Šiaulių policija tikisi bendradarbiavimo

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Bendruomenės pareigūno, savanoriškos veiklos organizatoriaus Šiaulių apskričiai Darijaus Malyševo manymu, savanoriška „pasibandymo“ praktika būtų naudinga ir kitoms tarnyboms, nes pareigūnų, užtikrinančių tvarką valstybėje, trūksta ne vien policijoje.
Šiaulių apskrities policija į savanoriškas gretas kviečia gyventojus, kurie galėtų ir norėtų prisidėti prie visuomenės saugumo. Norinčiųjų bendradarbiauti su pareigūnais, vykti su jais į „karštus“ taškus bei ekstremaliose situacijose kartu priimti atsakingus sprendimus atsirado ne viena dešimtis. Gera žinia ta, kad dalis šių žmonių suprato čia radę savo kelią, todėl apsisprendė studijuoti ir sugrįžti į Šiaulių policiją jau kaip pareigūnai.
Savanorių, kurie norėtų susipažinti su minėta profesija, o kartu bent šiek tiek kompensuoti pareigūnų stygių, policija laukia visus metus.

Pagalba visuomenei ir policijai

Šiuo metu bendradarbiavimo su Šiaulių apskrities policija sutartis yra pasirašę per tris dešimtis žmonių. Savanoriai turi asmenines veiklas ir yra dirbantys įvairius darbus: prekybininkai, vadybininkai, vairuotojai, taip pat studentai, kurie dar tik renkasi gyvenimo kelią, galbūt neatmesdami ir galimybės pasirinkti policijos pareigūno studijas.

Tiesiogiai su savanoriais policijos rėmėjais dirbantis Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas, vykdantis savanoriškos veiklos organizatoriaus funkcijas, Darijus Malyševas sako, jog keli asmenys, išbandę save savanoriškoje veikloje, jau tapo policijos pareigūnais, dar keli yra apsisprendę.

Lietuvos policijos departamentas nuo praėjusių metų iš esmės pakoregavo daug metų galiojusią policijos savanorių veiklą, numačiusią, jog savanorystę pasirinkę žmonės veikloje (dažniausiai stebėtojo teisėmis) gali dalyvauti tik kartu su policijos pareigūnų ekipažu, tai yra nesuteikiant didesnių veiklos ir savarankiško tobulėjimo galimybių. Pilotiniu eksperimentu trijuose šalies miestuose pabandyta sudaryti galimybę policijos rėmėjams dirbti kaip pareigūnų partneriams.

„Anksčiau savanoriai, nors ir norėdavo važiuoti su policijos pareigūnais į įvykius, bet būdavo taip, kad dviem tuo metu dirbantiems pareigūnams jis būdavo tiesiog „įpaišomas“ kaip trečias. Ir jis užduočių negaudavo, nebent įvykiuose kokią liniuotę palaikyti ar dar ką smulkaus“, – sako vienintelis savanoriškos veiklos organizatorius Šiaulių apskrityje D. Malyševas.

Minėtas pilotinis eksperimentas, kurio esmė – reagavimas į įvykius, vykstant poroje su vienu pareigūnu, atsakingu už savanorišką veiklą, policijos rėmėjus labai motyvavo.

„Dabar į įvykius aš važiuoju tik su vienu rėmėju. Mokau, kaip dirbti incidento vietoje, kaip apiforminti įvykį, rodau, kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis, kokio saugaus atstumo laikytis, pasakoju apie studijas, policijos buitį – žmogus dirba tiesiogiai su įvykiu, drauge ir tobulėja. Kaip sakau, gali pamatyti laidą „Farai“ iš vidaus“, – šypsosi 22 metų tarnybos policijoje stažą turintis pareigūnas.

Suprantama, kad su savanoriu nevykstama į tokius incidentus, kur yra padidinta rizika ir reikalingas profesionalumas. Dažniausiai tai iškvietimai, kurie bent jau iš pirminės informacijos nekelia pavojaus, pavyzdžiui, triukšmas butuose, vagystės iš parduotuvių, be priežiūros palikti gyvūnai, gatvėje gulintys neblaivūs asmenys.

„Aš, kaip pareigūnas ir savanorių kuratorius bei savanoris, kaip čia paprastai pasakius, važiuojame į tokius iškvietimus, kurie pagal pirminį pranešimą nėra sudėtingi, bet reikalauja labai daug laiko. Pavyzdžiui, kaimynų nesutarimai. Reagavimo pareigūnai tikrai neturi laiko išklausyti visas „melodramas“ – jos netgi ne policijos reikalas. O čia atsirandame mes, kurie turime laiko ir galime išklausyti – atrodo smulkmena, bet žmogui labai svarbu.“

D. Malyševo kuruojamiems savanoriams jau teko ir ne viena rimta užduotis. Neseniai teko sustabdyti nuo Tilžės gatvės viaduko nušokti ketinantį vyrą. Atvykus, šis su pareigūnu vyru nesileido į kalbas, tuo tarpu nesispyriojo bendraudamas su savanore moterimi – operacija pavyko.

Policijos rėmėjai sėkmingai talkino ir žmonių paieškose. Patruliuoja ir didesniuose renginiuose Šiaulių mieste bei rajone.

Proga „pasimatuoti“ profesiją

Norinčiųjų išbandyti save, anot D. Malyševo, atsiranda visus metus – tai ir Šiaulių miesto gyventojai, ir gyvenantieji rajonuose. Su rėmėjais sudaroma trejų metų sutartis, kuri numato, kad savanoris policijoje turi išdirbti 36 valandas per metus, Skaičiuojant budėjimais, kurie trunka apie 10 valandų, reikėtų dirbti tris – keturis kartus per metus, neskaičiuojant laiko, kuris skiriamas sulaikymo ir antrankių uždėjimo, savigynos, elgesio ekstremaliose situacijose ir kitiems panašaus pobūdžio mokymams.

Pasak D. Malyševo, yra ir tokių savanorių, kurie išdirba po 200 valandų per metus – dirba, nes jiems patinka.

Savanoriai dirba be atlygio, tai yra savęs išbandymas, o veikla prasminga, nes suteikia galimybę padėti žmonėms ir kartu dalį krūvio nuimti nuo policijos pareigūnų. Jauniausiam Šiaulių policijos rėmėjui – 20, vyriausiam – netoli 60 metų. Svarbu – pilnametystė, mažiausiai vidurinis išsilavinimas ir švari biografija, nekalbant apie smulkius pažeidimus.

Vasario mėnesį prasidėjo dokumentų priėmimas į Lietuvos policijos mokyklą. Savanoriškos veiklos organizatorius sako, kad keli jo savanoriai yra išreiškę norą studijuoti ir ateityje tapti tikrais policijos pareigūnais – juos motyvavo savanorystė.

„Labai daug iškvietimų esu buvęs, kur atvažiuojame, kalbame, sako, aš visą gyvenimą norėjau būti pareigūnu. Norėjo, bet neišdrįso, tai dabar proga paragauti tos duonos, pasitikrinti, ar gali būti policijos pareigūnu. Galima kreiptis bet kada“, – teigia patyręs pareigūnas.

Jis pastebi, kad susidomėjimas tarnyba policijoje auga, bet ne tiek, kad būtų užpildytos visos grandys, ypač reagavimo padaliniai. Žmones esą stabdo atlyginimas – 1 000 eurų pradedančiam pareigūnui.

„Valstybė turėtų apsispręsti, kiek ir ar investuoti į šalies vidinį saugumą. Mokytojas, gydytojas, kariškis, bet kurios srities pareigūnas – valstybė turi rūpintis, kad šios profesijos būtų prioritetinės, nes nuo jų prasideda daug kas. Valstybinis sektorius turėtų būti pakeltas taip, kad ateitų geriausi ir labiausiai motyvuoti žmonės. Kol kas matau, kad valstybės saugumas nėra prioritetas, laikosi ant žmonių patriotizmo.“