Ilgus gyvenimo metus lėmė meilė žmonėms ir linksmumas

Artūro STAPONKAUS nuotr.
101 metų sulaukusia Elena Remeikiene rūpinasi dukra Laima Jočienė ir sūnus Romas Remeika.
Šiaulietė Elena Remeikienė lapkričio 6 dieną atšventė neeilinę 101 metų sukaktį. Šimtametė ir jos vaikai atskleidė savo ilgaamžiškumo paslaptį – didelė meilė žmonėms ir begalinis linksmumas.

„Dalyvavau visur, kur galėjau. Šokau baletą, giedojau bažnyčios chore. Dirbau, nesilepinau. Sveikata nebloga. Bijau viena eiti, kad nepavirsčiau. Duok Dieve, jums sulaukti mano metų“, – kalbėjo 101-erių sulaukusi šiaulietė, gyvenanti kartu su savo dukra Laima Jočiene bei padedama sūnaus Romo Remeikos.

Dukra pasakojo apie mamą. Gimė 1921 metais Gudesių kaime Šiaulėnų seniūnijoje, Radviliškio rajone. Augo kartu su keturiais broliais. Labai norėjo mokytis, bet prasidėjęs karas ir pokario metai neleido įgyvendinti troškimo siekti žinių, tačiau mokėsi siuvėjos amato, kulinarijos, konditerijos.

1949 metais ištekėjo už gretimame kaime gyvenusio Jono Remeikos, su kuriuo anksčiau mokėsi vienoje klasėje. Tais pačiais metais atsikėlė gyventi į Šiaulius. Kartu su vyru pasistatė namą, kuriame gyvena dar ir dabar kartu su dukra. Vyrą palaidojo prieš 9 metus, sulaukusį 93 metų.

„Mama namuose siūdavo, megzdavo, labai gražiai nerdavo, augino vaikus. Įvairiuose suėjimuose – tiek linksmuose, tiek liūdnuose – gaspadinaudavo. Buvo mūsų giminės siela. Abu su tėveliu buvo pamaldūs, kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnytėlę. Ir dabar mama meldžia, kad visiems būtų gerai“, – pasakojo dukra.

E. Remeikienė susilaukė penkių vaikų, tačiau pirmagimė dukra 11 metų mirė. Užaugo trys sūnūs ir dukra. Dabar jau turi net 8 anūkų ir 10 proanūkių būrį, kuris sausį pasipildys dar vienu nariu.

Laima pasakojo, kad mama kalbėdama apie ilgus savo gyvenimo metus sakydavo, kad arba tėveliai padovanojo, arba Dievas davė.

„Ji visą laiką buvo smagi, mylėjo žmones. Mums sakydavo: „Mylėkit ir būsit mylimi“, – prisiminė dukra.

Elena pati su šypsena pasakojo, kad be galo mėgusi šokti. Vos tik muzika kur užgrodavo, ji pirmoji pakildavo šokti.

„Bėk bėk žirgeli...“ – užtraukė senolė, atskleisdama ir dar vieną savo pomėgį – dainuoti.

Nors visą gyvenimą rimtai nesirgusi, ilgaamžė Elena daug jėgų nebeturi. Paklausta, ką veikia per dienas, atsakė: „Prie vieno lango, prie kito kaklą ištempusi stoviu. Sunku pasakyti: šurum burum“.

Didelė šeima susirenka senolės namuose per didžiąsias šventes. Pernai sulaukusi 100 metų senolė nesulaukė svečių, nes buvo karantinas, artimieji ją saugojo nuo „kovido“. Dėl šios priežasties nepasveikino pernai jos ir meras.

Užtat šį gimtadienį, besidžiaugdama dideliu būriu lankytojų, senolė šiauliečiams linkėjo būti sveikiems, gyventi ilgą amžių, džiaugtis vieniems kitais, nesibarti, gražiai sugyventi.

E. Remeikienę miesto gyventojų vardu pasveikino Šiaulių meras Artūras Visockas ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė. Ilgaamžė sako, kad patinka Šiauliai, nei su kuolu nebūtų jos iš čia išviję.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja V. Melenienė sakė, kad šiuo metu Šiauliuose gyvena 10 šimto ir daugiau metų sulaukusių žmonių: 7 moterys ir 3 vyrai. Seniausiai miesto gyventojai šįmet sukako 104 metai.