Naujausios
Pažadų netesėjo
2016 metais „Šiaulių kraštas“ rašė apie tai, kad UAB „Virginijus ir Ko“ nusipirko buvusios vaisvandenių gamyklos pastatus Kairių miestelyje, Plento gatvėje, ir nusprendė ten rūšiuoti nepavojingas atliekas. Žmonės nespėjo pasidžiaugti uždarytu Kairių sąvartynu, kai kaimynystėje įsikūrė atliekų perdirbėjai.
Tuomet „Šiaulių kraštui“ bendrovės direktorius Virginijus Skublickas aiškino, kad įsigytose gamybinėse patalpose ir 2 hektarų teritorijoje vyks antrinių atliekų rūšiavimas ir paruošimas perdirbimui, „visas veiksmas vyks tik uždarose patalpose“, o teritorijoje bus tik automobiliai, „fūros“. Direktorius tikino, kad tarp sodo namų ir bendrovės bus pasodinta eglių, „kad tai bus ir garso, triukšmo izoliacija“.
Įmonė pažadų netesėjo. Pasodintos kelios pušys nubyrėjusiais spygliais, kurios nesudaro jokio garso slopinimo ir neužstoja teritorijos vaizdo.
Kairių gyventojai 2020 metų liepą Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybai įteikė skundą dėl neigiamo poveikio gyventojų sveikatai įmonei vykdančiai atliekų tvarkymo veiklą.
Gautas atsakymas, kuriame gyventojai informuojami, kad Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą. Nustatyta, kad paviršiniam vandeniui surinkti yra įrengti 7 surinkimo šuliniai iš kurių vanduo patenka į valymo įrenginius su naftos/smėlio gaudykle iš kurios patenka į Šiladžio upelį.
Taip pat rašte minima, kad nustatytas momentinis biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras viršijimas. Konstatuota, kad teritorijoje sukrautos atliekos sandėliuojamos atvirai, neuždengtos tentais arba uždengtos nekokybiškai, nėra įrengtų stoginių. Lietaus vanduo ir sniego tirpsmas jas plauna, nešvarumai – ypatingai iš plastiko pakuočių, kaip buitinės pamazgos ir kaip cheminė tarša patenka į valymo įrenginius.
Įmonė aiškino skubiai neatitiktis pašalinusi.
Manoma, kad vanduo Šiladžio upeliu patenka ir į Kairių ežerą, iki jo atstumas nesiekia 500 metrų.
Graužikai ir musės Guobų gatvėje
Apsilankius pas gyventojus, kurių teritoriją nuo įmonės skiria tik bendra tvora, žmonės rodo tinkleliais uždengtus visus langus – taip vasarą ginasi nuo musių. Taip vargsta didžioji Guobų gatvės gyventojų dalis.
Kairiškis Gerardas Janušas, kurio mamos namas yra netoli įmonės, pasakojo, kad šiltuoju sezonu į žmonių namus gausiai keliauja graužikai. Gyventojai spėja, kad įmonė nepakankamai dažnai naikina vabzdžius ir graužikus savo teritorijoje, o jie yra ne šiaip sau nemalonus dalykas, tai gyviai, kurie perneša įvairias ligas.
Plastiko atliekos iškraunamos atviroje teritorijoje, todėl polietileno atplaišos draikosi ne tik laukuose ar kiemuose, bet ir aukštai medžiuose.
Besikalbant, nuaidėjo didelio kiekio dūžtančio stiklo garsas. Taip iškraunami sunkvežimiai su stiklo atliekomis.
„Vargstame. Kai sulaukus svečių, jie paklausia, iš kur kieme toks negeras kvapas, net nedrąsu sakyti, kad šalia – atliekų įmonė. Bet labiausiai mus išgąsdino jos planuojama plėtra. Tas plastiko plovimas ir perdirbimas „pareis“ visai prie gyventojų tvoros. Kaip žmonėms reikės gyventi?“ – baisėjosi G. Janušas.
Gyventojai spėja, kad tokia kaimynystė kenkia ir Kairių ežerui bei visai miestelio ekologijai. Žmonės pyksta, kad miestelio estetinį vaizdą, kurio puoselėjimui buvo skirtos Europos Sąjungos lėšos, gadina prie įvažiavimo pasitinkantys šiukšlių kalnai, kurie matosi sukrauti įmonės teritorijoje.
Klausimai dėl taršos leidimo
Visą susirašinėjimo su įvairiomis instancijomis dokumentų segtuvą sukaupus architektė Rasa Pumputienė. Ją stebina, kaip įmonė galėjo gauti taršos leidimą. Atliekų tvarkymo įmonė savo veiklą gali vystyti teritorijoje, kurios naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, o dabar Kairiuose ji veikia pramonės ir sandėliavimo objektų, bei komercinės paskirties objektų teritorijoje gamybos, pramonės paskirties pastatuose.
Architektės nuomone, įmonės vykdoma veikla galimai prieštarauja Kairių miestelio bendrojo plano sprendiniams.
Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos skyriaus vedėja aiškino, kad Žemės naudojimo būdų turinio apraše nustatyta, jog atliekų tvarkymo veiklą galima vykdyti žemės sklypuose, kurių paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Kadangi įmonė rūšiuoja nepavojingas atliekas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos nuspręsta iš jos nereikalauti.
Poveikis gyventojų sveikatai
Planuodama plėtrą įmonė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateikė Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą.
Veiklai vykdyti įmonei turėtų būti nustatyta minimali 100 metrų sanitarinė apsaugos zona. Tačiau tokioje zonoje negalima statyti sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų.
Tačiau aplink atliekas tvarkančią įmonę 100 metrų teritorijoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, o 16 iš jų stovi gyvenamieji namai. Tokiu atvejų įmonė randa „išeitį“ – prašo sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas ir sutapatinti jas su įmonės teritorijos ribomis. Esą toks sprendimas leistų „nepažeisti gretutinių žemės sklypų savininkų interesų ir neprieštarautų SAZ nustatymo tikslui – apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos, kadangi ūkinė veikla numatomos SAZ ribose nekeltų pavojaus greta esančių teritorijų naudotojų darbuotojų sveikatai bei aplinkinių rajonų gyventojams“.
Įmonė PVSV ataskaitoje rašo, kad greta nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų, tekstilės, medienos ir kitų) tvarkymo, kuris apima atliekų surinkimą, laikymą ir apdorojimą prieš tolesnį naudojimą, planuoja naujai įrengti plastiko atliekų perdirbimo liniją.
Per metus planuojama apdoroti po 57650 tonų atliekų.
PVSV pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui. Šios įstaigos Šiaulių departamento direktorė Simona Abromavičienė paaiškino, kad įmonei planuojant veiklą, būtina atsižvelgti į greta esančias teritorijas, statinius bei kitus visuomenės sveikatos saugos požiūriu svarbius objektus, todėl tik įvertinus įmonės numatomos plėtros galimą poveikį visuomenės sveikatai, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti sumažintas.
„Visuose PVSV etapuose prioritetas turi būti visuomenės sveikata; labai svarbi gyventojų nuomonė – tam PVSV ataskaitos rengėjas yra įpareigotas organizuoti ir tinkamai įgyvendinti visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita procedūras“, – pabrėžė direktorė.
Tačiau gyventojai aiškino, kad įmonė, prieš teikdama PVSV ataskaitą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, nesudarė galimybės gyventojams susipažinti su Ataskaitos aptarimo protokolu.
Ji patvirtino, kad gyventojai kreipėsi dėl įmonės veiklos metu skleidžiamų kvapų ir triukšmo, tačiau dėl įvairių aplinkybių pažeidimų nustatyta nebuvo.
Savivaldybė įmonės plėtrai nepritaria
Ketindama plėstis įmonė nori rekonstruoti vieną iš sandėlių ir pakeisti jo paskirtį iš sandėliavimo į gamybinę. Šioje zonoje bus įrengta plastiko smulkinimo, plovimo džiovinimo linija ir granuliavimo linija, kuri iš išplautų ir paruoštų granuliavimui plastiko dribsnių gamins plastiko granules.
Viešam svarstymui pateikus projektinius pasiūlymus, jiems nepritarė nei gyventojai, nei Šiaulių rajono savivaldybė.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vilija Vaičekauskienė informavo, kad įmonės vykdoma atliekų tvarkymo veikla, prieštarauja Kairių miestelio bendrojo plano sprendiniams, kadangi šioje teritorijoje nenumatyta atliekų rūšiavimo ir utilizavimo veikla. Įmonė turi leidimą pramonės ir sandėliavimo veiklai.
Skyriaus vedėja komentavo, kad Savivaldybė planuoja keisti bendrąjį Kairių miestelio planą, kuriame ir pramonės bei sandėliavimo veikla gali būti labai apribota.
„Ten yra urbanizuojamos teritorijos. Būtų konversija į gyvenamąją teritoriją. Kadangi – tai yra miestelio centras bandytume perkonvertuoti į kitą naudojimo būdą. Jiems tokių leidimų nebuvo išduota. Prašė net ir valdišką žemę leisti prisijungti, bet jiems buvo paaiškinta, kad tokios veiklos ten neplanuojame“, – aiškino vedėja.
V. Vaičekauskienė pabrėžė, kad minėtoje teritorijoje bus galima tik tokia pramonė, kuri yra nekenksminga, jai nereikalingos sanitarinės zonos, kad galėtų kurtis gyventojai ir ten vykdoma veikla jiems nekenktų.
Naujajame plane Kairiams nustatytas rekreacijos ir turizmo prioritetas.
Bandydami sustabdyti įmonės plėtrą žmonės kreipėsi į Valstybės kontrolieriaus instituciją. Atliekamas tyrimas.
Kompromisų su bendruomene pasiekti nepavyksta
Su įmonės įmonės „Virginijus ir Ko“ direktoriumi Virginijumi Skublicku susisiekti negalėjome, nusiuntėme klausimus elektroniniu paštu. Atsakydamas įmonės vadovas aiškino, kad esą įmonė deda visas pastangas konstruktyviam dialogui su Kairių miestelio bendruomene, tačiau jos atstovai nesileidžia į kompromisus.
„2021 metais susitikime įmonės prašymu bendruomenės atstovai pažadėjo pateikti pasiūlymus, kurie padėtų rasti kompromisus, sprendimus dėl tolimesnio bendradarbiavimo, tačiau vėliau atsisakė tai padaryti nurodydami, kad bendruomenė jokio dialogo ar kompromiso nesiekia ir atvirai deklaruoja vienintelį norą – kad „Virginijus ir Ko“ įmonės, pagal visus įstatymų reikalavimus vykdančios veiklą nuo 2018 metų, šioje Kairių pramoninėje zonoje apskritai neliktų. Tenka pripažinti, kad esant panašiai bendruomenės ar jos atstovų pozicijai siekti dialogo tampa ypač sunku“, – aiškino direktorius.
Jis tikino, kad įmonės siekis yra įstatymais nustatyta tvarka apibrėžti tokią įmonės veiklos sanitarinę zoną, kuri atitiktų įmonės veiklos specifiką ir užtikrintų, kad už įmonės teritorijos ribų nebūtų patiriamas joks neigiamas poveikis. Be to, siekiama, kad triukšmo, oro kokybės ir visi kiti svarbūs parametrai atitiktų reikalavimus jau ties įmonės teritorijos ribomis. Šiuo tikslu yra ruošiami inžineriniai sprendiniai. Todėl sanitarinės apsaugos zonos ribos gali būti nustatytos sutampančios su ūkinei veiklai naudojamo žemės sklypo ribomis, nes ūkinės veiklos sukeliama aplinkos tarša (triukšmas, kvapai, oro tarša) už ūkinės veiklos žemės sklypo dalies ribų neviršija visuomenės sveikatos saugos teisės aktais reglamentuojamų leidžiamų ribinių taršos dydžių.
Kalbėdamas apie taršą ir triukšmą, įmonės vadovas aiškino, jog plastiko atplaišos medžiuose ir laukuose gali būti... ir pačių gyventojų. Esą nekorektiška dėl to kaltinti artimiausiai veikiančią atliekų tvarkymo įmonę.
„Pilamo stiklo garsas gali būti girdimas, kaip ir gatve važiuojančio transporto sukeliami garsai ar kaip kaimyno sklype skambanti muzika, vaikų keliamas triukšmas“, – lygino V. Skublickas.
Jis aiškino, jog nėra žinoma apie Šiaulių rajono savivaldybės nepritarimą kokiems nors projektiniams sprendiniams – jokio oficialaus dokumento, kuriame būtų išsakytas nepritarimas, nėra gavę. Dėl tolimesnių darbų šiuo metu konsultuojasi su projektą rengusiais specialistais.
Direktorius informavo, kad vykdant plėtros projektą „Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, technologinių Ekoinovacijų, susijusių su naujų produktų kūrimu, diegimas UAB „Virginijus ir ko“ investuos per 3 milijonus eurų, dalis jų – europinės lėšos. Įgyvendinus projektą ketinama sukurti perš 30 naujų darbo vietų. Planuojama perdirbti iki 8000 tonų plastiko atliekų bei pagaminti iš jų iki 7840 tonų plastiko granulių per metus.
