Naujausios
Dauguma „kovido“ protrūkių – ugdymo įstaigose
S. Abromavičienė informavo, kad Šiaulių apskrityje stabiliausia situacija yra Pakruojo rajone, didžiausias sergamumas COVID-19 – Joniškio, Akmenės rajonuose ir Šiaulių mieste, mažiausias – Kelmės ir Šiaulių rajonuose.
Šiauliuose sergamumo COVID-19 rodiklis siekia 790 atvejų per 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų – per savaitę išaugo 250 atvejų. Joniškio rajone „kovidas“ skaičiuojamas 1367 atvejais per dvi savaites 100 tūkstančių gyventojų ir tai yra trečias „rezultatas“ nuo galo.
S. Abromavičienė teigė, kad daugiausiai žmonių koronavirusu užsikrečia šeimose arba užsikrėtimo aplinkybių nežino – apie 80 procentų. 10 procentų susirgusiųjų užsikrėtė švietimo įstaigose. 6 gyventojai šią ligą parsivežė iš kitų šalių.
Šiaulių apskrityje užregistruotas 81 aktualus COVID-19 protrūkis. Šiaulių miestui tenka 37 židiniai, iš kurių net 29 – ugdymo įstaigose.
Vien per praėjusią savaitę nustatytas 51 koronaviruso židinys: 20 – Šiauliuose, 17 – Joniškio rajone, 6 – Radviliškio rajone, po 2-3 – kituose rajonuose. Departamento vadovė pabrėžė, kad didžioji dauguma židinių užfiksuota ugdymo įstaigose. Per 20 procentų visų sergančiųjų „kovidu“ apskrities gyventojų yra vaikai. Anot vadovės, jie ligą parneša ir į šeimas.
Šiauliuose „kovidas“ įsisuko net į 5 klases „Juventos“ progimnazijoje, į 3 – Dainų ir Gytarių progimnazijoje, 2 klases – „Jovaro“ progimnazijoje, taip pat į 3 vaikų lopšelius darželius.
Joniškio rajone „kovido“ židiniai užfiksuoti net 7 M. Slančiausko progimnazijos klasėse.
Ligoninė prašo atnaujinti Karščiavimo klinikos darbą
Respublikinė Šiaulių ligoninė dūsta nuo COVID-19 sergančių pacientų. Ligoninės direktorė Česlova Špūrienė informavo, kad savaitgalį ligoninėje gydyti 56 „kovidiniai“ pacientai stacionaro skyriuose ir dar 16 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, iš jų du yra kritinės būklės. Tik vienas iš 16 pacientų buvo pasiskiepijęs.
Per tris savaitgalio dienas gydymo įstaigoje mirė 6 pacientai nuo 29 iki 85 metų. 4 slaugyti reanimacijoje, o 2 užgeso skyriuose. Visi jie buvo nepasiskiepiję. Skaudi jauno 29 metų žmogaus netektis, tačiau, anot direktorės, jis buvo nepasiskiepijęs ir turėjo gretutinių ligų.
Moters ir vaiko klinikoje nuo COVID-19 gydomi 7 vaikai. Č. Špūrienė pranešė, kad reanimacijoje gydomi du kūdikiai: vienam – 24 dienos, kitam – mėnuo. Jiems išryškėjo neurologinė „kovido“ simptomatika, sutriko kvėpavimo funkcija. Medikai spėja, kad kūdikiai koronavirusu užsikrėtė šeimose, nes į ligoninę atvežti iš namų.
Taip pat ligoninėje nuo „kovido“ gydoma viena kūdikio besilaukianti moteris.
Ligoninės vadovė palygino, kad per savaitę „kovidinių“ lovų užimtumas padidėjo nuo 68 iki 77 procentų, o reanimacijoje – nuo 50 iki 63 procentų. Jei bus užimta 80 procentų COVID-19 gydyti skirtų lovų, teks galvoti apie jų didinimą.
Vadovė apgailestavo, kad itin didelis darbo krūvis tenka Skubiosios pagalbos skyriui. Per savaitgalį čia konsultuoti 257 pacientai, iš jų 45 karščiuojantys, tačiau stacionaro prireikė tik 37 ligoniams.
„Nežmoniškai didelis krūvis – nerinkdama žodžių galiu pasakyti“, – kalbėjo Č. Špūrienė.
Ji akcentavo, kad ligoninei būtų didelė paspirtis, jei mieste ir vėl pradėtų veikti Karščiavimo klinika.
Direktorė pripažino, kad ligoninei labai trūksta personalo – ypač, anesteziologų reanimatologų, viduriniosios grandies medikų. Trūkstant specialistų, o plečiantis „kovidinei“ reanimacijai, planuojama dar labiau riboti chirurginę pagalbą. Nemažinamos apimtys tik onkologinėmis ir skubioms operacijoms bei toms, kurioms atlikti nereikia bendros nejautros, pakanka vietinės.
Mobiliajame punkte – tyrimų rekordas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė tikino, jog svarstoma galimybė ir vėl atnaujinti Karščiavimo klinikos darbą, tačiau susiduriama su ta pačia personalo trūkumo problema. Padidėjus sergamumui COVID-19, išaugo šeimos gydytojų darbo krūviai, o jų ir šiaip poliklinikose trūksta. Prailgintas mobiliojo punkto darbo laikas kasdien nuo 8 iki 21 valandos, kur taip pat dirba Savivaldybės gydymo įstaigų komandos.
Mobiliajame punkte per savaitę atlikti 4285 tyrimai ir tai yra didžiausias kiekis per visą pandemijos laikotarpį. Beveik pusė jų – PGR testai karščiuojantiems, kita puse – antigeno tyrimai dėl darbo. Ketvirtadalis testų – teigiami. Anot vedėjos, tyrimams mobiliajame punkte galima užsiregistruoti artimiausiomis dienomis.
V. Palčiauskienė sakė, kad išaugęs sergamumas sulėtino ir skiepijimosi procesą. Dalis užsiregistravusių antram skiepui asmenų paskambina ir praneša, kad neatvyks, nes jaučia peršalimo požymius.
Praėjusią savaitę paskiepyti 1569 gyventojai ir tai yra visu tūkstančiu mažiau nei prieš savaitę.
Šią savaitę Šiauliuose bus skiepijama ir populiariausia „Janssen“ vakcina. Pirmiausiai ji bus naudojama vykstant pas gyventojus į namus bei vakcinuojant užsiregistravusius vakcinavimo centre.
Intensyvėja vaikų vakcinavimas ugdymo įstaigose. Praėjusią savaitę beveik 7 tūkstančiai moksleivių buvo vakcinuoti du kartus. Savaitės pradžioje nustatyti 9 teigiami atvejai, o pabaigoje – 8. Visi jie patvirtinti PGR testais.
Praėjusią savaitę pasikeitus tvarkai ruošiamasi padidėjusiam mokinių testavimui. Dabar klasėje mokiniui nustačius COVID-19 kitiems neskiepytiems ir nepersirgusiems šia liga mokiniams izoliuotis nebereikės, jei tėvai sutiks, kad kas 2 dienas vaikas mokykloje savikontrolės metodu atliks greitąjį antigeno testą.
Klasėse ugdymas vyksta mišriu ar hibridiniu būdu
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė informavo, kad mieste šiuo metu nėra nei vienos klasės, kuri visa dirbtų nuotoliniu būdu. Mišriu ir hibridiniu būdu mokosi 332 mokiniai iš 28 klasių. COVID-19 serga 8 pedagogai ir 6 kitų profesijų darbuotojai.
Daugiausiai – net 60 mokinių – mišriu ar hibridiniu būdu mokosi Gytarių progimnazijoje. Taip pat toks būdas taikomas daliai Gegužių, Salduvės, Jovaro, Dainų, „Juventos“ mokyklų moksleiviams.
Anot vedėjos, ugdymas neteikiamas tik sergantiems vaikams. Tačiau jei jie serga be simptomų ir tėvai pageidauja, ugdymas organizuojamas ir jiems.
Hibridinis ugdymo būdas – kai vienu metu vyksta pamokos klasėje ir namuose likusiems vaikams. Tam reikalinga speciali įranga. E. Minkuvienė kalbėjo, kad dalis mokyklų ją turi – dalino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įsigijo pačios. Šiuo metu savivaldybė už 100 tūkstančių eurų perka hibridinio ugdymo įrangą 14 klasių. Tikslas – aprūpinti kokybiška tokia įranga visas klases.
Mišrusis būdas – kai namuose dirbantiems vaikams 80 procentų ugdymo organizuojama per vaizdo konferencijas, o 20 procentų – užduodama dirbti savarankiškai.
