Naujausios
Nepritarė norui mokytis ukrainiečių mokykloje
Viešoji įstaiga „Tarptautinė Ukrainos mokykla“, jau vykdanti ukrainiečių vaikų ugdymą Vilniuje ir Klaipėdoje, siekia plėstis ir nori įkurti filialus Kaune bei Šiauliuose. Jos vadovai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, prašydami suteikti tokiai mokyklai ne mažesnes nei 600 kvadratinių metrų patalpas penkerių metų laikotarpiui.
Savivaldybės atstovai jiems pasiūlė buvusio Jaunųjų technikų centro 1340 kvadratinių metrų patalpas Gumbinės gatvėje 18, kurios šiuo metu yra tuščios.
Kaip informavo Turto valdymo skyriaus atstovai, patalpos nėra geros būklės, tačiau jos buvo aprodytos Tarptautinės Ukrainos mokyklos atstovams ir jiems tiko. Buvo kalbėta, kad jie turi finansinių galimybių jas pasiremontuoti ir jau nuo rugsėjo 1 dienos norėtų pradėti vaikų mokymą.
Pradėjus šį klausimą svarstyti komitetuose ėmė jaustis dalies politikų priešiškumas. Paaiškėjo, kad pagrindinė problema – jau įvykęs priėmimas į miesto mokyklas. Jei apie tris šimtus vaikų išeitų į ukrainiečių mokyklą, Šiaulių mokyklose pritrūktų mokinių, kurie paskui save „atneša“ joms finansų krepšelį.
Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė ir mero Artūro Visocko politinė bendražygė Simona Potelienė pareiškė, kad ukrainiečių vaikams perėjus į Tarptautinę Ukrainos mokyklą, „būtų mažiau integracijos“. Jie esą dabar įsilieja į lietuviškas mokyklas, labiau integruojasi į miesto bendruomenę.
Viešoji įstaiga „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ direktorė Olena Vnukovska viename iš komitetų pabrėžė, kad jokios masinės integracijos nebus, kad dauguma ukrainiečių šeimų gyvena „ant lagaminų“ ir laukia karo pabaigos bei galimybės grįžti į savo šalį. Apsilankius Šiauliuose norą mokyti vaiką ukrainietiškoje mokykloje pareiškė maždaug 350 mokinių tėvai. Apie pusė jų galimai šiuo metu nesimoko lietuviškose mokyklose, o bando įgyti bendrąjį išsilavinimą nuotoliniu būdu Ukrainos miestuose esančiose mokyklose.
Paaiškinimo nesulaukė
Sprendimo projektui dėl patalpų suteikimo Tarptautinei Ukrainos mokyklai dingus iš Tarybos posėdžio darbotvarkės, Viešosios įstaigos atstovai nesulaukė jokio paaiškinimo.
Įstaigos direktoriaus pavaduotojas Artūras Džiugelis parašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Bartuliui raštą, prašydamas paaiškinti, kodėl patalpų skyrimas viešajai įstaigai nebesvarstomas. Jis priminė, kad patalpų būklė reikalauja nemažo remonto, todėl prašė išimties tvarka patalpų perdavimo proceso paspartinimo, kad nuo naujų mokslo metų pradžios galėtų jomis naudotis.
Pavaduotojas taip pat pastebėjo, kad klausimą pristatinėjant Tarybos komitetuose buvo sulaukta kai kurių politikų priešiškumo ir šališkumo, tačiau birželio 29 dieną įstaigos atstovai susitiko su Šiaulių Tarybos nariais ir atsakė į visus jiems keltus klausimus, todėl labai nustebo, kad sprendimo projektas buvo išimtas iš Tarybos darbotvarkės.
Daug šeimų nori ukrainietiškos mokyklos
VšĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ direktorė O. Vnukovska pasakojo, kad Vilniuje įsteigtoje mokykloje mokosi 900 ukrainiečių, o Klaipėdoje – dar apie 300. Šią vasarą Vilniuje jau 120 abiturientų gavo ukrainietiškus mokyklos baigimo dokumentus. Ukrainoje ši mokykla yra valstybinė ir visi Lietuvoje baigę šią ukrainietišką mokyklą, gauna valstybinius Ukrainos mokyklos baigimo dokumentus.
Mokykloje įsteigti 8 būreliai ar fakultatyvai.
Šiauliuose jau pernai buvo apie 100 vaikų, kurių tėvai norėjo juos ugdyti ukrainietiškoje mokykloje, tačiau nebuvo patalpų. Šįmet jau atsirado apie 340 tokių vaikų.
Šiais metais nuspręsta steigti filialus Kaune ir Šiauliuose. Kaune reikalai su patalpomis juda, o štai Šiauliuose politikai paspaudė stabdį.
Ši mokykla yra viešoji įstaiga ir ji, kaip ir bet kuri privati ugdymo įstaiga, gauna mokinių krepšelį ten besimokantiems vaikams.
„Šiaulių savivaldybėje aš sakiau, kad mums reikia tik patalpų. Mūsų klausia, kiek mes pasiruošę investuoti į patalpas. Mes ne statybos firma, mes mokykla. Mes susitvarkysime bet kokias patalpas, kokias duosite, ir po penkerių metų paliksime jas tvarkingas“, – kalbėjo direktorė.
Ji pasakojo, kad Vilniuje gavo ketverius metus nenaudotas Vilniaus edukologijos universiteto patalpas be langų ir durų. Tėvų, rėmėjų ir paramos fondo dėka jas susitvarkė. Teko įveikti nemažai iššūkių, kol pastatui buvo gautas higienos pasas, o iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – leidimas ugdyti vaikus pagal Ukrainos švietimo programą. Tokį leidimą turi tik ši mokykla.
Direktorė akcentavo, kad niekas ukrainiečių vaikų prievarta į tokią mokyklą neįtraukia, nors tokių pretenzijų iš Šiaulių politikų sulaukė. Tai kiekvienos šeimos pasirinkimo reikalas. Dalis vaikų mokosi rusakalbių mokyklose, dalis – lietuviškose. Tai sprendžia vaikų tėvai.
Jau akredituoti pedagogai dirbti Šiauliuose ir Kaune, patvirtinti jų diplomai, jie baigė kvalifikacijos kėlimo kursus. Šiauliuose ukrainietiškos mokyklos atidarymo laukia 35 pedagogai.
„Vilniuje ir Klaipėdoje dirba 126 mokytojai. Nuo jų atlyginimų mes mokame Lietuvos valstybei 40 procentų mokesčių. Buvo atliktas auditas. Mes nieko iš nieko neatimame“, – dėstė O. Vnukovska.
Ji atkreipė dėmesį, kad ukrainietiškas ir lietuviškas ugdymas skiriasi. Ukrainos mokyklose yra 12 balų vertinimo sistema, skiriasi ukrainietiškos programos, mokslas trunka 11 klasių. Direktorė sakė mačiusi Lietuvoje ukrainiečių gautus mokyklos baigimo atestatus. Juose įrašyta, kad gimtoji kalba – rusų, iš ukrainiečių kalbos išlaikyta tik įskaita.
„Kokia ateitis Ukrainoje jų laukia su tokiais atestatais? Mums dėl to ir suteikė teisę mokyti vaikus pagal Ukrainos ugdymo sistemą, nes jos labai skiriasi ir nėra susitarimo dėl pripažinimo baigimo dokumentų kitoje šalyje. Mūsų vaikai Ukrainoje jau 30 metų mokosi ukrainiečių, o ne rusų kalba, ir mes norime, kad jie ir čia turėtų tokią galimybę“, – kalbėjo vadovė.
Rado formalią priežastį
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis rado ir formalią priežastį neįsileisti į nereikalingą ir tuščią pastatą ukrainiečių mokyklos, nors iš pradžių jį pasiūlė ir leido apžiūrėti.
„Gal ir būtų neblogai tą pastatą įveiklinti. Todėl jiems pasiūlėme, ir jie buvo nuvažiavę. Bet pasigilinę į šią situaciją pamatėme, kad ten neišvengiamai bus kapitalinio remonto elementų. Pagal civilinę teisę kapitalinį remontą daro pastato savininkas. Vien einamojo remonto ten neužtenka. Dėl tualetų, kitų funkcinių patalpų jau atsirado kapitalinio remonto požymiai. Tam reikalingas projektavimas, numatytos lėšos. Viso šito nėra, todėl atsisakėme minties įveiklinti šitą pastatą“, – aiškino A. Bartulis.
Tačiau jis pirštu bedė į Vilniaus universitetą, kuris mieste turi daug nenaudojamų buvusio Šiaulių universiteto patalpų.
Dar analizavo buvusios Suaugusiųjų mokyklos pastatą, tačiau jas baigia užpildyti įvairiomis organizacijomis.
VšĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ direktoriaus pavaduotojas A. Džiugelis sakė, kad dar oficialaus Savivaldybės atsakymo dėl patalpų suteikimo nesulaukė. Jis patvirtino, kad šiuo klausimu kreipėsi ir į Vilniaus universitetą dėl laisvų patalpų Šiauliuose, tačiau vis dar laukia šios aukštosios mokyklos pozicijos.
Jis pavadino situaciją su Šiaulių miesto savivaldybe dėl patalpų keista, tačiau kol neturi raštiško atsakymo, daugiau komentuoti nenorėjo.
Kada Šiauliuose atsiras ukrainiečių mokykla, pavaduotojas pasakyti negalėjo. Mūsų žiniomis, jos laukia ne tik mieste gyvenantys karo pabėgėliai iš Ukrainos. Dėl galimybės mokytis vaikams gimtąją kalba į Šiaulius ketino persikelti ir ukrainiečiai, gyvenantys aplinkiniuose rajonuose, Kuršėnuose.
