Naujausios
Pandemija – visiems išbandymas
– Pandemija neatslūgsta, kaip tai daro įtaką EP darbotvarkei?
– Pandemija yra slegiantis dalykas, netikėtas išbandymas pasauliui, Europai, mums visiems. Nuo praėjusių metų pavasario Europos Parlamentas perėjo prie nuotolinio darbo. Dabar jau pajuokaujame, kad po pandemijos gali būti sunku grįžti prie normalaus, nenuotolinio darbo.
Nuotolinis darbas turi savo specifiką, pasigendi tiesioginio bendravimo su kolegomis, su bendražygiais. Galų gale net pasiginčyti gyvai yra geriau, negu online režimu. Bet atsivėrė daug naujų galimybių. Tapome zoom, webeks, teams ir kitų programų „specialistai“, jas naudojame labai plačiai. Pasidarė lengva organizuoti įvairiausius pasitarimus, seminarus, konferencijas, kviečiantis dalyvius iš viso pasaulio. Tarp jų – Rusijos demokratus, Baltarusijos kovotojus už demokratiją. Tai duoda naują impulsą, suteikia daug dinamikos svarstymuose. Išsivystę gebėjimai naudotis interneto priemonėmis išliks svarbūs ir pasibaigus pandemijai.
– Kokių veiksmų imamasi dėl spartesnio vakcinavimo?
– Reikia suprasti, kad vakcinavimo sparta priklauso nuo dviejų dedamųjų. Viena – kaip šalies viduje tvarkomės, ar visas vakcinas panaudojame, ar yra miestų, rajonų, kuriuose žmonės vengia vakcinavimo? Reikia padėti suprasti, jog vakcinavimas vienintelė priemonė stabdyti pandemiją. Antra – ar gauname pakankamai vakcinų, kad iki Mindauginių, kaip Prezidentas sakė, galėtume paskiepyti iki 70 procentų žmonių?
Vakcinų tiekimas priklauso nuo gamintojų. Gamybos augimo tempų nesiimu nagrinėti. Bet teko skaityti, jog amerikiečiai gamintojai jau turi ženkliai daugiau vakcinų, nei šaliai reikia. Jeigu mes vis dar svarstome vakcinų deficito klausimą, tai JAV jau svarsto, ką darys su jų pertekliumi. Manau, kad ir Europa, nors ir vėluodama, tokią stadiją pasieks, nes farmacijos įmonės vysto pajėgumus.
Tad žiūrėkime, kaip padėti įveikti vakcinavimo trikdžius atskiruose rajonuose – Šalčininkuose ar Visagine, kur žmonės gal yra prisiklausę Maskvos propagandos. Padėti turi lyderiai, kurie turi didžiausios įtakos gyventojams. Tai gali būti merai, partijų, už kurias žmonės balsavo rinkimuose, lyderiai ar Prezidentas.
– Kaip manote, ar nebuvo padaryta klaidų, laikinai stabdant Astra Zeneca vakciną?
– Manau, kito kelio nebuvo, kai Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pateikė tokią rekomendaciją. Akivaizdu, kad ir kitas ministras, būdamas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vietoje, būtų pasielgęs taip pat, nes VVKT yra institucija, kurios sprendimas privalomas. Nėra taip, kad tokiu atveju Vyriausybė dar galėtų svarstyti, ar vaistą galima vartoti ar ne.
ES negali likti nuošalyje
– Politologai kalba apie naująjį šaltąjį karą, ar tam yra pagrindo? Kaip EP vertinama ES santykių su Rusija, su Kinija situacija?
– Europos kontinento rytinėje dalyje – Rusijoje, Baltarusijoje – yra prasidėję rimti pokyčiai. Žmonės nebenori gyventi su tais pačiais autoritariniais režimais, kurie gyvuoja po 20–25 metus. Matome, kaip A. Lukašenka, o dabar ir V. Putinas, žiauriai susidoroja su tais, kurie nori pokyčių. Akivaizdu, kad Europos Sąjunga negali likti nuošalyje ir turi galvoti, kaip padėti tų šalių piliečiams, kurie siekia permainų, ginti žmogaus teises, demokratines teises.
Rusijos valdžia demonstruoja, jog nebenori bendrauti su ES, jog renkasi bendravimą su Kinija. Ar vadinsime tai naujuoju šaltuoju karu, reikia, kad istorikai ir analitikai analizuotų. Mano įsitikinimu, nepaisant to, kaip elgiasi Maskvos režimas, Europos Sąjunga ir JAV turi solidarizuotis su tais žmonėmis, kurie siekia permainų, o jos neišvengiamai ateis. Matėme, kokia įkvepianti yra Baltarusijos žmonių kova. Gal kam atrodo, kad ji aprimusi, bet tikrai nesibaigė.
Matau ir istorines tendencijas – nors lėtai, bet demokratinės nuostatos nuosekliai slenka į kontinento rytinę pusę. Mes pirmieji pradėjome vaduotis iš autoritarinio režimo, po to sekė Sakartvelas, Ukraina, Armėnija, dabar pajuda Baltarusija. Matydamas tą 30 metų procesą, neįžvelgiu priežasčių, kodėl turėtume manyti, kad demokratija negalima Rusijoje?
Man tenka atsakomybė ruošti EP pagrindinį pranešimą ES ir Rusijos santykių galimo vystymosi klausimu. Daugiausia dėmesio bandome skirti tam, kaip ES ir JAV solidarizuodamosios padėtų to regiono žmonėms, kad jų šalys kuo sėkmingiau judėtų link demokratiško gyvenimo būdo.
Pirmiausia siūlome taikyti instrumentus, kad režimai nepersekiotų demokratinių jėgų. Tie instrumentai – sankcijos. Sankcijų politika turi būti stiprinama, griežtinama ir daroma efektyviau. Antra, svarbu parama Rytų partnerystės šalims, kurios yra tarp ES ir Rusijos. Tokioms, kaip Ukraina, Sakartvelas, Moldova. Kad jų vystymosi sėkmės, suartėjimo su Europos Sąjunga pavyzdys būtų įkvepiantis ir Rusijos žmonėms. Juolab permainų siekiantiems Baltarusijos žmonėms.
Siūlome aiškiai, strategiškai kalbėti apie tai, kaip atrodys ES santykiai su demokratine Rusija, kai ji tokia taps. Kokios laikysimės politikos: bevizio režimo, laisvos prekybos ir kitų ekonominio bendradarbiavimo instrumentų, kuriuos ES siūlytų demokratinei Rusijai. Tokia strategija galėtų būtų įkvėpimas Rusijos žmonėms siekti permainų.
Kinijos elgesys dėl žmogaus teisių pažeidimų, dėl uigūrų persekiojimo, dėl Hong Kong democratijos naikinimo, dėl grasinimų Taivanui kelia nerimą ES. JAV gal daugiau yra susirūpinimo dėl Kinijos veiksmų, bet ES vejasi. Yra suprantama, kad turime sparčiau bendradarbiauti su JAV, kad turėtume aiškią strategiją, kaip padėti Kinijai suvokti, jog pasaulis nepriims jos pretenzijų į globalią lyderystę, jeigu neišmoks elgtis demokratiškai ir pagal tarptautines taisykles.
ES ėmėsi sankcijų keliems Kinijos pareigūnams, Kinija atsakė sankcijomis ir Lietuvos, ir Europos Parlamento nariams. Manau, kad tai tik pradžia į tam tikrų ilgalaikių nuostatų formavimą. ES nebus kito kelio, kaip kartu su JAV solidariai stoti prieš Kinijos autoritarinės ekspansijos politiką.
– Ar Baltarusijos situacijai nėra atslūgęs dėmesys?
– Mūsų veikloje – ne. Su kolegomis Europos Parlamente ir su nacionaliniais parlamentais keliame pagrindinį klausimą, kad pasaulio lyderiai G-7 grupėje, Europos Sąjungos lyderiai kartu su JAV lyderiais turi susitarti dėl aiškios strategijos, kaip padėti Baltarusijos žmonėms per artimiausius metus, o geriausia iki rudens, pasiekti tai ką, A. Lukašenkos režimas iš jų pavogė – t.y. demokratinius rinkimus. Kad tokie rinkimai būtų surengti ir būtų laisvi, turi būti paleisti politiniai kaliniai. Tai pagrindiniai baziniai reikalavimai. Mes tuos klausimus keliame Europos Parlamente ir kitose ES institucijose. Tai didelis EP atsakomybės, o taip pat šalių narių nacionalinių parlamentų, tarp jų ir Lietuvos, atsakomybės klausimas.
Apie Lietuvos aktualijas
– Lietuvos Vyriausybė dirba jau daugiau nei 100 dienų. Kaip tą pirmąjį šimtadienį vertintumėte, ypač kad pats esate buvęs Premjeru?
– Prisiminkime, kad šiai Vyriausybei teko sudėtinga situacija, nes buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nesugebėjo suvaldyti pandemijos antrosios bangos. Tad Ingridos Šimonytės Vyriausybės šimtadienio rezultatus galime vertinti pagal tai, kaip atrodo pandeminė situacija. Antroji banga buvo suvaldyta, kai aplink šalys – Lenkija, Estija, Slovakija, Čekija – skęsta jau trečioje bangoje. Lietuvoje dar sugebama atsilaikyti, nors jau yra neramių signalų. Manau, Vyriausybė šį pagrindinį darbą atlieka pakankamai efektyviai. Daug kas mėgsta kritikuoti, kad ne taip kovoja su pandemija. Bet čia, kaip krepšinyje, kiekvienas tampa geriausiu treneriu ir specialistu, nors niekam nėra tekę susidurti su tokia situacija.
Iš kitos pusės akivaizdu, kad žmonių nuotaikos, metus vaikščiojant su kaukėmis ir gyvenant karantino sąlygomis, nėra geros. Yra ir daug susierzinimo, ir daug gyvenimiškų problemų. Todėl greitai randa bendrą kritikos objektą – Vyriausybę. Bet, lygindami Lietuvos rezultatus su kitų ES valstybių situacija, matome, jog atrodome visai neblogai. Kol kas neįsileidome trečiosios bangos, o pagal vakcinavimo tempus laikomės geriausių ES valstybių penketuke. Tie rezultatai ir yra pagrindinis Vyriausybės darbo atspindys.
Pandemija turės nelengvų pasekmių ir ekonomikai, tai neišvengiama visoje Europos Sąjungoje. Bet iš Vyriausybės darbų matyti, kad ji yra kvalifikuota, dinamiška ir padarys viską, kad ekonomika kuo sparčiau atsigautų. Pinigai tikrai nebus švaistomi, nebus keliukų istorijų, kurias matėme praeitais metais.
– Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimas yra iškeltas, svarstomas Seime. Kas turėtų atstovauti Prezidentas ar Premjerė?
– Manau, kad atsakymo reikia ieškoti, keliant klausimą, o kieno vykimas į EVT yra naudingiausias Lietuvai? Jeigu lyginsime Lietuvą su kitomis ES narėmis, tai pamatysime, kad 24 šalių ministrai pirmininkai atstovauja savo šalims EVT. Nors yra šalių, kuriose, kaip Lietuvoje, prezidentas renkamas tiesiogiai, pavyzdžiui, Lenkijoje, Suomijoje, Austrijoje, bet į EVT važiuoja jų premjerai. Kodėl? Nes šalims narėms Europos Sąjunga nėra užsienio reikalai. Didžioji dalis klausimų, kuriuos EVT svarsto premjerai, yra tiesiogiai susiję su jų šalių vidaus reikalais. Ar tai būtų vakcinos, ar euro zonos reikalai – visa tai yra vyriausybių reikalas.
Mes problemą turime dėl susiklosčiusios tradicijos, Prezidentui G. Nausėdai sunku suvokti, kad ją reikia keisti. Konstitucija ir jos priedas, Konstitucinis aktas dėl Lietuvos narystės ES apibrėžia, jog dėl Lietuvos pozicijų formavimo, derybų sprendžia tik Vyriausybė ir Seimas. Prezidentas tame akte nepaminėtas. Naudos valstybei prasme akivaizdu, kad Lietuvai būtų žymiai naudingiau, jeigu jai atstovautų Ministrė Pirmininkė.
– Karantino fone jau antrą kartą laukiame šv. Velykų, kuo Jūsų šeimai ši šventė išskirtinė, ar jos laukiate?
– Ne tas žodis, kaip laukiame. Grįžome šventėms namo į Lietuvą, nes tris mėnesius, vengdami skrydžių ir galimybių pasigauti virusą, su žmona gyvenome Briuselyje. Aišku, kad ir per šias Velykas reikia laikytis visų atsargumo ir karantino taisyklių, anūkus dovanos gali pasiekti ir netiesioginiu būdu. Bet jau turbūt galime gyventi su viltimi, kad kitos Velykos bus be kaukių ir karantino suvaržymų. Visiems linkiu tos vilties, kantrybės, sveikatos ir tikėjimo, kad bendrą ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio, bėdą įveiksime.
Užs. Nr. 478753
