Naujausios
Valstybė finansuoja beveik 870 studijų vietų
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje 2025–2026 metų studijų metus pradėjo 2 120 studentų – 8 procentais daugiau nei pernai. Į pirmą bakalauro kursą įstojo 274 studentai (pusšimčiu daugiau nei pernai), o į magistro – 134.
Į sutrumpintas mokomojo dalyko ir pedagoginės specializacijos persikvalifikavimo studijas susirinko 326 klausytojai.
Valstybė finansuoja 547 Šiaulių akademijos bakalaurų studijas, 216 – magistro, 106 – profesinės pedagogikos studijas. Iš viso akademijoje yra 869 valstybės finansuojamos studijų vietos.
Šiaulių akademijoje (ŠA) studijuoja ne tik mūsų šalies piliečiai. Čia mokslo ir žinių siekia 224 užsienio šalių piliečiai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Bangladešo, Burundžio, Egipto, Ekvadoro, Ganos, Gruzijos, Indijos, Kamerūno, Kazachstano, Kinijos, Kipro, Maroko, Mongolijos, Nepalo, Nigerijos, Pakistano Islamo Respublikos, Šri Lankos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Zimbabvės.
Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė informavo, kad šioje mokslo įstaigoje populiariausia studijų programa išlieka specialioji pedagogika ir logopedija. Ją yra pasirinkę 402 bakalauro studentai. Programų sistemas studijuoja 225, o pradinio ugdymo pedagogiką ir ikimokyklinį ugdymą – 125 studentai.
Besimokantys magistrantūroje dažniausiai renkasi viešąjį valdymą, vadybą arba socialinį darbą.
Pedagogų rengimo centras
Programų pasirinkimas pakito nežymiai
„Studijų paketas iš esmės lieka toks pat. Šiemet džiaugiamės, kad pavyko surinkti Ekonomikos ir investavimo programoje reikiamą skaičių studentų bei anglų filologijos ir viešųjų ryšių programoje. Atlikome atnaujinimus, įvedėme patrauklias specializacijas, kad prasiplėstų absolventų galimybės įsidarbinti. Pernai nepavyko konkuruoti su šalies didmiesčiais, stojantieji negavo reikiamo valstybės finansuojamų vietų skaičiaus“, – komentavo vadovė.
Ji apgailestavo, kad liko nesuformuotos muzikos pedagogikos ir kūno kultūros bei sporto pedagogikos studijų programos, kurioms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 9 valstybės finansuojamas vietas visoje šalyje. Jas nukonkuravo Lietuvos sporto universitetas. Nors stojančiųjų pirmu numeriu į muzikos pedagogiką susirinko reikiamas skaičius, valstybės finansuojamas vietas dėl riboto jų skaičiaus būtų gavę tik 4 studentai, todėl nepavyko suburti minimalios grupės.
Kadangi VU ŠA yra viena iš pedagogų kalvių šalyje, teiraujamės, ar jaučia mokytojų stygių švietimo sistemoje, ar tai koreguoja akademijos studijų programas.
„Mes esame vienas didžiausių pedagogų rengimo centrų šalyje – kasmet persikvalifikuoja apie 300 mokytojų, apie 100–200 kasmet baigia naujai parengtų pedagogų. Tačiau mes daugiausia rengiame specialiuosius pedagogus ir logopedus, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus, priešmokyklinio ugdymo mokytojus, muzikos, kūno kultūros ir sporto, matematikos, lietuvių, anglų kalbos mokytojus. Šiemet persikvalifikuosime ir parengsime socialinių pedagogų grupę. Visų kitų dalykų mokytojus rengia Vilniaus universiteto kolegos sostinėje. Taigi, vienareikšmiškai Vilniaus universitetas yra pagrindinis pedagogų kalvės centras šalyje, o mes Šiauliuose – labai stipri jo dalis“, – aiškino R. Bilbokaitė.
Ji teigė, kad rinkos poreikiai pedagoginių studijų programų nekoreguoja. Šiaulių akademija turi patrauklias ir stiprias programas, kurias baigę žmonės nesunkiai įsidarbina ir dirba švietimo sistemoje. Turi naujovę – 2 metų pedagogikos studijas tiems, kurie nori įgyti pedagogo kvalifikaciją ir naujo dalyko kvalifikaciją. Vis daugiau kitose rinkose dirbančių žmonių nori ateiti dirbti į mokyklas ir renkasi tokį studijų variantą, kai įgyja reikiamo dalyko ir pedagogo kompetenciją.
Ar nejaučiamas mokslo personalo stygius akademijoje? R. Bilbokaitė sako, kad įstaiga dėstytojų, mokslo darbuotojų nestokoja. Nebent tose programose, kur labai didelis studentų skaičius ir jos yra paklausiausios ne tik ŠA, bet ir visame pasaulyje. Tačiau problemą sprendžia kviesdami kolegas iš Vilniaus universiteto, iš užsienio universitetų ir praktikus ekspertus, kad konkrečiuose dalykuose prisijungtų prie akademijos kolektyvo ir užtikrintų studijų kokybę.
R. Bilbokaitė atkreipė dėmesį, kad bendruomenė ruošiasi dar vienam iššūkiui – planuojama pagrindinio pastato renovacija.
