Naujausios
Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių NT burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
Taip pat siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą, įvertinant 2009-2012 m. Vyriausybės sprendimą skolintis finansų rinkose bei iš komercinių bankų, dėl ko BFK tyrimo metu buvo nustatyta virš 2 mlrd. eurų žala valstybei.
Prokuratūrai taip pat siūloma įvertinti stambiųjų bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje. Be kita ko, kad įvertintų, ar Lietuvos bankas tinkamai neprižiūrėjo komercinių bankų procedūrų su VILIBOR palūkanų normų nustatymu.
Krizės tyrėjai iš rekomendacijų išbraukė kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą.
Pasak BFK pirmininko Valiaus Ąžuolo, teiginiai, kad Lietuva negalėjo krizės metu pasiskolinti pigiau, yra neteisingi.
"Kaltinimas, kad Lietuva tuo metu neturėjo galimybės pasiskolinti, tai iš pateiktos medžiagos, dalyvavusių liudijimų konstatavome, kad galimybė pasiskolinti tuo laikotarpiu iš kitur buvo, o ne iš vidaus ir labai brangių rinkų. Palyginus kitų šalių skolinimosi lygį, permokėjome virš 2 mlrd. eurų palūkanų, ir tik dabar baigiame išmokėti paskolas, paimtas tuo metu, nes jos buvo paimtos ilgam laikotarpiui", – sakė V. Ąžuolas.
"Latvija kreipėsi į institucijas (Tarptautinį valiutos fondą. – ELTA), bet Latvija sumažino tik didžiausias pensijas, o Lietuva tuo metu mažino pensijas visiems", – pridūrė jis.
BFK pirmininkas sakė, kad tyrimas apėmė buvusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino veiklą, o ne dabartinio – Vito Vasiliausko.
"Reikia konstatuoti, kad pagrindinis tyrimas apėmė R. Šarkino veiklą. Galima pabrėžti, kad atėjus Vasiliauskui buvo peržiūrima VILIBOR ir 2012 m. buvo imtasi veiksmų, kad keistųsi situacija ir keistųsi nustatymo metodika", – teigė V. Ąžuolas.
Tyrimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad Baltijos šalių bankų sistemos ir ekonomikos buvo struktūriškai pažeidžiamos dėl dvigubos priklausomybės nuo išorės finansavimo (šalies bankai – nuo patronuojančių bankų, o šie – nuo tarptautinių rinkų). Trys Baltijos šalys išsiskyrė didžiausia priklausomybe, o šių šalių kredito rinkose dominavo vienos šalies – Švedijos – bankai. Todėl, kaip teigiama išvadose, išskirtinai gili krizė Lietuvoje – pirmiausia Švedijos bankų ir jų patronuojamųjų bankų, taip pat ir Lietuvos bei Švedijos priežiūros institucijų atsakomybė.
Tai, kad Lietuva nesugebėjo 2007 metais įsivesti euro, taip pat pagilino krizę, nes išaugo lito devalvavimo rizika, smarkiai padidėjo palūkanos litais, o tai pablogino kelių dešimčių tūkstančių namų ūkių, taip pat ir verslo įmonių, paėmusių paskolas litais kintamosiomis palūkanomis, finansinę būklę.
Tai, kad 2006–2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, taip pat 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai, teigiama išvadose, trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei.
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
