
Naujausios
Išgelbėjo viešumas
Valstybei priklausantis kelias Kairiai–Norušaičiai–Degučiai, tai yra šio kelio atkarpa, einanti per Kairių gyvenvietę, rekonstruojama nebus, tad ir traukti savo tvorų, statinių ar gėlynų gyventojams nereikės.
Kairiškė Kaštonų gatvės 18 namo gyventoja Biruta Brazdžionienė, kuri šių metų vasarą kreipėsi į "Šiaulių kraštą", šiandien sako, kad viešumas išėjo į naudą. Moteris neslepia džiaugsmo, kad rajoninio kelio savininkei Automobilių kelių direkcijai ir Šiaulių rajono savivaldybei pavyko rasti kompromisą.
Iki gyvenvietės riboženklio – Savivaldybės
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis "Šiaulių kraštui" patvirtino, kad dėl Kaštonų gatvei perimti į Savivaldybės balansą spalio mėnesį pritarė ir rajono Taryba.
"Kilus triukšmui, Kelių direkcija pati pasiūlė Savivaldybei prisiimti šio kelio atkarpą: jie pasiūlė atiduoti turtą – mes sutikome pasiimti. Abi sutarusios pusės pateikė duomenis Vyriausybei. Mano žiniomis, dabar vyksta Vyriausybės nutarimo projekto rengimas, derinimas", – sakė vadovas.
Taigi Automobilių kelių direkcijai priklausiusio rajoninio kelio Kairiai–Norušaičiai–Degučiai atkarpa, einanti per Kairius iki pat gyvenvietės riboženklio, nuo šiol priklausys Šiaulių rajono savivaldybei ir bus jos prižiūrima. Už miestelio riboženklio – Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausantis rajoninis kelias.
"Tokiu atveju išnyksta platesnės kelio zonos reikalavimai ir gyventojams nebereikės atsikelti tvorų, nes važiuojamoji dalis jau yra, ir tokio pločio jai, kaip savivaldybės keliui, visai pakanka", – informavo Administracijos direktorius.
Anot jo, gyventojams niekas nesikeis, šiek tiek pakeitimų pajus tik Savivaldybė, kuriai pailgės jos nuosavybėje esančių kelių sąrašas. Viliamasi, kad, sąrašui pailgėjus, pavyks gauti atitinkamai daugiau lėšų ir kelių priežiūrai.
G. Karklelio žodžiais, tai – precendentas, kokia išeitis gali būti norint išvengti konflikto analogiškose situacijose.
"Jei per kokį kaimą ar gatvę Kelių direkcija ateityje sugalvos pažeisti gyventojų interesus, esant galimybei, mes mielai prisiimsime tą gatvę į savo balansą", – sakė vadovas.
Atvejai, kai susikerta žmonių ir valstybinius kelius valdančios Automobilių kelių direkcijos interesai, Lietuvoje nėra reti. Kelių direkcija vadovaujasi teisės aktais, kurie įgalioja platinti važiavimo zonas, tačiau ne visur platinti įmanoma be pasekmių – vieni sklypai arčiau kelio privatizuoti, kiti – užstatyti.
Šiuo metu lūkuriuojama žinių ir dėl sodininkų bendrijų kelių. Jei juos būtų apsispręsta perduoti savivaldybių žinion, tektų peržiūrėti ir jų plotį, kuris daugelyje vietų yra per menkas, bei prašyti didesnio finansavimo priežiūrai.
Ribas teks patikslinti ir dar kartą?
Apie kairiškių problemą "Šiaulių krašte" rašyta šių metų liepos 11 dieną "Valstybė pasiima žemę – matininkai jau kieme".
Rašėme, kad birželio pradžioje kelias dešimtis Kaštonų gatvės gyventojų pasiekė Šiaulių matininkų bendrovės laiškai su rekomendacija atlikti kadastrinių matavimų atnaujinimą, atitraukiant savo sklypo ribas nuo gatvės apie 3,5–4 metro. Paaiškinta, kad, atlikus Kaštonų gatvės, kuri yra kaip 18 metrų pločio rajoninis kelias, kadastrinius matavimus, pasikeitė valstybei priklausančios žemės ribos. Esą nuo 1954 metų atmatuotos, patvirtintos, įregistruotos žemės valdos "persidengusios" su valstybės žeme, kurioje suplanuotas platus kelias.
Valstybinį kelią platinti užsimota gyventojų asmeninės žemės sąskaita, nekompensuojant patiriamos fizinės, sklypo ploto sumažinimo, ir materialinės žalos, maža to, gyventojus raginant savo lėšomis patikslinti kadastrinius matavimus.
Žmonės skaičiavo, kad Kelių direkcijos planas platinti miestelio gatvės kelią, atitraukiant akmenine tvora atžymėtą sklypo ribą, jiems kainuotų beveik 15 tūkstančių eurų. Be to, žemės valdos sklypai po patikslinimo sumažėtų per pusantro aro, vadinasi, materialinė žala – dar per 1 500 eurų.
Siekdama apginti gyventojus, stojo ne tik Šiaulių rajono savivaldybė, bet ir prokuratūra – dėl viešojo intereso gynimo.
Kai kurie Kaštonų gatvės gyventojai pakluso matininkų rekomendacijai ir atliko kadastrinių sklypo ribų patikslinimą, už tai iš asmeninės kišenės sumokėdami pustrečio šimto eurų. Atitraukę savo tvoras po tris ar keturis metrus nuo kelio, žmonės vėl liko tarsi apgauti. Gal matininkai ir vėl pasiūlys gyventojams iš savo kišenės ir dar kartą atlikti matavimus grąžinant sklypo ribas į buvusią padėtį?
Kelių direkcija pasiūlė atiduoti turtą – mes sutikome pasiimti.