Naujausios
Dėl teisės tapti kapo prižiūrėtoja keliaus net į teismą
Senolė Zita pasakojo, kad pirmoji šeimos kapavietėje K. Donelaičio kapinėse buvo palaidota jos mama – dar 1968 metais. 1977 metais šalia atgulė tėvas. Kapaviete rūpinosi mirusiųjų dukros. Viena iš seserų buvo išsiskyrusi ir atsiklausė seserų, ar negalėtų būti palaidota tėvų kape. Seserys sutiko. Moteris pasistatė naują paminklą, iškalė mirusiųjų vardus. 1999 metais ji pasimirė ir pagal sutarimą buvo palaidota tėvų kapavietėje. Laidotuvėmis rūpinosi jos sūnus A. Jis su mirties liudijimu atvyko pas kapinių administratorių ir sutvarkė laidotuvių formalumus.
Daug metų buvo tyla ir ramybė. Tačiau prieš kelerius metus giminė sužinojo, kad kapo tvarkytoju yra įregistruotas mirusios sesers sūnus A., kuris dabar sprendžia, ką ten galima laidoti. Zitai atrodo didžiulė neteisybė, kad sūnėnas „užgrobė“ tėvų kapą, kuriame po mirties norėtų atgulti ir ji pati, tačiau yra priklausoma nuo sūnėno malonės.
Kai senolė pabandė pasiaiškinti pas kapinių administratorių, sužinojo, kad nesusitarus su sūnėnu gražiuoju, perrašyti kapo prižiūrėtoją galima tik teismo keliu.
Ji apsilankė miesto Savivaldybėje, gavo pirminę teisinę pagalbą. Buvo surašytas ir išsiųstas raštas sūnėnui, kuriame siūloma perrašyti kapo priežiūrą Zitai arba spręsti šį klausimą mediacijos būdu. Sūnėnas turi laiko atsiliepti į šį raštą iki rugsėjo 17 dienos.
Nori, kad palaidotų tėvų kape, tegul investuoja
Pats A. nusiteikęs kategoriškai: per giminaičius perdavė Zitai ultimatumą. Arba ji iki rugsėjo 1 dienos uždengs kapą akmens plokšte ir tada galės jame būti palaidota, arba tai padarys jis pats, bet tuomet niekas daugiau jame nieko ir nelaidos.
„Laikas tiksi“, – perspėjo vyras, pridūręs, kad toks kapo uždengimas gali kainuoti apie 1,5 tūkstančio eurų.
Jis pabrėžė, kad jo mama investavo į kapo sutvarkymą, pakeitė antkapį, dabar tegul teta savo dalį investuoja – uždengia plokšte, jei nori ten būti palaidota.
Jei nori būti tikra, kad atguls būtent šiame kape, teta gali iškart išsikalti savo vardą ir pavardę bei gimimo datą antkapyje.
Senjorė Zita sako anūku nepasitikinti ir jo malonės nenorinti. Ji pati nori būti kapo prižiūrėtoja ir priimti sprendimus, todėl prireikus kreipsis net į teismą.
A. prisipažino, kad jis ir pats nežinojo, kad yra įrašytas kapo prižiūrėtoju, kol prieš kelerius metus jam paskambino iš kapinių administracijos. Jis tikino, kad tik pats vienas visą laiką prižiūrėjo kapą, niekas jam nepadėjo. Kapas yra užbertas akmenukais, vazoje – merkiamos gėlės, tad didelės priežiūros ir nereikėjo. Senolė Zita sako taip pat ne kartą atvežusi pamerkti gėlių, senas išmetusi.
A. griežtai tvirtino, kad tetai neskambins ir su ja nesikalbės. Jei nori, tegul pat jam paskambina. Taip pat kalba ir Zita. Vienas apie kitą išsakė daug karčių žodžių, todėl geranoriškas jų susitarimas sunkiai tikėtinas.
Kas pirmas pateikia dokumentus, tas ir prižiūrėtojas
Šiaulių miesto kapines administruoja UAB „Ecoservice projektai“. Pasiteiravome, kodėl gerokai seniau užlaidoto kapo prižiūrėtoju tapo paskutinio palaidoto žmogaus giminaitis.
Komunikacijos projektų vadovė Rita Kručaitė paaiškino, kad „Ecoservice projektai“, administruodami kapines, veikia pagal Savivaldybės patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Vadovaujantis jomis, kapo prižiūrėtoju gali būti paskirtas asmuo, turintis giminiškų ryšių su ten palaidotais asmenimis ir pateikęs jų mirties liudijimus. Gavęs tokį prašymą ir dokumentus, kapinių administratorius įregistruoja prižiūrėtoją.
„Kapo prižiūrėtoju tapęs asmuo tampa atsakingas už kapavietės priežiūrą ir kartu įgyja teisę spręsti, kas dar gali būti laidojami į tą pačią kapavietę. Svarbu paminėti, kad jei šeimos nariai tarpusavyje nesutaria, administratorius negali pats nuspręsti, kam priklausytų priežiūros teisė – ji gali būti pakeista tik paties esamo prižiūrėtojo sutikimu arba ginčą sprendžiant teisiniu keliu“, – aiškino įmonės atstovė.
Tokiais atvejais, kai kyla ginčai tarp giminaičių, kapinių administratorius visada rekomenduoja pirmiausia siekti tarpusavio susitarimo. Jeigu susitarimas neįmanomas, vienintelė alternatyvi galimybė spręsti nesutarimus – kreiptis į teismą, kuris priimtų galutinį sprendimą dėl kapavietės priežiūros teisės.
„Norime pabrėžti, kad kapinių administratoriaus funkcija yra užtikrinti, kad kapų registracijos ir priežiūros procedūros vyktų pagal galiojančius teisės aktus bei Savivaldybės nustatytą tvarką. Kapo prižiūrėtoju registruojamas artimas palaidotojo giminaitis, kuris pirmasis pateikia prašymą ir atitinkamus dokumentus“, – komentavo R. Kručaitė.
