Naujausios
Atsivežtų degėsius
Daugiau negu prieš savaitę, praėjusio trečiadienio naktį, gaisras kilo didžiausioje Baltijos šalyse padangų perdirbimo įmonėje "Ekologistika". Gaisro plotas siekė apie 3 tūkstančius kvadratinių metrų, o patalpose buvo sukaupta apie 2 tūkstančiai tonų padangų.
Nors antradienį oficialiai buvo skelbiama, kad gaisras užgesintas, o darbai, "kurie vykdomi dabar, – tai gaisravietės tvarkymas", vaizdai iš gaisravietės liudijo ką kita. Vidaus reikalų ministerijos informaciją neigė ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. "Taip, to, kas buvo visą savaitę – nebėra. Bet yra labai aktyvus padangų smilkimas, kuris tikrai bus šiandien ir dar tikrai bus rytoj", – feisbuke antradienį po pietų rašė N. Cesiulis. Vakar meras taip pat teigė, kad "padangos vis dar dūmina ir toliau daro savo juodą darbą".
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pranešė, kad į gaisro vietą trečiadienį atvyko valstybinės įmonės "Toksika" atstovai, tartasi dėl vietos, kur geriausia būtų išvežti atliekas.
UAB "Toksika" generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas "Šiaulių kraštui" patvirtino, kad lankėsi gaisravietėje.
"Buvo kalba apie užgesintų degėsių – ne atliekų – išvežimą. Mūsų akimis, degėsių yra apie 300 tonų. Mes pasiėmėme mėginius ir ištirsime, spręsime, kaip toliau juos tvarkyti. Greičiausiai – baigti deginti, kad liktų tik šlakai, lakieji pelenai, kuriuos mes sutvarkytume pavojingų atliekų sąvartyne, – sakė A. Dirvinskas. – Mano žiniomis, vakar posėdyje buvo nuspręsta apskritai neliesti gaisravietės, kol prokuratūra vykdo tyrimą."
Padangų nedegina
"Toksikos" vadovas pasakojo, kad degėsių krūvoje, kurią apžiūrėjo, matyti ir vielos likučių, ir gumos, vadinasi, gali būti daug sieros.
"Todėl reikia nustatyti, kokiais kiekiais ir per kokį laikotarpį galime sutvarkyti, kad neviršytume savo emisijų ir atitiktume aplinkosaugos reikalavimus. Manau, kad miksuojant su kitomis atliekomis, per du mėnesius turėtume sutvarkyti."
Nors "Toksika" padangų nedegina, pasak A. Dirvinsko, kelių tarnybos atveža padangų nuotrupų, tada chemikai sprendžia, su kokiomis atliekomis sumaišyti ir kokiais kiekiais, kad galėtų utilizuoti.
Ar gali būti į "Toksiką" atvežtos ir nuoplovos, nuograndos iš Alytaus gaisravietės, užterštų aplinkinių teritorijų?
"Sunku pasakyti, apie jas dar nekalbame, – atsakė A. Dirvinskas. – Ankstyvas pokalbis būtų ir dėl gelžbetonio konstrukcijų laidojimo. Apdegusių konstrukcijų ten yra labai daug. Alytaus aplinkosaugininkai turės pasakyti, kaip jie nori sutvarkyti. Mes teoriškai galėtume priimti jas susmulkintas į savo pavojingų atliekų sąvartyną. Tikslingiau smulkinti pačiame Alytuje, mes čia tokios galimybės neturime."
Nemano, kad tarša padidės
Paklaustas, ar nepadidės tarša "Toksikai" deginant atliekas iš gaisravietės Alytuje, A. Dirvinskas patikino, jog nerimo neturėtų būti. Esą tyrimai atliekami kasdien, jų duomenys skelbiami, be to, per metus negali viršyti nustatytos maksimalios leistinos pavojingų atliekų deginimo ribos – 8 000 tonų.
Degant padangoms, ypač nerimą kelia sveikatai pavojingi furanai ir dioksinai. "Toksikos" vadovas akcentavo, kad degins ne padangas, o degimo atliekas, įmonė kasmet du-tris kartus daro papildomus šių medžiagų matavimus, kuriuos atlieka nepriklausomi ekspertai iš užsienio. "Šiemet nebuvo viršyta, dirbame su didele atsarga, kad net momentinis šuolis nepasiektų ribos. Per tiek metų jau atėjo ir patirtis, ir chemikai griežtai dirba", – komentavo A. Dirvinskas.
Nugaišęs kiškis įrodė, kokios gaisro pasekmės
Kad degančios padangos yra pavojingos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir visai aplinkai, vakar patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija apie nugaišusį kiškį.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikus Alytaus apylinkėse rasto kiškio gaišenos patologinį anatominį tyrimą, patvirtinta diagnozė, kad gyvūnas nugaišo dėl ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo bei kitų komplikacijų esant inhaliacinei traumai.
Medikų pagalbos jau prireikė ir įvykio vietoje dirbusiems ugniagesiams.
Kai pirmąją gaisro dieną Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tyrė šalia esančio Alytaus reabilitacijos centro patalpų oro mėginius, juose rado gyvenamajai aplinkai nebūdingų medžiagų: organinių lakiųjų junginių – stireno, benzeno, etanolo, 2-etoksietanolio bei neorganinių junginių – sieros dioksido, kietųjų dalelių (kaip suodžių).
Buvo nustatyta, kad sieros dioksido bei stireno koncentracijos viršijo leistinas paros vidutines koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore 2,5 karto, o suodžių – net 5 kartus.
Stirenas yra kvėpavimo takus, odą ir gleivines dirginanti medžiaga, kurios ūmus poveikis pasireiškia akių, nosies, odos sudirginimu (paraudimu, perštėjimu), gerklės sausumu, sukeliančiu kosulį. Ilgalaikis stireno poveikis pasireiškia centrinės nervų sistemos pakenkimu (galvos, skausmais, nuovargiu, depresija, sumažėjusia dėmesio koncentracija).
Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis pasireiškia lėtinėmis kvėpavimo takų bei širdies kraujagyslių ligomis, o sieros dioksido poveikis siejamas su padažnėjusiu sergamumu kvėpavimo sistemos ligomis.
Benzenas veikia kraujo gamybos organus, kaulų čiulpus, gali sukelti įvairius kraujo susirgimus, leukemiją.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipė dėmesį, kad mėginiai buvo paimti, kai padangos dar degė atvira liepsna, bet pagrindiniai pavojingi teršalai (lakieji organiniai junginiai) išsiskiria padangoms smilkstant, tai esą trunka ir iki 2 savaičių.
Alytaus apylinkėse kiškis nugaišo dėl ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo bei kitų komplikacijų esant inhaliacinei traumai.