Koronavirusas keičia laidotuvių tradicijas

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Kasdien kapinėse dyksta naujos kapavietės.
Jau metus savo gniaužtuose visuomenės gyvenimą laikanti koronaviruso pandemija pakeitė ne tik mūsų buitį. Pakeitė ir ilgametes atsisveikinimo su Anapilin išėjusiais žmonėmis tradicijas. Pora valandų atsisveikinimui, laidotuvės, kuriose gali dalyvauti ne daugiau 10 žmonių. Dar Mišios tuščioje bažnyčioje.

Liūdnos mirties grimasos

Nedideliame miestelyje lapkritį nuo koronaviruso mirusio vyro žmonai ritualinių paslaugų įmonės savininkas pasiūlė pasidėti karstą su palaikais įmonės kieme, pastovėti porą valandų atsisveikinimui su artimu žmogumi ir pakaks. Verslininkas nenorėjo įsileisti palaikų į laidojimo namus, nes esą jie čia pastovės porą valandų, o paskui jam reikės dezinfekuoti visas patalpas.

Kitame mieste kunigas atsisakė lydėti laidotuvių ceremoniją į kapines, nes bijojo užsikrėsti.

Kaimynė apkaltino moterį šykštumu, kai sužinojo, kad artimą žmogų palaidojo be rūbų, tiesiog maiše ir uždarytame karste.

Tokios šių dienų laidotuvių grimasos.

Ceremonija trumpėja

Šiauliuose veikiančios įmonės UAB „Šeimos medis ir partneriai“ direktorius Ernestas Pilka sakė, kad mirčių skaičiaus augimą stebi jau metus, tai atsispindi ir oficialioje statistikoje.

„Visus aptarnaujam, neišvarėm nė vieno“, – sakė direktorius, patvirtinęs, kad klientų padaugėjo, tačiau patikinęs, kad didesnių problemų dėl paslaugų suteikimo turi mažesnių miestelių ritualinių paslaugų tiekėjai.

Jis aiškino, kad palaikų kremacijai tenka laukti eilėje, todėl laidotuves tenka planuoti truputį vėliau.

Laidojant žmones, mirusius nuo „kovido“, laikomasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų. Pagal jas mirusiojo palaikai mirties vietoje talpinami į nepralaidų skysčiams plastikinį maišą ir pervežami į lavoninę arba perduodami laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei. Artimieji mirusį žmogų paskutinį kartą gali pamatyti tik lavoninėje, palaikai šarvojami uždarame karste.

„Yra sveikatos ministro įsakymas ir jį vykdome. Parašyta, kad kūno negalima rengti, negalima rodyti. Nerengiame ir nerodome. Nupučiamas dezinfekciniais tirpalais, uždaromas į karstą“, – komentavo E. Pilka.

Jis pasakojo, kad kartais artimieji pageidauja įdėti į karstą drabužius mirusiajam, šis noras įvykdomas.

Salės dezinfekcija šiems laidojimo namams problemų nekelia.

„Mes jau nuo praėjusių metų po kiekvieno kliento dezinfekuojame laidojimo namus. Mums tai įprasta. Salėje yra lauko ventiliacija. Kai esi pasiruošęs, nieko sudėtingo. Po laidotuvių antiseptikais išplauname salę, priešvirusinėmis priemonėmis dezinfekuojame“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Jis priminė, kad laidotuvėse negali dalyvauti artimieji, kurie patys yra užsikrėtę koronavirusu. Jie turėtų būti saviizoliacijoje. Tačiau yra atvejų, kai artimieji koronaviruso testą pasidaro jau po laidotuvių ir sulaukia teigiamų rezultatų. Artimųjų testų rezultatų prieš šermenis neprašo – tiki jų sąmoningumu.

Įmonės direktorius pasakojo, kad šarvojimo laiką žmonės renkasi labai individualiai ir nevienodai, tai nėra standartizuotas procesas. Kartais laukia iš užsienio grįžtančių artimųjų. Kai susirenka du-trys gedintys žmonės, nenori ilgiau užsibūti, užtenka atsisveikinimui dviejų valandų. Kiti žmonės pageidauja artimojo šarvojimui paros, kitiems užtenka valandos. Vieniems norisi atsisveikinimo vakare, kitas renkasi nuo ryto iki pietų.

E. Pilka neneigė, kad kartais urnos su mirusio žmogaus kremuotais palaikais pastovi laidojimo namuose ir porą savaičių, kol artimieji susirenka atsisveikinimui, tačiau, kad užsistovėtų ilgai, pas juos taip nebūna. O jei artimųjų nėra, laidojimu pasirūpina valstybė.

Direktorius pasakojo, kad žmonės yra pakankamai supratingi ir žino, kad salėje atsisveikinimo ceremonijoje vienu metu gali dalyvauti ne daugiau kaip 10 žmonių. Apie tai primena ir užrašas prie įėjimo į salę.

Vadovas neslėpė, kad susiduria ir su atvejais, kai dalyvauti laidojimo ceremonijoje atsisako kunigas. Jo manymu, kunigą galima suprasti, jis irgi žmogus. Pasako, kad laidotuvėse nebus, saugo save, nerizikuoja, nes bendrauja su kitais žmonėmis, turi artimuosius.

Mišiose už mirusiuosius – po 1–2 šeimos narius

Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros klebonas Egidijus Venckus kalbėjo, kad skirtingai nei Vilniuje, Šiauliuose nestebi išaugusio poreikio religinėms apeigoms už mirusiuosius. Kasdien į amžinojo poilsio vietą katedros kunigai palydi po 2–3 mirusius žmones. Gruodžio pabaigoje buvo viena diena, kai laikė šv. Mišias už 6 mirusiuosius.

Pamaldos už mirusiuosius vyksta anksti rytą ir jose gali dalyvauti tik po 1 ar 2 šeimos narius.

Klebonas tikino, kad katedros kunigai palydi visus mirusius žmones, kurių artimieji į juos kreipiasi. Taip pat ir tuos, kuriuos pražudė „kovidas“.

„Yra Lietuvos vyskupų konferencijos nuoroda kunigams, kad į sales, kur vyksta „pagrabas“, neiti, jei jose yra daugiau nei 10 žmonių. Mes jos laikomės. Jei yra daugiau nei 10 žmonių, viskas – patys išsilydit, mes pasitinkame lauke. Po to lydime iki kapinių“, – pasakojo E. Venckus.

Kunigas sako, jog yra atvejų, kai nuo „kovido“ mirusį artimąjį žmonės kremuoja, o urną su palaikais laiko namuose. Laidotuves atkelia ateičiai, kai galės dalyvauti visi artimieji.

E. Venckus pastebėjo, kad greitos laidotuvės naikina senąsias pamaldumo už mirusiojo sielą tradicijas – neberūpi mirusįjį pagarbiai palydėti į amžinybę, nebeišgedi.

„Dabar žmonės yra vartotojiški ir į mirtį žiūri kaip į darbą. Greičiau atsikratyti, kad nereikėtų kentėti, skausmingai mąstyti. Mums neberūpi mirusysis. Nebereikia giesmių, maldos“, – apgailestavo katedros klebonas.

Kunigas sako, kad „kovidiniu“ atveju tokios laidotuvės dar pateisinamos, tačiau kitais – tai tiesiog vartotojiškumas. Jis mano, kad karantinas išblaškys mūsų laidotuvių tradicijas. Neliko ir gedulingų pietų, kurie taip pat yra laidotuvių apeigų dalis – su maldomis, giesmėmis.

„Kažkaip būsime priverstinai pakeisti“, – sakė E. Venckus.

Mirčių buvo daugiau

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė informavo, kad skyriuje 2020 metais iš viso įregistruoti 1451 mirties atvejai: 678 vyrų ir 773 moterų. Tai yra 223 mirties faktais daugiau nei 2019 metais.

Praėjusiais metais mažiausiai gyventojų Šiauliuose mirė rugsėjo mėnesį – 89. Netektys labiausiai paženklino gruodį – 192 mirties atvejai. Metų statistikoje – 39 šiauliečiai, mirę užsienyje.

Nežiūrint grėsmingos koronaviruso pandemijos, anot skyriaus vedėjos, dažniausia mirties priežastis įrašyta mirties įrašuose išlieka širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Sutrikus šalies statistikai, mirčių nuo koronaviruso tikslūs skaičiai pagal savivaldybes neskelbiami. Šiauliuose šis virusas nusinešė iki 100 gyventojų gyvybių.