Gaisras Alytuje atvėrė ugniagesių skaudulius

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.
Į ug­nį ir van­de­nį – var­dan Lie­tu­vos žmo­nių.
Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo ga­myk­lo­je ki­lęs gais­ras ap­nuo­gi­no ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų opas. Pas­te­bė­ta, kad pir­mo­sio­mis šio gais­ro ge­si­ni­mo die­no­mis da­lis ug­nia­ge­sių dir­bo be kvė­pa­vi­mo apa­ra­tų. Kai ku­riems pri­rei­kė me­di­kų. Ne­su­sip­ra­ti­mų bū­ta ir dėl de­ga­lų, dėl gel­bė­to­jų mai­ti­ni­mo.
"Pa­dė­tis kur kas rim­tes­nė nei ke­lios de­ta­lės", – įsi­ti­ki­nęs Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kas šiau­lie­tis Al­gis Li­saus­kas. Jis ir Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Juo­zas Po­cius už­si­mi­nė apie ug­nia­ge­sių trū­ku­mą, sun­kią tar­ny­bų fi­nan­si­nę pa­dė­tį ir kai­mo gy­ven­to­jų sau­gu­mą.
Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kas šiau­lie­tis Al­gis Li­saus­kas (de­ši­nė­je) ir Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Juo­zas Po­cius ak­cen­tuo­ja, kad jau bū­ti­na kal­bė­ti, ne tik apie ap­verk­ti­ną ug­nia­ge­sių si­tua­ci­ją, bet ir apie ir vi­sų Lie­tu­vos žmo­nių sau­gu­mą.

Ekst­re­ma­lio­je si­tua­ci­jo­je – klaus­tu­kai

Abu pro­fe­si­nių są­jun­gų va­do­vai aky­lai se­kė įvy­kius Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nė­je UAB "Eko­lo­gis­ti­ka". Pas­te­bė­ji­mų at­si­ra­do įvai­rių. Ir be­ne pa­grin­di­nis – or­ga­ni­za­ci­niai trū­ku­mai. Vy­rai svars­to, ar­gi rei­kė­jo lauk­ti pen­kias gais­ro ge­si­ni­mo pa­ras, kad su­vok­tum, jog gais­ra­vie­tė­je bus rei­ka­lin­gas be­to­no blo­kų kar­py­tu­vas, at­ve­rian­tis priė­ji­mą prie smilks­tan­čių pa­dan­gų. Ko­dėl jo ne­bū­ta pir­mo­sio­mis pa­ro­mis, kai oro už­terš­tu­mas dar ne­bu­vo toks di­de­lis. Ko­dėl įren­gi­nys ga­ben­tas ne iš kai­my­ni­nio Vil­niaus, kur dir­bo prie griau­na­mų Prof­są­jun­gų rū­mų, o net iš už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų esan­čios Ak­me­nės?

Per­dir­bi­mo įmo­nės prii­mi­nė­ti pa­dan­gų kie­kiai. Ko­dėl ne­kont­ro­liuo­ta, re­gu­lia­riai ne­tik­rin­ta, jei pa­žei­di­mų (ir gais­rų) "Eko­lo­gis­ti­ko­je" bu­vo ir anks­čiau?

Ma­ža to, gais­ro pra­džio­je kvė­pa­vi­mo apa­ra­tus tu­rė­jo ir su­spaus­to oro ba­lio­nais nau­do­jo­si tik ar­čiau­siai gais­ro ži­di­nio dir­bę ug­nia­ge­siai. Dir­bę to­liau nuo ži­di­nio bu­vo be res­pi­ra­to­rių. Prie­žas­tis: jų nė­ra au­to­mo­bi­lių komp­lek­ta­ci­jo­je.

"Res­pi­ra­to­rių gal kur nors san­dė­liuo­se ir gu­li, bet au­to­mo­bi­liuo­se jų nė­ra – or­ga­ni­za­ci­nė pro­ble­ma vals­ty­bi­niu ly­giu", – ak­cen­ta­vo J. Po­cius.

Negana to. Gais­re tal­ki­nu­siems Va­rė­nos ug­nia­ge­siams de­ga­lų au­to­mo­bi­liui te­ko grįž­ti, nes Aly­tu­je de­ga­li­nės, su ku­ria su­da­ry­ta va­rė­niš­kių su­tar­tis, nė­ra, o įsi­pil­ti de­ga­lų ki­to­je de­ga­li­nė­je, net ir esant ekst­re­ma­liai si­tua­ci­jai, drau­džia įsta­ty­mas.

J. Po­cius įsi­ti­ki­nęs, kad Aly­tu­je gais­ras už­si­tę­sė bū­tent dėl ad­mi­nist­ra­vi­mo spra­gų, val­dy­mo apa­ra­to ne­su­ge­bė­ji­mo, ne­pa­si­ren­gi­mo tin­ka­mai ir ope­ra­ty­viai rea­guo­ti ekst­re­ma­lio­se si­tua­ci­jo­se.

"Kol vi­sa biu­rok­ra­ti­nių pro­ce­dū­rų ei­lė praei­na – vie­nas ne­tu­ri įga­lio­ji­mų, ant­ras bi­jo, tre­čiam vėl kaž­kas – pra­ran­da­ma daug lai­ko. O di­de­lės ne­lai­mės at­ve­ria opas", – pik­ti­na­si Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių pro­fsą­jun­gos va­do­vas.

Kad ir dėl gais­ra­vie­tė­je dir­bu­sių ug­nia­ge­sių mai­ti­ni­mo. Aly­taus val­džiai, pa­sak Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vo A. Li­saus­ko, te­ko pa­suk­ti gal­vas, kaip apei­ti įsta­ty­mą ir pa­mai­tin­ti gais­ra­vie­tė­je plu­šan­čius gel­bė­to­jus. Kaip pa­mai­tin­ti per­var­gu­sius žmo­nes ne ryt, po­ryt, o tuo­jau pat, jei rei­kia skelb­ti kon­kur­są, at­lik­ti ki­tus for­ma­lu­mus, su­dė­ti pa­ra­šus ir t.t.?

" Rei­kia nu­lenk­ti gal­vas prieš ug­nia­ge­sius, ku­rie šia­me gais­re dar­bą at­li­ko mak­si­ma­liai ge­rai", – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Lais­vi – 500 eta­tų

Po gais­ro ke­tu­ri ug­nia­ge­siai at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je dėl per­var­gi­mo. Pir­mą rei­tin­gų len­te­lės po­zi­ci­ją uži­man­tys gel­bė­to­jai, anot A. Li­saus­ko, grei­čiau­siai užim­tų pa­sku­ti­nę vie­tą len­te­lė­je, ku­rio­je bū­tų rei­tin­guo­ja­mas vals­ty­bės po­žiū­ris į juos.

"Vy­rai dir­ba ty­liai. Ty­liai dir­ba po vie­ną vie­to­je dvie­jų. Ty­liai at­lie­ka už­duo­tis, ku­rias ne­re­tai po­pie­ri­nis įsta­ty­mas drau­džia, o žmo­giš­ka­sis ne­lei­džia ne­bėg­ti į pa­gal­bą žmo­gui ri­zi­kuo­jant sa­vi­mi", – sa­ko A. Li­saus­kas.

Lie­tu­vo­je ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta ug­nia­ge­sių – šian­dien lais­vi apie 500 eta­tų. Ir trūks­ta ne to­dėl, kad ne­bū­tų no­rin­čių­jų, o to­dėl, kad vals­ty­bė tie­siog neiš­ga­lė­tų vi­sų iš­lai­ky­ti. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to va­do­vas Sau­lius Grei­čius lyg ir pa­ren­gė pla­ną ruoš­ti nau­jus ug­nia­ge­sius, bet tam, paaiš­kė­jo, ne­pa­si­ren­gu­sios mo­kyk­los.

Ug­nia­ge­siai su­ma­žin­to­mis pa­jė­go­mis – pa­mai­no­je vie­to­je de­vy­nių – tik pen­ki ar­ba še­ši. Į gais­rų ge­si­ni­mo ope­ra­ci­jas daž­niau­siai iš­va­žiuo­ja ne pil­nu eki­pa­žu.

Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nė­je gel­bė­ji­mo val­dy­bo­je si­tua­ci­ja pa­na­ši – lais­vos per 30 dar­bo vie­tų. Dau­giau­sia Jo­niš­kio ra­jo­ne – trūks­ta aš­tuo­nių ug­nia­ge­sių, Rad­vi­liš­ky­je – pen­kių.

Prob­le­ma ir dar­buo­to­jų am­žius. Šie­met Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nę pri­va­lo­mą­ja tvar­ka te­ko pa­lik­ti pen­kiems 55 me­tų su­lau­ku­siems ug­nia­ge­siams: su­ka­ko, ir vi­so ge­ro. Iš­ly­gų lik­ti tar­ny­bo­je pa­ty­ru­siems spe­cia­lis­tams įsta­ty­me ne­nu­ma­ty­ta. Ir be išei­ti­nių iš­mo­kų.

"Apie ko­kį vals­ty­bės po­žiū­rį kal­bė­ti, jei ug­nia­ge­sys iš­dir­bęs ne vie­ną de­šim­tį me­tų ir čia ga­di­nęs svei­ka­tą išei­na į gat­vę be eu­ro ki­še­nė­je", – sa­ko J. Po­cius. Jo pa­ties už­dirb­ta ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo pen­si­ja – vos 140 eu­rų.

Skur­do pa­vyz­džiai

Sklan­dų gel­bė­to­jų dar­bą pa­ra­ly­žiuo­ja ne vien nuo­la­ti­nis pi­ni­gų sty­gius.

"Už­mes­ki­te akį į Šiau­liuo­se, Pra­mo­nės gat­vė­je esan­tį "Re­nault" cent­rą. Ten nuo ge­gu­žės sto­vi iš Rad­vi­liš­kio at­va­ry­tas pa­grin­di­nis tar­ny­bos gais­ri­nis au­to­mo­bi­lis – iki šiol ne­su­ge­ba­ma suor­ga­ni­zuo­ti vie­šo­jo pir­ki­mo re­mon­tui. At­sa­ky­mas – nė­ra pi­ni­gų. Tai koks Vy­riau­sy­bės po­žiū­ris? To­kia ma­ši­na tiek lai­ko – ne­funk­cio­nuo­ja!", – ap­mau­do ne­sle­pia A. Li­saus­kas.

Ki­tas pa­vyz­dys. Jo­niš­kio tar­ny­bos au­to­mo­bi­liui "Mer­ce­des" nu­lei­do pa­dan­gą. Pa­tys ug­nia­ge­siai jos re­mon­tuo­ti ne­ga­li – ne­tu­ri spe­cia­lios įran­gos, o ser­vi­sai į smul­kius vie­šuo­sius pir­ki­mus nei­na: pro­ce­dū­ra il­ga, o nau­dos ma­žai. Kas be­li­ko jo­niš­kie­čiams? Pas­ta­tė į pa­tvo­rį, o pa­tys gais­rų ge­sin­ti va­žiuo­ja su se­nu­tė­liu "zi­lu".

"Zi­lai" da­bar vėl su­grįž­ta. Tu­rė­jo Šiau­liai dve­jas aukš­tu­mi­nes ko­pė­čias, da­bar tu­ri tik vie­nas. Nes ki­tas te­ko grą­žin­ti nuo­mo­to­jui dėl pa­žeis­tos vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ros. Te­ko iš Rad­vi­liš­kio par­si­va­ry­ti se­nu­tė­lį " zi­lą" su ko­pė­čio­mis", – ab­sur­do fak­tus var­di­na J. Po­cius.

Kel­mės prieš­gais­ri­nė aukš­tu­mi­nių ko­pė­čių iš­vis ne­tu­ri.

"Nors de­gant Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­nui, vi­si aukš­tuo­se po­stuo­se sė­din­tys po­li­ti­kai: P. Gra­žu­lis, L. Grau­ži­nie­nė ir ki­ti į krū­ti­nę mu­šė­si, kad Kel­mė ko­pė­čias tik­rai tu­rės. Pa­po­li­ti­ka­vo, pa­šne­kė­jo ir nuė­jo", – sa­ko pro­fsą­jun­gos ly­de­ris.

Prof­są­jun­gų va­do­vams dras­ko akis tai, kad po­li­ti­kai ga­li nau­do­tis au­to­mo­bi­liais, įsi­gy­da­mi juos iš­si­per­kant, ta­čiau gais­ri­nei tech­ni­kai įsi­gy­ti drau­džia­ma. Net­gi tų pa­čių ko­pė­čių įsi­gy­ti už jas iš­si­mo­kant ne­bū­tų ga­li­ma?

Kaip lai­ko­si sa­vi­val­dy­bių ug­nia­ge­siai? Tech­ni­ka – vien 25–30 me­tų au­to­mo­bi­liai, sa­vo­mis ran­ko­mis re­mon­tuo­ja­mos pa­tal­pos ir ne­si­bai­gian­tis lė­šų tau­py­mas.

Vy­riau­sy­bė, A. Li­saus­ko žo­džiais, įpra­to ne­sta­tu­ti­niams ug­nia­ge­siams nu­mes­ti pi­ni­gų sa­vo nuo­žiū­ra, o pa­skui jau vers­kis kaip no­ri. Tai­gi ug­nia­ge­siai ir ver­čia­si – į gais­ro vie­tą va­žiuo­ja ne dvie­se, kaip nu­ma­to įsta­ty­mas, o po vie­ną, nes pa­mai­no­je dirb­ti dviems yra tie­siog per bran­gu. Nuo­lat pa­žei­di­nė­ja­ma dar­bo sau­ga. Ne­duok, Die­ve, įvyk­tų ne­lai­mė, lik­tų kal­tas pa­ts dar­bo sau­gos tai­syk­lių ne­si­lai­kęs ug­nia­ge­sys.

"Štai at­va­žiuo­ja į gais­rą vie­nas... Jam rei­kia įjung­ti siurb­lį, pa­duo­ti van­de­nį. Pa­duo­da van­de­nį – žar­na laks­to į vi­sas ša­lis, nė­ra, kas pa­lai­kys. Rei­kia ko­pė­čių. Vie­nas jų ne­pas­ta­tys", – gel­bė­to­jų kas­die­ny­bės de­ta­les var­di­ja A. Li­saus­kas.

Sa­vi­val­dy­bės ug­nia­ge­sys, jo žo­džiais, at­lie­ka dau­gų dau­giau­siai tik van­den­ve­žio funk­ci­ją.

Sunk­me­tis tę­sia­si

Ki­ti me­tai, anot abie­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų ly­de­rių, di­džiau­sią Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą tu­rin­tiems ug­nia­ge­siams ga­li bū­ti dar sun­kes­ni. Pa­sak pa­šne­ko­vų, ruo­šia­ma­si jau da­bar sta­tu­ti­nių ug­nia­ge­sių ne­be­ver­tin­ti už dar­bo pa­sie­ki­mus.

Sun­kes­nė pa­dė­tis 51 ša­lies Sa­vi­val­dy­bių ug­nia­ge­sių tar­ny­bo­je – pa­gal nu­ma­to­mą ki­tų me­tų biu­dže­tą pi­ni­gų jiems, pa­ly­gin­ti su šiais me­tais, su­ma­žės dar 17,2 pro­cen­to, nuo 30 mi­li­jo­nų 528 tūks­tan­čių eu­rų iki 25 mi­li­jo­nų 251 tūks­tan­čio, kiek­vie­nai iš 279 ša­ly­je esan­čių ko­man­dų pa­da­li­jant vi­du­ti­niš­kai po 88 tūks­tan­čius eu­rų – pi­ni­gai vi­soms reik­mėms.

Mi­ni­ma­liam vie­tos ug­nia­ge­sių iš­gy­ve­ni­mui, anot A. Li­saus­ko, rei­kė­tų bent 95 tūks­tan­čių.

Dėl su­ma­žin­to biu­dže­to ga­li tek­ti pa­nai­kin­ti dar ke­le­tą eta­tų. Pi­ni­gų – apie sep­ty­nių tūks­tan­čių eu­rų – kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bių ko­man­dai trūks­ta jau ir šiais me­tais. Jei bai­gian­tis me­tams ug­nia­ge­siams ne­bus iš­mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mai, vy­rai ke­ti­na išei­ti į gat­ves pro­tes­tuo­ti.

A. Li­saus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Sa­vi­val­dy­bių tar­ny­bų laips­niš­kas nai­ki­ni­mas – la­bai pa­vo­jin­gas pro­ce­sas. Juk kaž­ka­da tos tar­ny­bos ir bu­vo su­kur­tos tam, kad, iš­ti­kus ne­lai­mei, sku­bė­tų į la­biau­siai nu­to­lu­sias, ato­kiau­sias vie­to­ves ir ap­sau­go­tų gy­ven­to­jus bei jų tur­tą.

A. Li­saus­kas svars­to, kad sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos gel­bė­to­jams ga­lė­tų pa­dė­ti, da­ly­vau­da­mos eu­ro­pi­niuo­se pro­jek­tuo­se. Ta­čiau to­kių ini­cia­ty­vų nė­ra.

"Vi­suo­me­nes sau­gu­mas, de­ja, jau vir­pa. Jis la­bai že­mo ly­gio. Štai Aly­tu­je gran­dio­zi­nis gais­ras, su­telk­tos di­džiu­lės gel­bė­to­jų pa­jė­gos, val­di­nin­kai laks­to ban­dy­da­mi kaž­ką ras­ti, sun­kiai val­do si­tua­ci­ją, žmo­nės nuo­di­ja­mi. O jei di­de­lis gaisr­as tuo pa­čiu me­tu ir Jo­na­vo­je, ir Rad­vi­liš­ky­je...", – svarsto J. Po­cius.

Ka­tast­ro­fa – kol biu­rok­ra­ti­nis apa­ra­tas iš­ju­dė­tų, kol for­ma­lu­mai bū­tų su­tvar­ky­ti.

Vy­rai dir­ba ty­liai. Ty­liai dir­ba po vie­ną vie­to­je dvie­jų. Ty­liai at­lie­ka už­duo­tis, ku­rias ne­re­tai po­pie­ri­nis įsta­ty­mas drau­džia, o žmo­giš­ka­sis ne­lei­džia ne­bėg­ti 
į pa­gal­bą žmo­gui.

Komentarai

miestietis    Šeš, 2019-10-26 / 08:55
Šiauliečiai! Kiek suprantu, tai po įžymiojo gaisro Alytuje, mes čia irgi turėsime reikalų, ne mažiau, o gal net ir daugiau, bet ką čia- o gal?, būkim tiesūs- visas- TAIP, nes įvertinus padangų sudėtį (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti, kad joms degant išsiskirs anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, gyvsidabris, chromas.
kike    Šeš, 2019-10-26 / 09:04
Gaisrininkai šiuo atveju paprasčiausiai dirbo. Šiaip, jie dažniausiai darbe ilsisi, o po darbo taiso mašinas ar ūkininkauja. Tad nereiktų iš jų daryti didvyrių. Kita vertus, dėl jų amunicijos, tai, manau, kol rusai"puola", tol visas lėšas kariuomenei. Kas akivaizdu. Tad neverkit, šalies gynyba svarbiau nei lietuvių sveikata.
Skaudus lys    Pir, 2019-10-28 / 11:25
seimo mafija visus gandina,kad rusai puls ir milijonus neuzdirbtus tratina pasenusios ginkluotes pirkimui,o tuo tarpu vietiniai gyventojai nuodijami visokiais gaisrais irgi kitokiom nelaimem .Ir kas puls tokia apnuodyta Lietuvele ir ka cia reiks veikti tokiam ubagyne ?
bate    Pir, 2019-10-28 / 23:12
šiaip tai taip-gaisrininkai drbo savo darbą. Žmonės kaip visada vadovaujasi emocijomis, o žiniasklaida burbulą pučia. kažin kodėl kariuomenė negalėjo padėti šito gaisro gesinti, taigi pas juos tikriausiai įrankių tam reikalui yra. Negi visi tuo metu 8 tankus atvežamus saugojo ar kaip b-52 į taikinius bombikes mėtė žiūrėjo...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.