Naujausios
Per susitikimą ministrė kartu su atvykusiais šiauliečiais ieškojo bendruomenei priimtino sprendimo, kaip mokykla galėtų toliau veikti neatsisakydama savito muzikinio ugdymo tradicijų ir nepažeisdama Švietimo įstatymo. Susitikimo dalyviai vieningai pritarė ministerijos pasiūlytam variantui, kad progimnazija galėtų įgyvendinti Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus.
Pritaikydama Humanistinės kultūros ugdymą per muzikinę sampratą „Juventa“ galės tęsti profesoriaus Eduardo Balčyčio sukurtą unikalią muzikinio ugdymo tradiciją ir kartu teikti bendrąjį ugdymą. Tokiu būdu ši savita mokykla galėtų tęsti tokį patį ugdymą, kaip ir iki šiol. Ji formuos keturias pirmas klases, iš kurių į dvi bendrojo ugdymo klases mokiniai galės būti priimami iš mokyklai priskirtos miesto teritorijos, kaip ir į vieną klasę su muzikiniu ugdymu, tačiau į dar vieną muzikinę klasę priims vaikus iš viso Šiaulių miesto. „Juventa“ turės pasirengti savo programą, mokinių priėmimo tvarką ir pasitvirtinti nuostatus Šiaulių miesto savivaldybės taryboje.
Pastebėta, kad panašiai Lietuvoje veikia Klaipėdos Vydūno gimnazija, Vilniaus Tuskulėnų mokykla, turinčios kryptingo ugdymo menų programą, ir dar kelios mokyklos.
„Noriu labai padėkoti, kad pavyko rasti sprendimą. Dėka stiprios jūsų mokyklos bendruomenės šis unikalus Eduardo Balčyčio ugdymo metodas galbūt išplis plačiau ir į kitas mokyklas. Jeigu reikės pagalbos rengiant programą, mūsų ministerijos komanda pasiruošusi jums padėti“,– sakė ministrė Raminta Popovienė.
„Juventos“ progimnazijoje pusėje klasių vyksta sustiprintas muzikinis ugdymas, mokiniai po 8 metų gauna ir muzikinio ugdymo programos baigimo patvirtinimą. Tačiau Švietimo įstatyme aiškiai apibrėžta, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas gali vykdyti tik muzikos, dailės ir kitos panašios mokyklos. Norint pakeisti Švietimo įstatymo nuostatas, būtų reikalinga daug platesnė ir gerokai ilgiau trunkanti diskusija su visa švietimo bendruomene.
Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė pasidžiaugė, kad progimnazijos perspektyvos klausimas ministerijoje buvo sprendžiamas labai operatyviai ir geranoriškai. Ankstesnės Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo kategoriška – progimnazija negali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos.
Rasti greitesnę išeitį dėl „Juventos“ progimnazijos skubino netrukus prasidėsiantis mokinių priėmimas ir klasių komplektavimas. „Juventos“ progimnazijos bendruomenei, švietimo profesinei sąjungai ir Šiaulių savivaldybei sutikus, kad mokykla galėtų įgyvendinti Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus, bus tęsiamas toks pat priėmimas į progimnaziją, kaip ir iki šiol.
Vienintelis skirtumas bus toks, kad progimnazijoje muzikines klases baigę mokiniai nebegaus ir muzikos mokyklos baigimo pažymėjimo. Šiemetiniai aštuntokai bus paskutinieji, kurie tokį dokumentą dar gaus. Kitais metais greta pažymėjimo, kuris liudys pagrindinio ugdymo programos I dalies baigimą, bus išduodamas priedas, kuriame atsispindės muzikinio ugdymo dalykai.
E. Minkuvienė paaiškino, kad iki kitų metų tokio priedo formą parengs ministerija ir jį įteisins. Anot, vedėjos, tai nebus muzikos mokyklos baigimo dokumentas, tačiau stojant į aukštąją mokyklą, nuo 2027 metų jis galės pridėti papildomų balų.
Vedėja mano, kad rasti mokyklos bendruomenei palankų sprendimą ir įteisinti progimnazijos muzikinį ugdymą padėjo du momentai. Pirmiausiai, naujosios Vyriausybės dėmesį atkreipė progimnazijos surengta pilietinė akcija. Tačiau sėkmę lėmė ir žmogiškasis faktorius – ministrė pati yra muzikė, mokėsi pas profesorių Eduardą Balčytį, todėl į situaciją pažvelgė vertybiškai.
Ministerijoje aptarta, kad įtraukus mokslininkus galėtų būti paruošta ir įteisinta unikali profesoriaus E. Balčyčio muzikos pedagogikos sistema, kuri būtų siūloma ir kitoms šalies mokykloms.
