Naujausios
Fasado negadins, bet naujas įėjimas į kavinę bus
Pasklidusi informacija apie galimai ketinamą sudarkyti Šiaulių dramos teatro fasadą kultūros bendruomenėje sukėlė nerimo. Nors įstaiga yra likusi be „galvos“, bet kaip tik šiomis dienomis laikinąja vadove patvirtinta teatro meno vadovė Nomeda Šatkauskienė.
Ji informavo, kad Valstybinis Šiaulių dramos teatras kavinės patalpas išnuomojo 2025 metų kovą UAB „Sveikatos uostas“. Teatrui svarbu turėti reprezentatyvią kavinę, patogų, greitą ir aukštos kokybės aptarnavimą. Dėl to buvo iškelta sąlyga nuomininkui teatro fojė įrengti du mobilius barus, kurie sėkmingai veikia jau nuo praeito sezono. Sutartyje numatyta, kad visas viešojo maitinimo paslaugas nuomininkas turi derinti su teatro kultūrine veikla.
Anot vadovės, šiuo metu nuomininkas remontuoja stacionarias kavinės patalpas, esančias rūsyje. Nuomininkai kėlė tikslą, kad kavinės lankytojai ir tiekėjai vaikščiotų atskirais įėjimais. Dabartinis lauko įėjimas liktų tiekėjams. Lankytojams ketinama įrengti kitą įėjimą. Dėl to būtų įrengtas įėjimas greta kasos, kuri yra teatro pastato viduje. Teatro fasadas nebus liečiamas. Lankytojai į pastatą patektų per paradines teatro duris ir, sumažinus kasų patalpas, įrengus praėjimą, pro ten patektų į kavinę. Tam reikėtų į kitą pusę perkelti vieną iš dviejų reklaminių ekranų. Anot teatro vadovės, tokių pačių sprendimų yra ir kitose kultūros įstaigose, pavyzdžiui, panašiai patenkama ir į Lietuvos nacionalinio dramos teatro kavinę, esančią ant stogo, „Trys mūzos“.
N. Šatkauskienė pabrėžė, kad buvęs teatro vadovas A. Žvinys buvo aptaręs šiuos planus su teatro kolektyvu.
„Man labai rūpi teatro erdvės ir kartu džiaugiausi, kad pagaliau pas mus atsiranda deramo lygio barai spektaklių metu. Mes aptarėme, kad kavinė negali ant pastato fasado kabinti jokių iškabų, kad čia kabės tik viena iškaba „Valstybinis Šiaulių dramos teatras“. Jau užėjus į vidų gali būti nedidelė nuoroda, vedanti į kavinę“, – aiškino vadovė.
Ji priminė, kad ta pati įmonė turi savo restoraną Ch. Frenkelio viloje ir sėkmingai ten dirba. Jie jau turi darbo kultūros įstaigoje patirties, o ir patekimas į restoraną yra jau užėjus į muziejų, kaip būtų ir teatre. Klientų aptarnavimas yra pakankamai gero lygio.
Prieš tai teatro patalpose veikusi kavinė netenkino nei teatro, nei jo lankytojų lūkesčių, todėl viliamasi, kad dabar situacija bus kitokia.
Būtų tikslinga įrašyti į Kultūros vertybių registrą
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Sukožauskienė pakomentavo, kad Šiaulių dramos teatro pastatas, Tilžės gatvėje 155, Šiaulių mieste, nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau šis pastatas yra vertingųjų savybių požymių turintis objektas. Teatro pastatas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Šiaulių senojo miesto vietos teritoriją.
Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo brėžinyje „Miesto istorinio centro teritorijos pastatų vertybinė charakteristika“ Šiaulių dramos teatro pastatas pažymėtas kaip statinys, turintis vertingųjų savybių požymių, formuojantis Šiaulių miesto istorinio centro identitetą (saugomi vertingųjų savybių požymiai, jie išryškinami ir eksponuojami).
Šiaulių dramos teatro architektūra panaši su Kauno mieste esančiu kino teatro „Daina“ pastato architektūra.
Anot specialistės,tikslinga įvertinti šį pastatą ir teikti departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai spręsti dėl jo registravimo Kultūros vertybių registre.
„Atsižvelgiant į ikonografinę ir istorinę medžiagą, yra galimybė atkurti istorinius pastato elementus. Manome, kad, siekiant išsaugoti Šiaulių miesto istorinį centrą, galimi Šiaulių dramos teatro pastato istorinių elementų atkūrimo darbai“, – aiškino S. Sokužauskienė.
Pastato istorinė vertė
Istoriniai šaltiniai skelbia, kad dabartinio Valstybinio Šiaulių dramos teatro pastato istorija prasidėjo ne Šiauliuose, o tarpukario Kaune. 1935 metais inžinierius Antanas Breimeris suprojektavo naują modernų Kauno kino teatrą „Daina“. Kiek vėliau Šiauliuose pagal šio pastato projektą imta statyti naują kino teatrą Tilžės gatvėje. Prie statybų prisidėjo žymus inžinierius, architektas Karolis Reisonas. Abu pastatus papuošė beveik vienodi fasadai, kurie buvo itin vertingi.
Visgi Šiauliuose naujai statomame pastate kino teatras neįsikūrė, nes dar nesibaigus statyboms jis atiteko Dramos teatrui. Šiaulių dramos teatro rūmai su 700 vietų sale atidaryti 1941 metų sausio 1 dieną.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui iš Šiaulių besitraukdami vokiečiai padegė Dramos teatro pastatą. Išliko tik sienos, tačiau gerai išsilaikė fasadas. Pagal tuometinio miesto vyriausiojo architekto Eduardo Budreikos projektą pradėti atstatymo darbai. Teatro interjero, kurį buvo sukūręs architektas Karolis Reisonas, atkurti nepavyko, bet buvo išsaugotas pastato fasadas.
Tiesa, dar 2014 metais Valstybinio Šiaulių dramos teatro fasadas nukentėjo nuo „modernizacijos“ – dvivėrės ąžuolinės durys buvo pakeistos plastikinėmis.
