Naujausios
Beveik šeštadalis Šiaulių gyventojų – užsieniečiai
Lietuvos registrų centro duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Šiauliuose gyvenamąją vietą buvo deklaravę 117 173 gyventojai. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodo didesnį gyventojų skaičių – 121 223. Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus informavo, kad 12 269 Šiauliuose gyvenantys asmenys nėra Lietuvos piliečiai ir turi laikiną leidimą čia gyventi. Iš jų 3 110 gyventojų yra ukrainiečiai. Skaičiuojant kartu su tais atvykėliais iš Ukrainos, kurie jau turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, Šiauliuose įsikūrė 7 835 ukrainiečiai.
Labai panašius skaičius Registrų centras pateikė ir apie 2024 metų pradžią: Šiauliuose gyveno apie 120 000 gyventojų, 17 000 turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Taigi, miesto valdžios deklaruojamo didelio miesto gyventojų skaičiaus augimo Registrų centro pateikti skaičiai nerodo.
Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda, pristatydamas Savivaldybės veiklos ataskaitą, džiūgavo, kad šiauliečių medianinis amžius per 5 metus sumažėjo nuo 46-erių iki 43 metų.
Niekam ne paslaptis, kad šį amžių jaunina iš trečiųjų pasaulio šalių atvykę darbingo amžiaus vyrai, kurių dauguma įsidarbina tolimųjų reisų vairuotojais.
Įdarbinimo agentūrų atstovai jau ne pirmus metus kalba, kad lietuviai nebenori dirbti tolimųjų reisų vairuotojais arba išvažiuoja dirbti į turtingas Europos šalis, kuriose darbo užmokestis didesnis, o sąlygos – geresnės. Darbdaviai priversti ieškoti vairuotojų Azijos šalyse, įdarbinti ukrainiečius, baltarusius. O kadangi Šiauliuose tarptautinių krovinių pervežimo verslas itin stiprus, čia įsikuria tūkstančiai darbuotojų iš kitų šalių. Vien stambiausia šalies krovinių gabenimo įmonė „Girteka“ Šiauliuose laiko tūkstančius vilkikų, o kur dar šiauliečių įmonės.
Per metus užsieniečių Šiauliuose apsigyveno daugiau nei lietuvių
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Diana Grigienė pateikė informaciją, kad 2024 metais gavo per 4 tūkstančius prašymų įtraukti į gyvenamosios vietos mieste neturinčių gyventojų sąrašą. Daugiau kaip pusė šių žmonių – Ukrainos piliečiai, o 6 – išvis neturi pilietybės.
D. Grigienė informavo, kad 2024 metais gyvenamąją vietą Šiauliuose deklaravo 18 326 asmenys, tačiau tik kiek daugiau nei pusdevinto tūkstančio iš jų yra Lietuvos piliečiai. 2023 metais Šiauliuose savo gyvenamąją vietą užfiksavo 13 507 asmenys, iš jų 7 700 – Lietuvos piliečiai. Šiauliuose apsigyveno daugiau nei 50 šalių piliečiai. Dauguma – ukrainiečiai, tačiau nemažai yra Baltarusijos, Indijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos, kitų šalių gyventojų.
Gausiai Šiauliuose įsikūrę ukrainiečiai užpildė miesto mokyklas. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Živilė Nakčiūnienė informavo, kad šiais metais miesto mokyklas lankė 357 ukrainiečių vaikai, o darželius – 127. Per metus mokinių skaičius kiek daugiau nei pusšimčiu išaugo, o darželinukų nežymiai sumažėjo. Dar per 400 vaikų mokosi privačios Tarptautinės Ukrainos mokyklos Šiaulių skyriuje.
Gimsta mažiau, grįžta tiek pat, kiek ir išvažiuoja
Praėjusiais metais iš užsienio į Šiaulius gyventi atvyko 5 090 žmonių, tačiau iš jų tik 825 turėjo Lietuvos pilietybę.
Miesto valdžia džiūgauja, kad į miestą sugrįžo per aštuonis šimtus šiauliečių, gyvenusių kitose šalyse, tačiau, žinoma, nutyli nepatogų faktą – lygiai toks pat skaičius šiauliečių išvyko gyventi į kitas šalis. Vadinasi, ir šioje vietoje miesto gyventojų skaičiaus augimas – nulinis.
Apie katastrofiškai mažėjantį naujagimių skaičių jau kalba ir medikai. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pernai gimė beveik 400 kūdikių mažiau nei 2023 metais.
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė pranešė, kad 2024 metais mieste įregistruoti tik 786 naujagimiai, o tais pačiais metais mirė 1 307 šiauliečiai. Kasmet gimimų mažėja, o mirčių daugėja. Pavyzdžiui, 2023 metais registruoti 932 gimę šiauliečiai ir 1 282 mirtys.
Kitų šalių piliečių yra ir Šiaulių kalėjime
Kas gelbės Šiaulius, kai natūralus gyventojų prieaugis yra minusinis, o į miestą sugrįžta tiek pat užsienyje gyvenusių lietuvių, kiek ir išvyksta? Trečiųjų šalių piliečiai?
Neoficialiais duomenimis, darbdaviai nėra patenkinti kai kurių šalių darbuotojais ir ieško naujų personalo rinkų.
Lietuvos migracijos departamentas siūlo uždaryti prašymus leidimams laikinai Lietuvoje gyventi priimantį išorės paslaugų teikimo centrą Tadžikistane. Šalyje tadžikų skaičius per porą metų išaugo penkis kartus, o pasibaigus leidimui gyventi Lietuvoje, jie dažnai lieka gyventi šalyje nelegaliai. Jie daugiausia dirba vilkikų vairuotojais, virėjais.
Kadangi Šiauliuose yra daug tarptautinių krovinių gabenimo įmonių, didelė dalis atvykėlių iš Vidurinės Azijos nusėda būtent čia.
Vienas vilnietis neseniai pasakojo, kad sostinėje pamatę būrelį azijietiško gymio žmonių, juokauja, kad va, šiauliečiai atvyko.
Kadangi šie jauni vyrai dažniausiai vaikšto būreliais, ne kartą teko išgirsti istorijas apie išgąsdintas jaunas moteris.
Atvykėliai ne tik bando legaliai užsidirbti, bet ir nusižengia šalies įstatymams. Lietuvos kalėjimų tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius informavo, kad, birželio 18 dienos duomenimis, Šiaulių kalėjime iš viso buvo 32 kitų šalių piliečiai iš tokių šalių kaip Ukrainos, Gvinėjos Respublikos, Sakartvelo, Malio, Irano, Kamerūno Respublikos, Latvijos, Tadžikistano, Azerbaidžano, Afganistano, Baltarusijos, Lenkijos.
Dabartinė demografinė situacija miestą paveiks po kelerių metų
Šiaulių miesto tarybos opozicijos lyderis Martynas Šiurkus perspėja, kad užtenka į šią situaciją žiūrėti pro rožinius akinius, o imti vertinti realiai. 2024 metais gimė tik per 700 vaikų, po kelerių metų jų tiek tik ir ateis į darželius, mokyklas. Kas pustuštes šias įstaigas išlaikys? O dar norima mieste atidaryti naują darželį.
M. Šiurkus pažymi, kad po kelerių metų, kai baigsis mero A. Visocko kadencija, kitiems politikams teks spręsti jo prikurtų objektų išlaikymo problemas.
Opozicijos lyderis priminė, kad dauguma mokyklas baigiančių jaunuolių išvyksta iš Šiaulių studijuoti, dirbti. Statistikos duomenys rodo, kad Šiauliuose jaunų žmonių atlyginimų vidurkis yra net keliais šimtais eurų mažesnis, nei, pavyzdžiui, Vilniuje. Tai yra priežastis kurtis kituose miestuose.
Tarybos nario manymu, Šiauliuose yra per mažai pramonės, kur jauni žmonės galėtų dirbti, daryti karjerą, kurtis.
„Demografija visur yra mažėjanti. Tik klausimas, kiek mažėjanti. Praėjusiais metais buvau gavęs duomenis, kad lietuvių Šiauliuose nebėra net 100 000. O giriamės atvykėliais. Jei matai, kad kokiame nors pastate registruoti 2 000 žmonių, tai supranti, kad ten tiek negali gyventi. Tai iškraipyti duomenys, valdžiai reikėtų pasigilinti“, – komentavo M. Šiurkus.
Jis kėlė klausimą, ar tikrai miestui reikia futbolo maniežo už 20 milijonų, kai Klaipėda pasistatė už 5 milijonus eurų? Ar tikrai reikia jojimo maniežo už daugiau nei 12 milijonų eurų, kai realiai demografinė situacija prastėja.
„Na, jei nebepavyks išlaikyti, uždarysi, kaip Šiaulių universiteto pastatą „Nuklone“ įjungs signalizaciją, nesvarbu, kiek ten investuota. Investuoti reikia į investicijų pritraukimą, kad augtų darbo užmokestis“, – teigė politikas.
Džiaugtis atvykusiais iš trečiųjų šalių irgi labai nėra dėl ko. Taip, jie gyventojų pajamų mokestį moka už kiek didesnį nei minimalų atlyginimą. Duoda naudos prekybos centrui Pramonės gatvėje, kuriame išvykdami į reisą apsiperka vairuotojai. Tačiau po kadencijos jie išvyksta į savo šalis, pas savo šeimas ir išveža ten savo uždirbtus pinigus.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Zakiras Medžidovas liepos mėnesį vyksiančiam posėdžiui pateikė sprendimo projektą kiekvienam miesto naujagimiui mokėti po 1 000 eurų vienkartinę išmoką. Politikas nemano, kad tai ženkliai paskatins gimstamumą, tačiau tiki, kad tai būtų bent šiokia tokia parama jaunoms šeimoms, kurios susilaukusios vaikų susiduria su pajamų sumažėjimu. Tačiau jis yra opozicijos atstovas ir valdantieji greičiausiai šio klausimo nepalaikys.
Politikas pakomentavo, kad laikinai atvykstantys į Šiaulius ekonominiai migrantai ilgai Šiauliuose neužsilaiko, apsipranta ir išvyksta dirbti į labiau turtingas šalis, tačiau jie leidžia mieste vystytis verslams, užpildo darbuotojų trūkumą.
„Manau, kad dabar savivaldybes gelbėja suvažiavę ukrainiečiai. Yra darbo jėgos, užpildytos miesto mokyklos, bet tai gali būti laikina situacija“, – sakė Z. Medžidovas.
Iš dalies remia Medijų rėmimo fondas
