Naujausios
Kaip komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Stasys Jakeliūnas, išvadose iš esmės kalbama apie tai, kad Švedijos bankai sukėlė ekonominę krizę Lietuvoje, taip pat – kad Švedijos finansų inspekcija yra už tai atsakinga. Išvadose siūloma dėl tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR, kaip įvardijo S. Jakeliūnas, eiti teisminiu keliu.
"Aš nematau pagrindo teisminiam procesui, išskyrus dėl VILIBOR‘o. Bankų priežiūros prasme matyti, kad buvo ir manipuliacijų, tendencingų sprendimų, o ne objektyvių ekonomikos veiksnių atspindėjimo", – sakė S. Jakeliūnas.
Tiesa, komiteto nariai siūlė dar padirbėti ties tyrimo rekomendacijomis.
"Yra skirtingai traktuojama, ar Švedijos bankai sukėlė, ar suvaidino lemiamą vaidmenį sunkinant krizę Lietuvoje, kai kalbama apie išvadas ir rekomendacijas. Formuojama nuomonė, kad Švedijos bankai sukėlė krizę ir tarptautiniai bankai tai pagilino. O rekomendacijose jau šnekama (apie vaidmenį) lemiant krizės sunkumą. Tokius dalykus reikia išgryninti", – sakė R. Budbergytė.
Tuo metu komiteto narys, liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, pabrėžė, kad tuo laiku priimti netinkami sprendimai turėtų būti teisminio tyrimo objektas.
"Rekomendacijos galėtų būti iš dviejų blokų. Vienas - tai aukščiausios valdžios neatsakingumas, kišimasis į finansų valdymą. Kiti dalykai turėtų būti susiję su tomis pamokomis, kurias išmokome. Trečias blokas - susijęs su atsakomybe, kad blogi priimti sprendimai turėtų būti teisminio tyrimo objektas, ar tai buvo sąmoningai, ar iš kvailumo daryta, ar lemta neišvengiamos jėgos", – sakė K. Glaveckas.
Komiteto nariai taip pat kritikavo, kad dokumentas yra pernelyg išsamus ir sunkiai skaitomas.
"Yra daug aukšto ekonominio lygio analizės, bet valstybės valdymas yra skirtingas dalykas. Su tekstu reikia gerokai padirbėti ir apsispręsti, kaip mes organizuosime darbą. Čia iš 100 lapų reikia padaryti 50 lapų",– teigė R. Budbergytė.
Tuo metu S. Jakeliūnas sakė, jog komiteto nariai gali siūlyti rekomendacijas, o jo darbas čia baigtas.
"Aš matau savo misiją pabaigą, bet jūs galite rekomendacijų pasiūlyti", – sakė S. Jakeliūnas.
ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
