Naujausios
ŠRATC: susikalbėti su operatoriumi nepavyko
Šiaulių regiono savivaldybes praėjusią savaitę pasiekė jau antrasis UAB „NEG Recycling“ ultimatumas, kad Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui nesumokant susikaupusios beveik pusės milijono eurų sumos, nuo sausio 22 dienos įrenginiai stabdomi, atliekos nebepriimamos. Neapdorotas atliekas versti tiesiai į sąvartyną draudžia įstatymai.
ŠRATC dalininkai – septynių apskrities savivaldybių atstovai – nusprendė vengti ekstremalios situacijos savo teritorijose ir leisti pilti atliekas Aukštrakių sąvartyne netoli gamyklos, kurios vėliau būtų apdorojamos. Teisiškai to daryti negalima, tačiau taip siekiama išvengti ekstremalios situacijos, kad savivaldybės nepaskęstų neišvežamose atliekose.
ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis spaudos konferencijoje neneigė, jog situacija su operatoriumi komplikavosi jam pradėjus vadovauti įstaigai ir siejo tai su išaugusiais reikalavimais paslaugų kokybei. Anot jo, buvo pastebėti sukčiavimo atvejai, kreiptasi į STT, kuri pradėjo tyrimą ir pareiškė įtarimus bei patvirtino padarytą žalą.
„Situacija tęsėsi gerus metus. Nepavyko rasti bendros kalbos dėl tinkamo atliekų apdorojimo, dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Buvo daug raštų, derybų, tačiau tai rezultato nedavė. Gegužės mėnesį dalininkai nusprendė, jog ŠRATC turi vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau operatorius tokį sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui“, – pasakojo Ž. Šilgalis.
Jis aiškino, kad ŠRATC skolų operatoriui neturi, už tinkamai apdorotą atliekų kiekį sumoka. Nuo vasaros centras pervedė įmonei apie 400 tūkstančių eurų. Tačiau vadovas dėstė, kad sutartis neįpareigoja jų mokėti už netinkamai apdorotas atliekas.
Ž. Šilgalis apgailestavo, kad jiems nepavyko išvengti galimo šantažo.
„Ne 90-ieji metai dabar, kad peilį prie kaklo prikišę išsireikalaus pinigų už neatliktą darbą“, – sakė ŠRATC direktorius, pridūręs, kad negalima visą regioną laikyti situacijos įkaitais.
Jis akcentavo, kad 2013 metais sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nenumatytos jokios aplinkybės, kurioms esant operatorius galėtų stabdyti įrenginių darbą. Anot vadovo, įmonė neleido kontroliuoti MBA darbo. ŠRATC gamykloje įrengtos vaizdo kameros buvo uždengtos polietileno maišeliais, nes esą pažeidžia darbuotojų privatumą. Paslaugas iš operatoriaus perkančiam ŠRATC nebuvo sudarytos galimybės atlikti patikrinimą, kaip iš atliekų atskiriami plastmasiniai maišeliai.
Anot Ž. Šilgalio, įrenginiai yra apleisti ir nugyventi.
Į MBA privataus operatoriaus nebeįsileis
UAB „NEG Recycling“ atstovai viešai Ž. Šilgaliui priekaištavo, kad jis turi savų interesų išstumti šią įmonę iš rinkos. Direktorius tai paneigė patvirtindamas, kad iš operatoriaus atgavus gamyklą, jos veiklą vykdys pats ŠRATC.
„Nemanau, kad vieną operatorių turėtų pakeisti kitas. Visi RATC'ai, kurie susidūrė MBA operatoriais, turėjo problemų. Kai kurie jas jau išsprendė. Tas pats operatorius dirbo Marijampolėje. Ten jokio Šilgalio nebuvo, bet sutartis irgi buvo nutraukta per teismus, ginčus. Dabar tas centras už tuos pinigus, kuriuos sumokėdavo operatoriui, ne tik visą procesą užtikrina, bet ir sugeba nuvežti atliekas deginti, lieka pinigų technikai įsigyti ir jai prižiūrėti. Realiai taip bus Šiauliuose“, – žadėjo direktorius.
Jis pabrėžė, kad sėkmingai su MBA dirba patys regionų atliekų tvarkymo centrai Klaipėdoje, Marijampolėje, Alytuje, Utenoje. Telšiai, kur paslaugas teikia privatus operatorius, irgi įsivėlė į teismus.
Jis priminė, kad MBA gamykla Aukštrakiuose pastatyta gavus 80 procentų ES paramos lėšų ir 20 procentų savivaldybės. Operatorius į MBA įrenginius nėra investavęs nė euro, tačiau jis turėjo užtikrinti, kad gyventojai gautų paslaugas, už kurias sumoka.
Ž. Šilgalį ginče su operatoriumi palaiko ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pabrėždamas, kad viešosios paslaugos turi būti teikiamos nepertraukiamai, nežiūrint teisinių ir ūkinių ginčų.
Teismas leido nutraukti sutartį
Pirmadienio vakarą Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą netenkinti UAB „NEG Recycling“ ieškinio, kuriuo prašyta pripažinti, kad ŠRATC neįgijo teisės vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį. Šį sprendimą įmonė gali skųsti apeliaciniam teismui per 30 dienų.
Teismo atstovas Vytautas Jončas informavo, kad taip pat panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo uždrausta VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo pardavimo sutartį. Ši sprendimo dalis turi būti vykdoma skubiai.
Teismas pažymėjo, kad UAB „NEG Recycling“ nesutikimą su skubiu teismo nutarties vykdymu grindė tuo, jog ji eksploatuoja MBA įrenginius ir vykdo paslaugas, todėl skubiam vykdymui pagrindo nėra. Toks pagrindas būtų tik tuomet, jei ieškovė neteiktų jokių paslaugų.
„Iš visuomenės informavimo priemonių teismui tapo žinoma, kad šio sprendimo rengimo metu nuo sausio 22 dienos ieškovė nebepriima į MBA iš regiono atvežamų MKA ir jų nebeapdoroja, taip ne tik gilindama konfliktą su atsakove, bet ir sudarydama sąlygas ekstremaliai situacija Šiaulių regione kilti. Neabejotinai tokiais ieškovės veiksmais pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi Šiaulių regiono paslaugos gavėjai ne tik negauna paslaugos, už kurią sumoka, bet ir iškyla grėsmė, kad, ieškovei nebevykdant sutarties, atsakovė bus priversta neapdorotas mišrias komunalines atliekas vežti tiesiai į sąvartyną. Galbūt gresia ekologinė katastrofa“, – rašome sprendime.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad šalių konfliktas peržengė ribą, už kurios tinkamas ir sklandus sutarties vykdymas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje nebeįmanomas, teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė skubų teismo sprendimo vykdymą.
ŠRATC susigrąžino gamyklą
Antradienį ŠRATC rengėsi skubos tvarka perimti iš operatoriaus MBA įrenginius, nes sutartis su juo nutraukta. Anot ŠRATC direktoriaus Ž. Šilgalio, gamykla užkimšta atliekomis. Situacijai įvertinti į pagalbą pasikvietė kolegas iš Kauno, Marijampolės. Bus vertinama, kokių investicijų reikės, kad įrenginiai ateityje dirbtų efektyviai.
ŠRATC direktorius aiškino, kad šis kelias dar tik įpusėjo, nes teismuose dar bus nagrinėjami tiek centro, tiek UAB „NEG Recycling“ pateikti ieškiniai. ŠRATC teisme operatoriui pateiktą 2 milijonų vertės ieškinį ketina dar paauginti dėl žalos, kurią atnešė pastarųjų dienų situacija. Žala dar vertinama.
UAB „NEG Recycling“ direktoriaus pavaduotojas Laimonas Laukys sakė, kad įmonė su teismo sprendimu nesutinka ir ketina jį skųsti.
„Savaime suprantama, kad teisinėje demokratinėje valstybėje teismų sprendimai yra gerbiami. Kadangi teismas visgi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo patvirtintos Apeliacinio teismo ir paliktos galioti, tai dar šį rytą informavome ŠRATC, kad gali perimti įrenginį. Operavimo sutartis yra nutraukta“, – antradienį komentavo L. Laukys.
Jis pasakojo, kad pirmadienį gavo dar vieną teismo nutartį, kuri įpareigojo įmonę priimti atliekas.
„Deja, nutartyje nebuvo išspręsta, iš kur mums gauti kuro, darbuotojų, kurie neatlygintinai dirbtų. Mes ir taip šios nutarties nebūtume galėję vykdyti“, – teigė pavaduotojas.
Abi įmonės ir toliau savo tiesas įrodinės teismuose.
„Galiausiai teisybė nugalės, jei kam nors rūpi teisė ir teisingi sprendimai“, – vylėsi L. Laukys.
Vakar įmonė išplatino pranešimą, kuriame paskelbė, kad perdavė MBA įrenginius ŠRATC. Abiejų pusių pakviesti antstoliai užfiksavo, kad įrenginiai yra veikiantys ir nesugadinti.
ŠRATC vadovas vakar komentavo, kad perduotų įrenginių būklė pašiurpino. Visos patalpos apleistos, didžiulė netvarka. Įmonė deklaravo, kad ten sukaupta apie 800 tonų atliekų, nors iš tiesų ten jų apie 2 000. Paliktos pavojingos atliekos nesutvarkytos. Operatoriaus atstovas įjungė mygtuką ir leido įsitikinti, kad linija veikia, tačiau kaip veikia, pamatyti neleido.
„Mes su tokia įranga vis tiek nieko dirbti negalime, pirmiausia ją reikės sutvarkyti, ir mes tai padarysim“, – sakė Ž. Šilgalis.
Direktorius pabrėžė, kad dabar svarbiausia iš Aplinkos apsaugos agentūros kuo skubiau gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Tada planuojama mechaniniu būdu rūšiuoti atliekas ir vežti jas deginti, ir kartu tvarkyti MBA įrenginį, kad jis galėtų efektyviai dirbti.
„Geriau išvežti deginti, nei kaupti sąvartyne. Mes žinome visus aplinkosauginius reikalavimus, bet mes esame padaryti situacijos įkaitais ir prisiimame visą ugnį į save. Darome viską, kad visuomenė nepajustų nepatogumų“, – tikino Ž. Šilgalis.
