Naujausios
Laukia naujo policijos pastato
– Lygiai prieš mėnesį pradėjote eiti viršininko pareigas. Koks įspūdis?
– Įspūdis nenuvylė, žinojau, kur einu, suvokiau, kad prisiimu labai didelę atsakomybę. Pavaduotojo darbas vienaip sudėtingas ir įdomus, o vadovo – atsakomybė dar didesnė, nes turi būti pirmas, turi priimti tam tikrus sprendimus, o tie sprendimai gali būti ir nepopuliarūs, ir nedraugiški. Žodžiu, lengva nebus.
– Ir koks tas pirmas nepopuliarus sprendimas? Gal jį jau teko priimti?
– Kadangi policijos pastatas Aušros alėjoje yra senas ir laukiame naujo pastato Purienų gatvėje 48, tai šiek tiek yra problemiška su darbo vietomis, dalis pareigūnų priversti dirbti ankštuose kabinetuose. Tuo tarpu turime nemažai padalinių, kurie dirba nuotoliu arba yra Policijos departamento pavaldume. Seniai svarsčiau mintį susitarti su nuotoliu dirbančiais, daugiausia policijos aptarnavimo padalinių, darbuotojais sukeisti kabinetus ir kad pareigūnai, komisariate dirbantys kiekvieną dieną, keltųsi į erdvesnius. Sakyčiau, nepopuliarus sprendimas, tačiau pasikalbėjome ir vieni kitus supratome.
Patalpos Aušros alėjoje tikrai moraliai labai pasenusios. Kad ir viršininko kabinetas. Ar tokio didelio kabineto reikia vienam žmogui, jeigu kai kuriems darbuotojams tenka dirbti penkių kvadratinių metrų kabinetuose? Be to, seno pastato išlaikymas nepigus.
– Paminėjote pastatą Purienų gatvėje, kurio taip laukiate. Statybos įstrigo dėl, švelniai tariant, nenumatytų aplinkybių, kuriose kyšo ir „BaltCap“ specialiai šiam projektui įkurto infrastruktūros fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio, pripažinto įtariamuoju dėl svetimo milijoninės vertės turto pasisavinimo, ausys.
– Taip, taip buvo. Tačiau iškilusios problemos jau išspręstos – reikalą perėmė kita įmonė ir Šiaulių apskrities policijos pastato Šiauliuose, Purienų gatvėje, projektavimo, statybos ir paslaugų teikimo projektas, kurio vertė 21,9 milijono eurų, yra pajudėjęs. Pagal dabartines prognozes, spalį turėtų prasidėti statyba. Pastačius pastatą, visi darbuotojai, šiuo metu dirbantys Aušros alėjoje, persikels į Purienų gatvę.
Aišku, geografiškai Purienų gatvė nėra patogioje vietovėje. Bet daugeliu atveju juk ne gyventojai vyksta į policiją, o policija važiuoja pas gyventojus. Arba patys žmones atsivežame, jei jau taip susiklosto situacija.
Drastiškas pareigūnų mažėjimas
– Šiaulių apskrities policija daug metų buvo ta, kuri vykdė įvairius reforminius eksperimentus, vėliau reformas įgyvendinant kituose šalies policijos komisariatuose. Gal yra planų vėl kažko eksperimentinio imtis?
– Naujų projektų šiuo metu nenumatome. Galvoju, kad ir policijai, ir jos darbuotojams jau reikia bent šiek tiek stabilumo.
Neseniai turėjome pilotinį modelį su eksperimentu, sujungiant Šiaulių ir Telšių apskričių policijos komisariatus į vieną. Pabandėme, ar galima dirbti taip. Kadangi buvau arti šito reikalo ir įdėjau labai daug pastangų, galvoju, kad policija tikrai gali taip dirbti.
Eksperimentas buvo sustabdytas, kas tai lėmė, nežinau. Jo išvados įvairios. Aišku, buvo padaryta tam tikrų klaidų, bet iš klaidų mokomės. Neslėpsiu, vykstant eksperimentui visokių emocijų buvo, kadangi kalba ėjo apie galimą jungimąsi, stambinimą. Vis dėlto, kai personalo nuolat trūksta, kai plečiasi policijos paslaugų spektras, kai nebėra rajonų, apskričių ribų, manau, taip dirbti tikrai galima. Juolab kad prokuratūra, teismai jau daug metų dirba apygardos principu, taigi ir mums taip dirbti buvo patogu. Neatmetu, kad ateityje taip ir dirbsime, tiesiog gyvenimas padiktuos. Kažkada budėtojų dalis „užmigdėme“ komisariatuose. Tada irgi buvo įvairių nuomonių ir įvairių emocijų. Prisimenu laikus, kai komisariatuose dirbdavo po 130 žmonių, o dabar likę po 60. Vadinasi, sistema veikia.
Kita vertus, ir žmonės išmoko gyventi be policijos. Užtenka palyginti miesto ar kaimo šventes prieš dešimt metų ir dabar. Tuomet po 22 valandos žmonėms tekdavo palikti renginius, nes prasidėdavo kovos be taisyklių – muštynės ant muštynių. Dabar situacija ženkliai geresnė. Pažiūrėkime į ką tik praėjusią miesto šventę Šiauliuose. Žmonių daug, renginių daug, judėjimas didžiulis, o pranešimų, susijusių su miesto švente, praktiškai visą šventinę savaitę negauta. Buvo ramu. Ir Šiaulių naktys be incidentų. Išmokome švęsti. Na, neblaivių vienas kitas gal ir buvo, bet jie tikrai nebuvo problema.
– Metai iš metų Lietuvos policija jaučia pareigūnų trūkumą. Kokia situacija dabar?
– Pagrindinė problema policijai ir toliau yra žmonės. Tai ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos policijos problema. Drastišką pareigūnų mažėjimą pastaraisiais metais įvardyčiau natūralia kartų kaita, nes dabar tas laikas, kai žmonės, atėję po 1990-ųjų ir tarnavę 30 metų, renkasi arba lengvesnį darbą, arba išeina į užtarnautą poilsį.
Be to, policijoje, kaip ir bet kurioje kitoje darbovietėje, yra natūrali darbuotojų kaita – ne paslaptis, kad didžioji dalis pareigūnų tarnybą policijoje laiko ne kaip tarnybą, o kai paprastą darbą, iš kurio tiesiog galima išeiti. Iš vienos pusės tai nėra blogai, nes sistema atsinaujina, o iš kitos pusės nėra gerai, nes sistema ne taip spėriai atsinaujina, kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities policiją kasmet palieka 40–50 žmonių, o priimame 20–25 žmones. Skaičiai – į minusą.
Šiuo metu Šiaulių apskrities policijai trūksta apie 25 procentų policijos pareigūnų. Vadinu tai darbiniu trūkumu. Situacija probleminė dviejuose mūsų kuruojamuose rajonuose – Pakruojo ir Raseinių, čia policijos pareigūnų trūkumas siekia net 37 procentus. Mažiau nuo Šiaulių nutolusiame Pakruojo rajone dar galime greičiau į įvykius sureaguoti, pajėgas siųsdami iš Šiaulių, Raseinių rajone problema didesnė, kadangi rajonas nuo Šiaulių nutolęs 100 kilometrų.
Mano, kaip vadovo, pagrindinė penkerių metų užduotis – susitvarkyti su personalu. Kad prasidės masinis atėjimas į policiją, mažai tikėtina. Mano tikslas, kad atsirastų vadinamoji darbinė riba, su kuria galima normaliai dirbti. Aišku, visada norisi daugiau ir žmonės daugiau policijos nori matyti, bet yra kaip yra. Manau, kad policijos pareigūnų drastiškas mažėjimas kai kuriuose rajonuose tiesiog susijęs su gyventojų mažėjimu.
Šiaulių mieste trūksta 26 procentų pareigūnų. Didžiausias trūkumas – dviejuose veiklos padaliniuose, kurie aptarnauja Šiaulių miestą, tai yra tiria nusikaltimus, analizuoja pareiškimus. Reagavimo padalinyje viskas tvarkoje – spėjame.
Išspręstos ir sprendžiamos problemos
– Kokia nusikaltimų situacija apskrityje?
– Apskrityje šiemet registruota pora šimtų mažiau nusikalstamų veikų. „Reitingų“ viršūnėje – smurtas artimoje aplinkoje. Toliau – neblaivūs vairuotojai. Kiek organizuotume reidų, žmonės vis tiek geria ir važiuoja, nemąstydami apie pasekmes.
Dar sukčiavimai. Suprantu, kai yra elektroniniai sukčiavimai, bet kai žmonės galvoja, jog su paskambinusiu „policininku“, „mokesčių inspektoriumi“, dar kažkuo galima „susitarti“, man mažų mažiausiai keista.
– Trumpai pasikalbėkime apie nusižengimus viešosiose vietose.
– Negaliu sakyti, kad jų nebėra. Savaitgalių vakarais prie klubų tikrai pasitaiko. Tai labiau aktualu miestui, ne rajonams, nes koncentracija mieste yra didesnė, o ir klubų daugiau. Be to, miestas turi nemažai svečių – ir studentų, ir NATO karių, ir ne tik.
– Kadaise didelė problema kyšininkavimas šiandien policijoje egzistuoja?
– Atvejų, kad policijos pareigūnai imtų kyšius, pastaraisiais metais nesame nustatę. O kad vairuotojai policininkams bandytų duoti arba duotų kyšį už neveikimą, pasitaiko labai labai retai. Manau, kažkada buvo labai teisingas sprendimas – bausti ir kyšio davėją.
Kitas dalykas – sugalvota daug priemonių, kai policininkai tiesiog neturi galimybės daryti įtaką sprendimui pažeidėjo atžvilgiu. Kitaip tariant, sulaikius pažeidėją tolesnis jo likimas nuo sulaikiusio pareigūno nepriklauso. Manau, kad šitoje srityje Lietuvos policija yra gerokai pažengusi, ir dėl to labai smagu. Prieš kokius gerus 15 metų kyšininkavimo mastai buvo dideli. Bet šiandien valstybė tikrai šioje srityje susitvarkė.
– Tačiau vairavimo esant neblaiviam srityje kol kas susitvarkyti nepavyksta...
– Neįsivaizduoju, kas turi įvykti, kad žmonės suvoktų, jog taip elgtis negalima. Dar suprasčiau, jei neblaivumas nežymus, bet kai vidury baltos dienos žmonės važiuoja su dviem, trimis promilėmis... Prisimenu, vieną sekmadienį sustabdėme moterį, važiuojančią su vaiku. Jai nustatytas didesnis negu dviejų promilių girtumas. Kažkoks kosmosas.
Nesu visiškų draudimų šalininkas ir negaliu pasakyti, ar nulinė tolerancija išspręstų alkoholio problemą. Galvoju, gal šioje srityje mūsų visuomenei dar reikėtų šiek tiek suaugti. Jei renginiuose išmokome elgtis normaliai, taip ir čia gal dar reikia laiko. O sąlygos tam tikrai yra – bėgimo maratonai, dviračių varžybos, žygiai, kiti renginiai sutraukia šitiek žmonių. Vadinasi, vis daugiau jų renkasi sveiką gyvenimo būdą, kur alkoholiui vietos nėra.
– Su kokiomis problemomis policija dar susiduria?
– Pagrindinė problema, kaip minėjau, yra žmonių trūkumas. Jei būtų žmonių, galėtume padaryti daugiau reidų ir daugiau išaiškinti nusikaltimų, kurie vyksta ne gatvėje, o yra latentiniai – tie, kurių mes patys turime ieškoti. Tai ekonominiai nusikaltimai, prekyba kvaišalais, kiti.
Visa kita policijoje yra tvarkoje – transportas, priemonės, kompiuteriai, elektronika – viskas yra gerai. Tikrai negalime skųstis – turime šiuolaikiškas darbo sąlygas. Esu buvęs ne vienoje pasaulio valstybėje ir tikrai mes niekuo nenusileidžiame, o daug kur, pavyzdžiui, informacinių technologijų, dirbtinio intelekto panaudojimo sferoje, netgi lenkiame kolegas.
Pakeliui su žmonėmis
– Prasidėjo nauji mokslo metai. Pernai daug kalbėta apie kvaišalų patekimo į mokslo įstaigas užkardymą. Kokie planai šiems metams?
– Tarsimės, kad Šiaulių miesto ir rajono policijos vadovas susitiktų su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių vadovais. Man patiko, kad miesto Savivaldybės iniciatyva penkios mokyklos pernai buvo aptvertos, įrengta įėjimo kontrolė, vaizdo stebėjimo kameros. Kada mokykloje yra tvarka ir į ją patenka tik tie asmenys, kurie turi ten patekti, problema sprendžiasi.
Mokyklų skaičių planuojama plėsti, ir tikrai ateis laikas, kai bandysime tai pristatyti visiems apskrities merams. Šitoje sferoje Šiaulių apskritis galėtų būti pirmaujanti. Ši problema yra visame pasaulyje ir teigti, kad Pakruojyje, Joniškyje tokios problemos nėra, būtų netiesa. Mokykla, tėvai, policija turi dirbti išvien, nes kvaišalų naudojimo pasekmės yra skaudžios.
– Miestas pilnas laikinų gyventojų – iš Ukrainos, iš trečiųjų šalių, NATO. Kaip sekasi?
– Esame užmezgę ryšius su Ukrainos bendruomenės vadovais. Kol kas ukrainiečiai didelių problemų nekelia. Pasitaiko, kad tampa nusikaltimų kaltininkais, būna, kad ir aukomis. Ir vairuojantis neblaivus vienas kitas išaiškintas, ir šeimose barnių būna, keliuose sukčiavimuose figūruoja. Natūralu, kad žmonių atvažiuoja visokių – vieni nuo karo slėptis, kiti dirbti, treti galbūt sukčiauti. Visgi akcentuoti, kad tai padarė ukrainietis, manau, būtų neteisinga. Tiesiog tai padarė žmogus.
Ir kitų tautų piliečiai, kalbu apie musulmonų tikėjimo, grėsmės nekelia – duomenų, kad jie kažką darytų, mes neturime. Taip, mes juos stebime, buvome su pasienio pareigūnais jų aplankyti. Atsakingai sakau – viskas šiandien yra gerai. Mes turime suprasti, kad pasaulis yra daugialypis, yra žmonių kitokios odos spalvos, kitokio tikėjimo, kitokios kalbos, ypač tai jaučiama didmiesčiuose. Jei žmogus atvažiavo su taikiais kėslais, viskas yra tvarkoje, bet jei su kitokiais, anksčiau ar vėliau tai išaiškės. Klausimas – ko žmogus atvažiavo. Supraskime, kad jei pas mus važiuoja, vadinasi, Lietuvoje ne taip viskas blogai, kaip kartais atrodo.
O NATO kariai turi savą tvarką. Aišku, būna, kad ir paspirtuku neblaivus pavažiuoja ir prie automobilio vairo sėda – jie tokie patys žmonės kaip ir mes. Būna visko.
– Netrukus Lietuvos policijos profesinė šventė. Ko ta proga palinkėtumėte kolegoms pareigūnams ir visuomenei?
– Būtina padėkoti, kad žmonės ateina į policiją ir tarnauja. Ir palinkėti, kad jie nestokotų minčių, idėjų.
Viena galiu pasakyti – žmonės, kurie dirba policijoje, yra pasiruošę tarnauti žmonėms. Aišku, mes ir klaidų padarome, ir iš klaidų mokomės, ir ne viską suspėjame – visko pasitaiko. Bet, kaip čia sakoma, neklysta tik tas, kuris nedirba. Mūsų pareigūnai yra idėjiniai. Vadovas yra viena, bet eiliniai policininkai, kurie čia gyvena ir yra arčiausiai žmonių, yra pasirengę padėti. Nes jei tu tarnauji policijoje, tu esi kitoks. Ir policija dabar jau kitokia.
