Naujausios
Iš trijų rekordų užfiksuotas tik vienas
„Kairuolių šventės“ organizatoriai renginio metu norėjo siekti trijų rekordų – didžiausios keptuvės, didžiausio kepinio ir didžiausio kairiarankių skaičiaus. Iš trijų tikslų pavyko pasiekti vieną – sukonstruoti didžiausią keptuvę.
Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum“ atstovas Vytautas Navaitis, padedamas keptuvės kūrėjo Viliaus Purono, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nario Algio Mačiulio bei Kairių miestelio gyventojų, išmatavo gigantišką indą. Rekordas buvo pasiektas – „Elgos“ bendrovėje pagamintos keptuvės skersmuo – 232 centimetrai, gylis – 18,5 centimetro.
Dėl epidemiologinės situacijos šalyje siekti didžiausio kepinio rekordo organizatoriams nebuvo leista.
Trečiąjį rekordą pasiekti sutrukdė rekordų fiksuotojo V. Navaičio įžvalga: „Nėra rodiklio, pagal kurį galėtume nustatyti, kad žmogus tikrai kairiarankis.“
Anot V. Navaičio, yra žmonių, kurie geba abi rankas valdyti vienodai. Dėl kai kurių muzikos instrumentų vienais atvejais geriau išlavinami kairės rankos įgūdžiai, kitais – dešinės. Būtent todėl didžiausio kairiarankių skaičiaus rekordo siekti – neįmanoma.
Šventė surengta pirmąkart
Šventėje pristatytas „kairuolio“ pasas, kuriame galima rasti V. Purono parašytą Kairių miestelio himną, veidrodinį tekstą, chiromantiją. Dalis paso skirta antspaudams rinkti. Jie rinkti aktyviai dalyvaujant „Kairuolių šventėje“. Atspaudais užpildyto paso savininkai tapo Kairių miestelio garbės piliečiais.
„Kairuolių“ pasai buvo išdalyti rungčių nugalėtojams, rėmėjams, kairiarankiams. Pasas, pažymėtas pirmuoju serijos numeriu, buvo įteiktas didelį indėlį rengiant šventę įdėjusiam Viliui Puronui. Jis tapo pirmuoju Kairių miestelio garbės piliečiu.
„Kairuolių“ šventėje pirmąkart nuskambėjo „Kairių himnas“. Muzikos autorius – Juozas Lygutas, žodžius kūrė V. Puronas.
Bilietas į šventę – kairysis batas
„Kairuolių šventės“ skelbime šmaikščiai paminėtas įėjimo į šventę „bilietas“ – kairės kojos batas. Tačiau tokia renginio „kaina“ – neatsitiktinė. Kairių herbe yra augalas klumpaitė, o Kairių ežero sala – aulinuko formos.
„Renkame batus, nes ateityje norime sutvarkyti Kairių ežero salą. Ji būtų traukos objektas – ten būtų batų parkas“, – sakė renginio iniciatorė Edita Navickienė. Saloje planuojama sukurti batų sieną.
Renginyje veiklų netrūko: vyko futbolo ir tinklinio varžybos, rengtos estafetės. Šventėje prekeiviai pardavinėjo dirbinius iš molio ir tekstilės.
Unikalius rankdarbius pristatė kairiškė dailės ir technologijų mokytoja Gita Myniotė. Ji vaikų nupieštus personažus prikelia gyvenimui – juos autentiškai siuva iš tekstilės.
„Atėjau čia dėl to, kad gyvenu Kairiuose. Ir visai neblogai su kaire ranka sulipinu kažkokius kūrinius“, – apie dalyvavimą „Kairuolių šventėje“ kalbėjo G. Myniotė.
Prieš prasidedant antrai šventės daliai – koncertui ir šokiams – renginio vedėja ir viena iš organizatorių Diana Stanislovaitienė davė pažadą Kairių miestelio gyventojams: „Kairių šventė bus visada rugpjūčio 13-ąją, nes tai yra Tarptautinė kairiarankių diena.“
