Naujausios
„Auksiniai, sviestinės traškios tešlos kruasanai tokie populiarūs tapo dėl savo švelnaus skonio ir iškirtinės tekstūros, o traškesys – kruasano kokybės ženklas. Kuo plutelė plonesnė, tuo kruasanas skanesnis ir traškesnis“, – sako Thierry Lauvray, „Iki“ konditeris.
Jis pasakoja, kad nors tradicinis kruasanai siejami su prancūziškais pusryčiais, šiais laikais Prancūzijoje jie dažniau yra siūlomi nedidelėse kavinukėse išsinešti. Tačiau savaitgaliais kruasanai yra neatsiejama lėtų vėlyvųjų pusryčių stalo dalis, o prancūzai juos valgyti mėgsta ir su saldžiais, ir pikantiškais įdarais, dažniausiai užsigerdami kava, arbata arba šviežiomis sultimis.
Istorija, prilygstanti pasakai
Kruasanų istorija skamba tarsi kupina nuotykių pasaka. Ji prasideda 1683 m., kai Osmanų imperija bandė užimti Austrijos sostinę Vieną. Patekti į Vieną turkai bandė net kelis kartus, tačiau jiems vis nesisekė, todėl užkariautojai nusprendė miestą pasiekti išsikasę požeminį tunelį. Tačiau Vienos kepėjai, dirbę rūsio sandėliuose, išgirdo triukšmą ir perspėjo vietos kariuomenę. Už miesto išsaugojimą Vienos kepėjams buvo suteikta didelė garbė, o norėdami pažymėti savo pergalę jie pagamino pusmėnulio formos kepinius.
Nuo to laiko kruasanai tapo tradiciniu pusryčių patiekalu. Beje, į kruasanų istoriją įsipainiojusi ir Austrijos princesė Marija Antuanetė. Ištekėjusi už Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI, ji taip ilgėjosi tėvynėje pamėgtų sviestinių ragelių, kad jos pavaldiniams neliko nieko kito kaip tik sukurti prancūziškąją versiją.
Kruasanais prekiauti Prancūzijoje pradėta tik 1839 metais, kai atidaryta pirmoji kruasanus parduodanti kepyklėlė. Prancūzai itin pamėgo šiuos ragelius, todėl jie išpopuliarėjo ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje, o bėgant laikui vietiniai kepėjai dar labiau ištobulino kruasano receptą.
Vienas pagrindinių kruasanui iškepti būtinų ingredientų – sviestas. O 2017 m. šiam tradiciniam kepiniui iškilo nemenka grėsmė, nes Prancūziją ištiko didžiulė sviesto krizė, kuri šalyje sukėlė didelį chaosą. Šalies kepėjai ėmė nerimauti, kad dėl sumažėjusios sviesto gamybos ir pakilusių kainų bus sudėtingiau kepti tradicinius kruasanus, tad krizė dažnai būdo vadinama ir „kruasanų krize“.
Pamėgti ir Lietuvoje
T. Lauvray pasakoja, kad kai vienas pirmųjų prekybos tinklas Lietuvoje pasiūlė kruasanus, lietuviai juos iš karto pamėgo ir kasmet mėgsta vis labiau. Šių skanėsto mėgėjai dažnai renkasi tradicinius pusryčių kruasanus, kurie patiekiami su šokolado įdaru arba uogiene ir sviestu. Taip pat gyventojai stebi ir pasaulines kruasanų valgymo tendencijas. Anot T. Lauvray, dar visai neseniai raguoliai tapo tokie populiarūs, kad su jais tepami ir sumuštiniai: juos imta valgyti ir su kumpiu, ir su lašiša, mocarela, ir dar daugeliu kitų įdarų.
Kruasanus, pasak „Iki“ konditerijos eksperto, įmanoma išsikepti ir namuose, tačiau tai padaryti nėra lengva – tobulo skonio kruasanui paruošti reikia daug praktikos ir techninių žinių.
Užs. Nr. 473999
