Naujausios
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas Butkevičius pažadėjo inicijuoti parlamentinę kontrolę ir aiškintis, kodėl kredito įstaigos iš klientų už paskolas lupa milžiniškas iki 4 proc. siekiančias palūkanas, o palūkanas už indėlius moka net ir 20 kartų mažesnius. „Tai – nesveika“, – „Vakaro žinioms“ sakė A.Butkevičius.
„Vakaro žinios“ pernai gruodžio viduryje skelbė, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, reaguodami į Europos Centrinio banko veiksmus, vos ne iki 4 proc. padidino palūkanas ne tik besiskolinantiems, bet ir esamiems skolininkams. Užtat padidinti indėlių palūkanas daugelis „pamiršo“ arba padidino simboliškai. Todėl dabar kai kuriuose bankuose indėlių ir paskolų palūkanos skiriasi net ne procentais, o kartais – net ir 20 ar daugiau kartų. „Vakaro žinios“ apklausė visus bankus, kodėl taip elgiamasi, atsakymo negauta tik iš SEB. O labiausiai nustebino „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus komentaras: „Nuo šių metų spalio 6 d. klientams, kurie sudaro indėlių sutartis vienų metų ar ilgesniam laikotarpiui, siūlome 0,2 proc. metines palūkanas. Toliau stebime ir analizuojame situaciją, tačiau artimiausiu metu pokyčių neplanuojame“, – pernai gruodį pareiškė S.Abraškevičius.
Kuo nustebino? Tuo, kad bankas taiko mažiausias palūkanų normas indėliams, nors paskoloms, kaip skelbiama jų tinkalapyje, taiko apie 4,5 proc. (priklausomai nuo maržos, dėl kurios su kiekvienu klientu susiderama atskirai). Tad indėlių palūkanos už paskolos palūkanas yra maždaug 23 kartus mažesnės!
Europos Centrinis bankas pernai keturis kartus kėlė palūkanų normas – būsto paskolos žmonėms brango iki 4 proc. Tačiau už terminuotus indėlius metams ir ilgiau siūlomos keliskart mažesnės palūkanos. Tai stebina ir komercinius bankus prižiūrintį Lietuvos banką.
„Deja, Lietuvoje indėlių palūkanų normos... Norėtųsi matyti spartesnį augimą. Didesnėse rinkos dalyvėse indėlių palūkanų normos atsilieka“, – LRT sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Bankai kol kas dar palaiko didėjantį atotrūkį tarp palūkanų pajamų ir išlaidų, t.y. palūkanos už indėlius auga gerokai lėčiau nei palūkanos už paskolas. Matydamas sparčiai augantį bankų veiklos pelningumą ir aukštą metinę infliaciją, neigiamai veikiančią vartotojus, ypač socialiai pažeidžiamas grupes, Lietuvos bankas kreipėsi į komercinius bankus, ragindamas juos būti socialiai atsakingomis finansų institucijomis – siekti, kad nė viena finansinių paslaugų vartotojų grupė nebūtų atribota nuo svarbiausių finansinių paslaugų, būtų nuolat didinamas jų prieinamumas. Taip pat siūloma mažinti finansinių paslaugų (ypač būtiniausių) įkainius“, – rašoma Lietuvos banko pranešime.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas A.Butkevičius laikosi dar griežtesnės pozicijos. Anot jo, kredito įstaigos elgiasi grobuoniškai, todėl jis imsis organizuoti parlamentinę kontrolę – kredito įstaigų atstovai bus kviečiami į komitetą pasiaiškinti. Aišku, jei iniciatyvai pritars naujasis komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė. Anot A.Butkevičiaus, jei komitetui ir toliau vadovautų konservatorių iš pirmininko posto išspirtas Mykolas Majauskas, būtų daug lengviau, nes M.Majauskas esą parlamentinei kontrolei skirdavo itin daug dėmesio.
„Toks komercinių bankų elgesys yra nepadorus, grobuoniškas. Juo labiau, kad pernai, kiek žinau, bankai dirbo itin pelningai“, – „Vakaro žinioms“ sakė A.Butkevičius.
Lietuvos bankas paskelbė, kad pernai per pirmus tris metų ketvirčius Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo net 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku. Anot Lietuvos banko, šį rezultatą iš esmės lėmė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos. Centrinio banko vertinimu, trečiąjį ketvirtį bankai toliau aktyviai skolino verslui ir gyventojams, todėl iš šios veiklos uždirbo daugiausiai pajamų. Gyventojų indėlių toliau gausėjo, tačiau metinis augimo tempas sumažėjo.
