Naujausios
Norėjo žygį įprasminti
„Praėjusiais metais man sukako 55-eri. Norėjosi paminėti tokį gražų skaičių netradiciškai, nestandartiškai. Tad nuvažiavau dviračiu 55 kilometrus, padariau 55 prisitraukimus, 55 atsispaudimus nuo žemės ir 55 atsispaudimus ant lygiagrečių. Tada pagalvojau: o kas toliau, ką galėčiau asmeniškai svarbaus, prasmingo ir pilietiško padaryti? Likus devyniems mėnesiams iki 56-ojo gimtadienio, dar vis tęsiantis koronaviruso pandemijai, nusprendžiau tą dieną skirti žygiui pėsčiomis į Kryžių kalną už mirusius ir praradusius sveikatą nuo COVID–19. Tačiau prieš tris mėnesius prasidėjęs karas Ukrainoje iškilo į pirmą vietą ir pakoregavo planus“, – pasakoja V. Valiukas.
Vyras nusprendė sudėti abu šiuos išskirtinius įvykius, nusinešusius gyvybes, sužalojusius fizinę ir psichinę sveikatą, į viena, be to, prisiminti kovose žuvusius už Lietuvos laisvę, sunaikintus per Holokaustą.
Kryžių pašventino
Pasiruošimas vyko iš anksto. Vaidas Valiukas sukūrė užrašo „Gėris nugalės blogį!“ ir mėlynai geltonos širdelės dizainą, užsisakė su juo marškinėlius. Papasakojus apie kilnią žygio misiją ąžuolinį kryželį padovanojo G. Petrėno laidojimo namų individuali įmonė Joniškyje. Teliko paruošti stovą, pasigaminti laminuotus užrašus „Už mirusius ir netekusius sveikatos Covid pandemijos metu. Už žuvusius Ukrainos karius ir civilius žmones“ bei „Gėris nugalės blogį!“ anglų kalba, kad suprastų kitų šalių žmonės, turistai, lankantys Kryžių kalną.
Sekmadienį, gegužės 22-ąją, kryžių pašventino Joniškio parapijos klebonas Remigijus Jurevičius.
Tad gegužės 24-ąją, pasiėmęs tą dieną darbe atostogų (V. Valiukas yra Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenų bazių specialistas – aut. past.), vyras septintą ryto, nešinas kryžiumi su kilnia misija pajudėjo nuo Nepriklausomybės paminklo Joniškyje.
33 kilometrai 680 metrų
„Kryžių kalne žvakių degti negalima, tad keletui minučių stabtelėjau Joniškio kapinėse ir uždegiau žvakę ant Lietuvos partizanų kapų, juos pagerbdamas. Pakeliui į Kryžių kalną taip pat aplankiau Holokausto aukų kapą Vilkiaušio miške. Ten irgi uždegiau žvakę, apjuosęs ją Ukrainos ir Lietuvos vėliavų spalvų juostele. Bet čia dar tik žygio pradžia, dar laukė ilgas kelias, – pasakoja V. Valiukas. – Galvojau užtrukti penkias valandas, o prabėgo visos aštuonios, kol, įveikęs 33 kilometrus ir 680 metrų, tikslą pasiekiau. Nueitą kelią pavadinau Taikos žygiu. Šiuo sudėtingu, įtemptu metu norisi visiems palinkėti taikos, optimizmo, pozityvumo, sveikatos ir ištvermės. Ir tikiu, kaip užrašyta ant mano žygio marškinėlių: „Gėris nugalės blogį!“
Eidamas keliu žygeivis mojavo Ukrainos vėliavėle ir sulaukė nemažai važiuojančiųjų automobiliais atsako. Vienas žmogus sustojo užkalbinti ir lyg norėjo pavėžėti, bet juk taip nebūtų išpildytas sau duotas pažadas nueiti pėsčiomis iki Kryžių kalno. Tai išties buvo tik pažadas sau, nes apie būsimą žygį Vaidas niekam nesakė, išskyrus, žmoną.
Ne pirmas iššūkis
Nueiti daugiau kaip 33 kilometrus nėra labai sudėtinga, juolab pasitaikė geras oras, tad pravertė pasiimtas vanduo, mineralinis vanduo, keli batonėliai ir bananai energijai atgauti, tačiau kelias, pasak V. Valiuko, nebuvo patogus. Kol žingsniuoji dviračių taku nuo Joniškio iki Gataučių, viskas gerai. Bet toliau dviračių tako nebelieka ir tenka pėdinti kelkraščiu, kuris nuo asfalto leidžiasi žemiau, tad pėdos atsiduria nevienodama lygyje, yra akmenukų, o vengint vilkikų, kurie kartais nedaro jokio lenkimo manevro, tenka atsitraukti dar toliau, taip vis vingiuojant.
Vaidui Valiukui su sportu susijusios ištvermės užduotys – nesvetimas dalykas. Nuo jaunystės sportuojantis vyras kadaise, būdamas 25-erių metų, per devynis mėnesius, nuolat treniruodamasis pasiruošė ir nubėgo maratoną (42 kilometrai 195 metrai). Kitą kartą metė sau iššūkį tris mėnesius kasdien nuplaukti po 1,5 kilometro. Ir sąžiningai visas 90 dienų, nesvarbu, ar lietus, ar vėjas, šią užduotį vykdė. O štai, prieš porą metų per devynias valandas dviračiu numynė 170 kilometrų, šešis kartus iš eilės pakartojęs maršrutą Joniškis–Gataučiai–Joniškis.
