai pozavo šaržus piešusiems dailininkams Donatui Biliui, Akvilei Raščiūtei ir Laurai Baltijutei.
Senovinių automobilių parodoje lankytojai galėjo apžiūrėti 1919, 1922 ir 1938 metais JAV ir Europoje pagamintas transporto priemones. Apie jas pasakojo pagal laikmečio dvasią pasipuošę senosios technikos gerbėjų asociacijos „Retromobile“ nariai.
„Jei mes stovėtume apsirengę šiandienos rūbais, nebūtų nei dvasios, nei nuotaikos perteikimo, todėl būtinai eksponuojame ir visą ekipuotę: rūbai, lazdelės, kepurės, galų gale ir mano akiniai yra maždaug iš to paties laikotarpio. Mes norime sukurti tinkamą atmosferą ir savo buvimu, bendravimu, pasipuošimu“, – sakė asociacijos vadovas Ramūnas Kardelis.
Pirmą kartą į šventę klubo nariai atsivežė simbolinį XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios skirtingų ratų dydžių „penny-farthing“ dviratį – dažnas lipo ant jo nusifotografuoti.
Net ir netikėčiausiose dvaro erdvėse buvo galima susitikti aukščiausius šventės dalyvius – šaunius kojūkininkus, šmaikščiai bendravusius su lankytojais.
Dvaro erdves pasivaikščiojimais puošė lyg iš praėjusių šimtmečių grįžę elegantiški ponai ir ponios. Senojo šokio trupė „Fioretti“, vilkinti XVII–XVIII amžių kostiumais, šoko renesanso ir baroko šokius, o istorinio šokio studijos „Baltoji Pavana“ šokėjai, pasipuošę XV–XVI amžių kostiumais, dovanojo renesanso šokių programą.
„Baltosios Pavanos“ vadovė Jūratė Uselienė sakė, kad renesanso laikotarpiu žmonės pradeda išlaisvėti, šokėjai jau žiūri vieni kitiems į akis, o anksčiau akys būdavo nuleistos, demonstruotas paklusnumas. „Renesanse jau svarbu mylėti, mylėti ir būti mylimam!“
Ypatingo dėmesio sulaukė istoriniai personažai Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas. Jų kostiumus rekonstravo dr. Daiva Steponavičienė. Garsiausią įsimylėjėlių porą įkūnijo juvelyras Darijus Gerlikas ir jo mokinė Neda Tuleikė.
Juvelyras yra atkūręs Barboros Radvilaitės žiedą, jis eksponuojamas Vilniuje, Valdovų rūmuose. Šventėje Barbora Radvilaitė irgi buvo pasipuošusi renesanso laikotarpį atkartojusiais papuošalais. Istorinė pora į šventę atsivežė ir karūnų, jomis dabino visus norinčius – naujų karalių ir karalienę veidus akimirksniu papuošdavo plati šypsena.
Magišką nuotaiką festivalyje skleidė teatras. Dvaro takais vaikštinėjo, gėlyną lankė, netikėtus mini etiudus, gyvuosius paveikslus kūrė įspūdingai atrodę Klaipėdos pilies teatro personažai iš spektaklių „Versalio sodai“ ir „Kariatidės“.
Po žydinčiomis dvaro sodo obelimis įsikūrė senųjų žaidimų aikštelė. Čia užsiėmimų užteko ir vaikams, ir suaugusiems.
Festivalyje buvo ir kitų veiklų: veikė tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo gaminių mugė, lauko užkandinės.
Tulpių šventė tęsėsi sekmadienį – vyko akustinis Vido Bareikio koncertas „Žmogaus orkestro istorijos“, lankytojai galėjo apžiūrėti ne tik gėlynus, bet ir veikiančių muzikinių dėžučių, gramofonų bei kitas parodas.
