Naujausios
Karo ir pokario kartos atstovės gyvenimas nebuvo lengvas
Šiaulietė Justina Mitkevičienė savarankiškai gyvena daugiabutyje Ežero gatvėje. Gretimoje laiptinėje įsikūrusi jos 68 metų dukra Virginija, kuri rūpinasi mama. Jaunesnis šimtametės sūnus gyvena Airijoje, tad mato jį maždaug kartą per du metus. Sūnus aplankė ją ir pasveikino su ypatingu jubiliejumi, kurį senolė kartu su visais artimaisiais smagiai atšventė kavinėje.
J. Mitkevičienė žvitriu balsu pasakojo, kad gimė ir augo kartu su broliu Šiaulių rajone Kužiuose. Karo ir pokario metais nebuvo lengva augti, pelenais virto sodyba šalia Kužių, teko kurtis iš naujo.
Kužiuose moteris 9 metus dirbo bibliotekininke. Dainavo bažnyčios chore. Kunigo paprašyta slapčiomis jam atnešdavo rūkalų.
Ištekėjo, susilaukė dukros Virginijos. Vyras dirbo Šiauliuose, karinėje prekyboje. Važinėtis į darbą iš Kužių tuo metu nebuvo paprasta. Vyras gavo Šiauliuose butą, į kurį ir persikėlė su šeima apie 1960 metus.
Senolė džiaugėsi, kad Šiauliuose per pažintis pavyko gauti darbą „Rūtos“ saldainių fabrike. Iš pradžių kelis mėnesius ir valytoja teko padirbėti, tačiau vėliau dirbo fasuotoja.
Dukra ištekėjo, susilaukė sūnaus, studijavo Klaipėdoje. Reikėjo jai padėti auginti mažylį ir močiutė išėjo į pensiją.
Prakalbus apie anūką ašaros pabyra ir šimtametei, ir jos dukrai. Prieš pusantrų metų vos 43 metų vyro gyvybę nusinešė 5 metus jį kankinusi onkologinė liga. Netekties žaizda vis dar skaudžiai atvira.
Justinai liko vienas anūkas, turi vieną proanūkį, tačiau sūnus su žmona yra išsiskyręs.
Prieš 15 metų senolė Anapilin palydėjo savo vyrą, su kuriuo nugyveno gražius 56 metus, atšventė auksines sukaktuves.
„Anksčiau buvau aktyvi. Muzika užgrodavo, aš nenustovėdavau vietoje. Dabar jau kitaip. Vaikai tą jubiliejų kavinėje suorganizavo“, – pasakoja Justina.
Dabar jau moteris į lauką nebeišeina. Vargina galvos svaigulys, bijo nugriūti.
Paklausus ilgaamžiškumo recepto, senolė sako, kad greičiausiai – tai genetika, ir ima vardyti: močiutė gyveno 109 metus, brolis – 98, mama – 78.
Mitybos nekontroliavo, ypač pokario metais valgė viską, ką tik turėdavo. Mėgo pasipuošti: pati nusimegzdavo palaidinę ar suknelę, arba rankomis pasisiūdavo. Dukra sako, kad mama visuomet save prisižiūrėjo ir gražiai atrodydavo. Mėgo gaminti maistą, alkoholio beveik nevartojo.
„Visi mane mylėjo ir aš ant nieko nepykdavau“, – gūžteli šimtametė.
Jos žodžius patvirtino dukra. Pasakojo, kad mama niekada ant nieko nepykdavo, su visais sutardavo.
„Kritikuosi – draugų ir giminių neturėsi. Kaip kas nori, taip tegul ir gyvena“, – mokė mama dukrą.
Ką tik Naujuosius metus sutikusiems šiauliečiams ilgaamžė palinkėjo sveikatos. Ypač jauniems žmonėms. Nes kai kas nors atsitinka, nieko nebesinori.
„Gyvenimas prabėgo greitai, kaip vėjas“, – atsiduso Justina Mitkevičienė.
100 metų sukaktį šįmet minės 8 šiauliečiai
Ilgaamžę aplankė pasveikino Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda bei Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė. Jie perrišo sukaktuvininkę jubiliejine juosta, įteikė mero sveikinimą ir piniginę dovaną.
V. Melenienė informavo, kad Šiauliuose šiais metais 100 metų jubiliejų švęs 8 gyventojai. Iki šiol miesto valdžios atstovai pagerbdavo ir daugiau nei 100 metų gimtadienius švenčiančius ilgaamžius, tačiau ar šią tradiciją tęs ir šiais metais, dar neapsisprendė.
Vyriausia šiaulietė yra gimusi 1919 metais ir šįmet švęs 106 metų sukaktį. Ji gyvena Šiaulių globos namuose.
