Naujausios
Kokias mintis sukelia 2020-ųjų Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai?
Klausimas, turintis labai individualius atsakymus. Vieniems – tai pergalė „pirmajame kėlinyje“, kitiems – pralaimėjimas, tretiems – netikėtumas, kurio neprognozavo politologai ar kiti politinių madų „influenceriai“.
Manau, kad šie rinkimai yra savotiška pilietinės visuomenės koma, kurią palaiko ir skatina visos – buvusios ir esamos – Lietuvos valdžios, nes nereformuoja pasenusios rinkimų sistemos.
Pastarąjį kartą, gal prieš 12 metų, tiek mažai žmonių dalyvavo rinkimuose. Apie 53 proc. Lietuvos rinkėjų šiemet neatėjo balsuoti. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkame 70 Seimo narių. Apie milijoną šimtas trisdešimt tūkstančių (47,55 proc.) rinkėjų Konstitucines suvereno galias perdavė 23 Tėvynės sąjungos,16 valstiečių, 9 Darbo, 8 socialdemokratų, 8 Laisvės, 6 liberalų sąjūdžio partijų atstovams.
Pagal dabar veikiantį Seimo rinkimų įstatymą beveik 230 tūkstančių rinkėjų balsų, atiduotų už 11 į Parlamentą nepraėjusias partijas, irgi atiteko laimėtojams. Vadinasi, šešios partijos „pasidalijo“ mažne 20 vietų Seime papildomai.
Dabartinis rinkimų įstatymas – patyčių viršūnė, kuomet rinkėjų protesto balsai atitenka tiems, prieš kuriuos jie protestavo. Negana to, nuo gautų balsų skaičiaus priklauso didžiųjų partijų finansavimas iš Lietuvos biudžeto.
Seimo rinkimų pirmajame ture balsuojant už partijas, negaliojančiais pripažinti 41 249 (3,53 proc.) biuletenių. Taip paprastai „PRIEŠ“ visus balsuoja rinkėjai, nes įstatymai tokios galimybės nesuteikia, tad tenka susitaikyti su vienadienio „beraščio“ vardu.
Nebūsiu labai originali, kviesdama vienuolika partijų vienytis. Kai kurios jų ir taip sunyks, nes yra vienkartinės – proginės, registruotos arba sulipdytos vieneriems rinkimams.
Po to, kai buvo padidinta politinių organizacijų „išgyvenimo“ kvota – 2000 narių, ir Teisingumo ministerija jų narystes kas pusmetį „inventorizuoja“, yra labai nelengva organizaciją išsaugoti. Žmonės ne tik migruoja iš vienos partijos į kitą, bet veikia ir nuo paprastų mirtingųjų nepriklausantys natūraliosios atrankos dėsniai.
Žinau, kad nepadės sąjūdiškas šūksnis – „GĖDA!”, nes etatiniams politikos ilgasėdžiams toks jausmas yra “ne šio pasaulio dimensija.”
Šešių partijų atstovai nuo rinkiminės nakties svaigsta, kad jie yra laimėtojai ir aiškinasi, kurio triumfas bus dar didesnis po antrojo rinkimų turo vienmandatėse rinkimų apygardose. Tačiau negirdėjau, kad kuris nors politologas būtų paklausęs, ko džiaugiatės, jei už Tėvynės Sąjungą tebalsavo vos 11,8 proc., valstiečius – 8,3 proc., darbiečius – 4,5 proc., socialdemokratus – 4,4 proc., Laisvės partiją– 4,3 proc., o Liberalų sąjūdį parėmė dar mažiau – apie 3,2 proc. visų registruotų balso teisę turinčių rinkėjų.
Galutinius Seimo rinkimų rezultatus ir valdančiosios koalicijos sudėtį lems spalio 25 dieną įvyksiantis antrasis rinkimų turas, todėl visų 5 procentų kartelę peržengusių parlamentinių partijų lyderiai staiga tapo labai korektiški ir atsargūs.
Girdisi ramūs liudijimai, kad nei kairė, nei dešinė su niekuo nesitaria, jokių koalicijų nelipdo. Tik kažkodėl ir A.Širinskienė, ir I.Šimonytė Darbo partijos kairiąja nebelaiko. Politologai optimistiškai liudija aukštesnį politinės kultūros lygį. Tačiau vargu ar visų šešių partijų – konservatorių, valstiečių žaliųjų, socialdemokratų, Darbo partijos ir abiejų liberaliųjų margumynas šiuo metu sulipdytų centro dešinės ar centro kairės valdančiąsias struktūras. Užsimenama apie vaivorykštinę a la santarvės koaliciją arba galimą mažumos vyriausybės suformavimą. Visi variantai – įmanomi. Juolab, kad po neprognozuoto Laisvės partijos rezultato pirmajame rinkimų ture ir vaivorykštės, ir mažumos yra labai realios.
Be to, po dvi kadencijas prezidentavusios Dalios Grybauskaitės žmonių nebestebina, kad „Lietuvą dabar valdys trys moterys – Ingrida, Aušrinė ir Viktorija“.
Pavarė ištikimieji rinkėjai Lietuvai “daugiau jėgos”, bet ar bus “daugiau tiesos”, “daugiau galimybių”?
Pirmajame rinkimų ture aptrupėję socialdemokratai mano galėsiantys rinkėjus “gerbti, padėti, ginti”, nes kai dar buvo galingi, tvirtai teigė : “svarbiausia – žmogus”.
Pamenate rinkiminį šūkį “Nusipelnėme gyventi geriau”? Nepasisekė vienam jo autorių Artūrui Paulauskui, nes nepateko į 2020 metų Seimą. Nenusipelnė?
“Už jūsų pasitikėjimą mes guldom galvas”, – šiemet rinkėjus gundė darbo partijos lyderis Viktor Uspaskich, garsiai svajodamas apie Lietuvos premjero postą.
Prisako, užliūliuoja rinkiminiais šūkiais politikai, bet atsakomybė tenka tik rinkėjams. Net tiems iš 53 procentų, atsisakiusiems formuoti 13-ąjį Lietuvos Respublikos Seimą, t.y. neatėjo balsuoti, tačiau keistai „nuotoliniu būdu“ išrinko pusę parlamentarų. Pastariesiems jau metas į politinę 13-ojo Seimo darbotvarkę įrašyti rinkiminės sistemos tobulinimą reglamentuojančius norminius aktus.
