Naujausios
Savivaldybėje teisybės nerado
Šiaulietis A. Gečas, gavęs baudą, nesijautė padaręs pažeidimą, nes automobilį pastatė stovėjimo vietoje, įrengtoje ne gatvėje, ir jis niekaip netrukdė jos valymui. Tuomet šiaulietis pradėjo skambučius ir vizitus į Savivaldybę.
A. Gečas pasakojo, kad susisiekęs su jam protokolą surašiusia Rasa Steponavičiene paaiškino, kad kelio ženklo ir taisyklių nepažeidė. Ji esą pažadėjo klausimą apsvarstyti Saugaus eismo komisijoje, tačiau tokia komisija posėdžiauja retai, o protokole buvo duotas terminas, iki kada A. Gečas turi sumokėti baudą.
Nenorėdamas šį terminą pradelsti, žmogus 30 eurų baudą sumokėjo vildamasis, kad įrodžius, jog jis nenusižengė, pinigai bus grąžinti. Čia ir buvo jo esminė klaida.
Pilietis pasakojo, kad toliau į visas savo pretenzijas sulaukdavo vieno atsakymo: „Baudą sumokėjai, vadinasi, kaltę pripažinai. Administracinė teisena baigta. Jei nesutinki, kreipkis į teismą.“
Protokole nebuvo jokios informacijos apie tai, kad, sumokėjus baudą, tai traktuojama kaip kaltės pripažinimas. Savivaldybė aiškina, kad protokolo forma yra apibrėžta teisės aktais.
A. Gečas į teimą kreiptis nesiryžo ir siekė įrodyti pats, kad Savivaldybės valstybės tarnautojai suklydo. Jis per gyventojų priėmimus apsilankė pas mero patarėją Vincą Urbonavičių, Administracijos direktorių Antaną Bartulį, kelis kartus – pas vicemerą Justiną Švėgždą, tačiau be rezultatų.
Mero patarėjas V. Urbonavičius dar 2024 metais raštu užklausė Šiaulių policijos, kaip turėtų būti vertinamas ženklo „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele apie galiojimo dienas J. Greimo gatvėje šalia namo A. Mickevičiaus g. 38 įrengtose automobilių stovėjimo vietose.
Mero patarėjas gavo Kelių policijos atsakymą, kad automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos kelkraštyje, jos nėra nei važiuojamoji dalis, nei dviračių ar pėsčiųjų takas. Ten stovintys automobiliai nesudaro kliūties automobilių srautui J. Greimo gatvėje, o stovėjimą ribojantis ženklas ten negalioja.
Policija rekomendavo automobilių stovėjimo vietas kelkraštyje tinkamai pažymėti arba panaikinti, kad visiems būtų aiškiau.
Tačiau policija atkreipė dėmesį, kad neturi įstatyminių įgaliojimų aiškinti teisės aktus ar jų taikymą, todėl pateikti paaiškinimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Šiandien šiaulietis supranta, kad sumokėtos baudos jam niekas negrąžins, tačiau norėtų, kad jį nubaudę Savivaldybės tarnautojai pripažintų, kad tai padarė neteisėtai, ir patirtų tokias pat išlaidas. Pavyzdžiui, tokia pat suma paremtų Ukrainą.
Šiaulių miesto savivaldybė laikosi savo. Jos atstovas Vitalis Lebedis atsiuntė paaiškinimą, kad „administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, nes nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukiama“. Jei jau asmuo jaučiasi neteisingai nubaustas, teisingumą vykdo ne Savivaldybė, o teismai.
Sukalė kuoliukus ir problemos valdininkams neliko
Automobilių stovėjimo vietos minėtose „kišenėse“ buvo įrengtos privačios įmonės „Kineskopas“ dar apie 2000 metus, gavus Savivaldybės leidimą.
Pastačius automobilius šonu niekam jie netrukdydavo, tačiau A. Gečas pastebėjo, kad atsirado vairuotojų, kurie savo didelius visureigius ėmė statyti skersai, jų galą palikdami važiuojamojoje dalyje. Taip buvo trukdomas eismas, užstojamas vaizdas sankryžoje su A. Mickevičiaus gatve.
Sąmoningas pilietis ėmė fotografuoti pažeidėjus ir siųsti informaciją į policiją, o ši persiųsdavo Savivaldybei.
Ilgai netrukus, Savivaldybės nurodymu prieš stovėjimo vietas buvo sukalti kuoliukai, kad išvis niekas nestovėtų. Nėra stovėjimo, nėra valdininkams darbo.
V. Lebedis informavo, kad 2024–2025 metais Šiaulių miesto informacinėje sistemoje „Sumanus miestas“ gauti 6 pranešimai apie netinkamai pastatytus automobilius ties A. Mickevičiaus g. 38 namu J. Greimo gatvėje. Iš viso fiksuota 16 administracinių nusižengimų, visos administracinių nusižengimų teisenos buvo užbaigtos.
Šiaulių savivaldybės biurokratai iš minėto Šiaulių kelių policijos rašto pasiėmė tik tai, kas jiems tiko – rašte pateiktą rekomendaciją, kad, siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti eismo infrastruktūros atitikimą galiojantiems teisės aktams, rekomenduotina tinkamai paženklinti automobilių stovėjimo vietas ties A. Mickevičiaus g. 38 namu J. Greimo gatvėje arba jas panaikinti, kad vairuotojams būtų aiškus eismo organizavimo priemonių galiojimas.
Šiaulių savivaldybei labiau priimtinas pasirodė antrasis variantas.
„Taip pat pažymėtina, jog šalia aptariamos vietos yra intensyvi miesto sankryža ir pėsčiųjų perėja. Siekiant padidinti pėsčiųjų matomumą perėjos prieigose bei užtikrinti geresnį transporto priemonių, artėjančių A. Mickevičiaus gatve prie sankryžos, matomumą, prieš sankryžą buvo uždraustas transporto priemonių sustojimas – įrengti plastikiniai kuoliukai ir pastatytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ – aiškinama atsiųstame komentare.
Šiaulių vicemeras Justinas Švėgžda brenda dar giliau. Pakėlę 2000 metais įmonės pasirašytą sutartį Savivaldybe pastebi, kad pagal ją automobilių stovėjimo vietos turėjo būti išklotos trinkelėmis, o realiai jos yra išasfaltuotos.
Anot vicemero, tai reiškia, kad sutartis įgyvendinta netinkamai, nors niekas to nematė net 26 metus. Be to, stovėjimo vietos esą neatitinka šiuo metu keliamų reikalavimų matmenims – 6 x 2 metrų. Todėl asfalto danga bus išardyta, o vietoje automobilių stovėjimo vietų žaliuos žolė.
Vicemeras patvirtino, kad su A. Geču buvo susitikęs ne vieną kartą. Buvo sukvietęs ir Savivaldybės administracijos darbuotojus, susijusius su šia istorija, tačiau jokio sprendimo nerasta.
Vicemeras sakė nesuprantąs, kodėl šiaulietis neskundė jam surašyto pažeidimo protokolo. Jei nagrinėjant skundą būtų nuspręsta, kad šiaulietis yra teisus, viskas taptų aišku, o kol kas tai esą tik nuomonė, kad žmogus galėjo būti nubaustas neteisingai.
Mero priėmimo reikia nusipelnyti
Ši istorija parodė dar vieną absurdą, įsikerojusį Savivaldybėje. A. Gečui dvejus metus nepavyko užsiregistruoti į priėmimą pas merą Artūrą Visocką, nes jis nepriima gyventojų.
Savivaldybės užsienio ryšių koordinatoriaus V. Lebedžio atsiųstame paaiškinime taip ir nenurodyta, kada meras A. Visockas paskutinį kartą vykdė gyventojų priėmimą asmeniniais klausimais.
2025 metai dar „procese“ – rengiama ataskaita. Užtat 2024 metais A. Visockas tikrai plušėjo – priėmė net vieną gyventoją.
„Papildomai pažymime, kad Vietos savivaldos įstatymas merui nustato pareigą nuolat bendrauti su savivaldybės nuolatiniais gyventojais, tačiau teisės aktai nenumato, kad meras privalo kiekvienu atveju gyventoją priimti tiesiogiai numatytame Savivaldybės kabinete. Bendravimas gali vykti įvairiomis formomis: asmeniniais susitikimais, rašytiniais atsakymais, per Savivaldybės administraciją, vicemerą, viešų susitikimų metu, telefonu, socialiniais tinklais ar kitais teisėtais būdais (praktikoje kaip „priėmimai“ apskaitomi tik tie atvejai, kai interesantas registruojamas ir su meru susitinka Priimamajame) „, – rašoma atsakyme.
Vienu žodžiu, meras gyventojus priima feisbuke. O kas jo neturi arba nėra mero draugas, pelnyti nors truputį mero dėmesio neturi šansų.
Kaip ir A. Gečas. Jo prašymas susitikti su meru „nebuvo tenkintas, nes jo nurodomų klausimų sprendimas nepriskirtas mero kompetencijai – jie susiję su administracinio nusižengimo teisenos klausimais, kuriuos sprendžia pareigūnai ir (skundų atveju) teismas“.
Pabrėžiama, kad A. Gečas ne kartą buvo priėmime pas vicemerą, Administracijos direktorių, mero patarėją, Savivaldybės kontrolierę, Administracijos darbuotojus, gavo ne vieną rašytinį Savivaldybės administracijos paaiškinimą dėl situacijos. O gal būtų pakakę vieno apsilankymo pas merą?
