Naujausios
Ar taip Savivaldybė rūpinasi jaunomis šeimomis?
Šiaulietis P. T. rašte dėstė, kad su žmona augina sūnų. Jauna šeima planuoja savo ateitį, todėl šių metų vasario 2 dieną įsigijo butą šalia svarbių vaikui švietimo įstaigų ir jame apsigyveno.
Kadangi namo kiemas ribojasi su „Juventos“ progimnazija, šeima net neabejojo, kad sūnus joje pradės lankyti pirmą klasę. Pagal visą tvarką pateikus mokyklai prašymą, balandžio 25 dieną gavo pranešimą, kad sūnus negalės lankyti „Juventos“ progimnazijos, nes joje nebėra vietų. Švietimo skyriaus specialistė paaiškino, kad šeima per vėlai deklaravo mokyklai priskirtoje teritorijoje gyvenamąją vietą, todėl turės rinktis kitą mokyklą, kurioje liko laisvų vietų. Buvo pasiūlyta sūnų leisti į „Salduvės“ progimnaziją ir dar pridėta, kad pirmokui „labai paprasta ir nesunku“ nusigauti į mokyklą, esančią už kelių kilometrų nuo namų.
Abu jauni tėvai yra dirbantys. Rytą nuvežti vaiką į mokyklą dar gal ir nebūtų sudėtinga, tačiau pasiimti po pamokų derintis su darbovietėmis kiekvieną dieną nepavyktų.
„Juk dėl to ir keitėme butą, kad ateityje galėtume saugiai jaustis, leisdami vaikus į arti esančias švietimo įstaigas. Visiškai nesuprantami tokios tvarkos (priėmimo į mokyklas – aut. past.) aspektai“, – piktinosi P. T.
Jis Savivaldybės valdžiai kėlė klausimus: kodėl neseniai šalia mokyklos apsigyvenęs vaikas yra pasmerktas į ją nepatekti? Ar buto įsigijimo laiką reikia derinti su priėmimo į mokyklas tvarka? Ar taip užtikrinama miesto gyventojų teisė į švietimo prieinamumą, Savivaldybės rūpinimąsi jaunomis šeimomis? Ar tai sąžininga? Ką šeimai daryti?
P. T. pasakojo, kad sulaukė iš Savivaldybės atsakymo, paremto sausais teisiniais išvedžiojimais, ir siūlymo leisti vaiką į kitas, tolokai nuo namų esančias mokyklas, kuriose yra laisvų vietų.
Liko daug laisvų vietų
Spaudos konferencijoje Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė pranešė, kad balandžio 15 dieną baigėsi mokinių priėmimas į mokyklas pagal teritorinį principą.
Beveik prieš metus pagal gyvenamosios vietos deklaravimą buvo suskaičiuoti mokyklų būsimieji mokiniai 2023–2024 mokslo metais. Štai gimnazijos turėjo surinkti 44 pirmas klases su 1 158 mokiniais, tačiau užpildytos 929 vietos. Pirmokų planuota suformuoti 48 klases su 1 112 mokiniais, gautas 901 prašymas. Miesto mokyklų priešmokyklinio ugdymo 30 grupių gali mokytis 600 vaikų, užsiregistravo 455.
E. Minkuvienė akcentavo, kad gegužės 20 dieną prasidės antrasis priėmimo į mokyklas etapas – į laisvas likusias vietas. Kokiose mokyklose yra laisvų vietų, vedėja neinformavo.
Svarbiausias – teritorinis mokinių priėmimo principas
Švietimo skyriaus vedėja pasakojo, koks svarbus yra teritorinis priėmimo į mokyklas principas. Jo laikytis Švietimo skyrių įpareigoja ir valstybiniai, ir Savivaldybės teisės aktai.
„Savivaldybė turi prievolę užtikrinti, kad visi vaikai, kurie gyvena mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, ir patektų į aptarnaujamą teritoriją. Jei ir būtų nors vienas vaikas pageidaujantis, vis tiek Savivaldybė turėtų užtikrinti, todėl teritorijos būtinos kiekvienai mokyklai“, – aiškino E. Minkuvienė.
Ji tikino, kad mokyklų teritorijos suskirstomos pagal miesto mikrorajonus, kvartalus.
„Mūsų miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklas yra optimaliai išdėstytas, tai reiškia, kad yra užtikrintas prieinamumas kiekviename mikrorajone gyvenančiam vaikui, jei jis to pageidauja, lankyti mokyklą, esančią arčiausiai jo namų“, – tvirtino vadovė.
Ji stebėjosi, kad mieste gyvenantys tėveliai, norintys leisti vaikučius į geriausias mokyklas, nenori pripažinti, kad mokykla turi savo fizinį pastatą, kuriame negali būti dviejų pamainų, turi būti paisoma higienos normų, įvertinti pastato pajėgumai, todėl mokykloms yra nustatyti skirtingi klasių ir mokinių skaičiai. Esą neįmanoma atsižvelgti į visų tėvų lūkesčius lankyti vaikui tokią mokyklą, kurios norėtų.
E. Minkuvienė pasakojo, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė artimiausiu metu pasirašys naują tvarką, patvirtinančią valstybinius mokinių priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas kriterijus, privalomus visoms savivaldybėms. Savo kriterijų savivaldybės nusistatyti nebegalės. Ši tvarka įsigalios nuo 2024–2025 mokslo metų ir joje dar labiau sugriežtinamas teritorinis priėmimo į mokyklas principas.
Savivaldybė – nekalta, kalta – nesąžininga visuomenė?
E. Minkuvienės pasiteiravome, kodėl šis principas veikia ne visuomet ir dažnai pagrindiniu kriterijumi tampa gyvenamosios vietos deklaravimas.
Vedėja priminė, kad mokinių skaičiai planuojami beveik prieš metus. Prasidėjus priėmimui, jie ne visuomet sutampa. Jei pagal priskirtą teritoriją mokykloje vaikai netelpa, Savivaldybė turėtų reaguoti ir pakoreguoti jos teritoriją. Tačiau, anot vedėjos, tokie žingsniai jau vykstant priėmimui sukeltų dar daugiau chaoso. Todėl pagrindiniu rodikliu tampa gyvenamosios vietos deklaravimo data.
Vedėja piktinosi, kad daug tėvelių deklaruojasi tam tikrose teritorijose tik todėl, kad vaikas patektų į norimą mokyklą.
„Jei būtų atliekami tyrimai, daugelis atvejų patektų į teismą. Vaikai deklaruojami ten, kur nėra giminystės ryšių, vieno – dviejų kambarių bute deklaruota po 20 ir daugiau žmonių. Deklaruojama net negyvenamose teritorijose – garaže, kavinėje. Vos vaiką priėmus į mokyklą, jo deklaruojama gyvenamoji vieta iškart pasikeičia“, – piktinosi miestiečiais, bandančiais apeiti Savivaldybės mokinių priėmimo tvarką.
Naujoje ministerijos tvarkoje savivaldybės bus įpareigotos išsiaiškinti faktinę vaiko gyvenamąją vietą, nors E. Minkuvienė prisipažįsta neįsivaizduojanti, kaip tai reikės padaryti.
Tačiau Švietimo skyrius būsimus mokinius suskaičiuoja beveik prieš metus. Gyvenimas vyksta, šeimos perka butus, statosi namus. Jaunos šeimos ieško būsto šalia ugdymo įstaigų, tačiau jų vaikai ten nepatenka. Jie tampa nustatytos tvarkos įkaitais.
E. Minkuvienė neneigė, kad Savivaldybė neturi įrankių, kaip pažaboti nesąžiningus atvejus, o mokykla negali užsikrauti taip, kad visi koridoriai būtų užimti kabinetais.
Anot vedėjos, nesąžininga gyvenamosios vietos deklaracija panaikina laisvas vietas teritorinėse mokyklose. Esą pati visuomenė iškraipo tvarką, o ne Savivaldybė.
Paklausus, kiek mokyklų mieste yra perpildytų, kuriose jau niekaip nebetilptų papildoma klasė, vedėja atsakyti negalėjo, nes neturėjo tokios statistikos.
Tačiau greitai paaiškėjo dar viena ir greičiausiai tikroji tokios „represinės“ priėmimo į Šiaulių mokyklas tvarkos priežastis.
„Miestas turi mokyklų tinklą. Jei norime išlaikyti visas mokyklas, Savivaldybė įpareigojama paskirstyti mokinių srautus. Negali būti vienoje mokykloje tūkstantis vaikų, kitoje – pora šimtų. Tada reikia uždaryti mokyklą. Gal kada tai ir įvyks. Jei vienai mokyklai leistume komplektuoti 8 klases, kitai – 2, mes nusižengtume teisės aktams ir nesugebėtume paskirstyti tolygių srautų“, – paaiškino vedėja.
