Naujausios
Kas padaryta, kas tęsiama
„Pernai rajone daug padaryta darbų, – tvirtina Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. – Kuršėnų dvaras baigtas atnaujinti, Kužių darželis renovuotas, Ginkūnų mokyklos priestatas pastatytas, Kuršėnuose biblioteka atnaujinta, daugiabučių kiemai tvarkyti, Meškuičių ir Gruzdžių miesteliai pasikeitė, jungtinė Kairių mokykla įsteigta, kad išsaugotume mažas mokyklas Pakapėje, Šilėnuose ir Kairiuose. Sporto mokykla remontuojama, stadionas, vandentvarkos projektai įgyvendinami, Ventos pakrantę sutvarkysime.“
Šiemet keturi moduliniai vaikų darželiai bus statomi: Aukštelkėje, Voveriškėse ir Ginkūnuose.
„Stengiamės, kad patiems mažiausiems ugdymo įstaigos būtų arčiau namų, iš paskutiniųjų stengiamės, kad ir mokyklos gyvenvietėse išliktų. Ir ne tik mokyklos, bet ir medicinos punktai. Juokauju, kad medpunktai turi būti, kad močiutės turėtų kur ateiti ne tik vaistų susileisti, bet ir valdžios pakeikti,“ – sako jumoro jausmo nestokojantis A. Bezaras.
O rimtai pabrėžia, kad „nė vieno medicinos punkto rajone neuždarėme.“
Apie reformas
Šiaulių rajonui, pasak mero, „nėra skausminga sveikatos reforma“, nes čia seniai padaryta tai, ką dabar siekiama padaryti kitų rajonų ligoninėse.
„Dėl sveikatos reformos mums šiek tiek lengviau, nei kitų rajonų savivaldybėms, nes Kuršėnų ligoninėje seniai nebeturime nei chirurginio skyriaus, nei gimdymo skyriaus, nei vaikų skyriaus. Kadangi Kuršėnai nuo Šiaulių nutolę tik per 25 kilometrus. Esame sutarę, kad rajono gyventojus aptarnautų ir Šiaulių miesto greitoji medicinos pagalbos stotis. Tik kai dabar žinome, jog sveikatos sistemos reformai skiriama 800 milijonų eurų, ir mums norisi tų lėšų gauti, galėtume išplėsti paslaugas, teikti daugiau antro lygio konsultacijų.“
Tačiau dėl švietimo reformos merui galvą skauda.
„Didžiulė problema mums kyla dėl reikalavimo naikinti jungtines klases ir dėl per mažų gimnazijų. Jeigu klasėje vaikų mažiau nei aštuoni, negausime finansavimo. Patys iš rajono biudžeto prisidėsime, kad jungtinės klasės dar išliktų pereinamuoju laikotarpiu, o toliau žiūrėsime. Nenorime erzinti žmonių ir taip nelengvu visiems laikotarpiu.“
Vandentvarkos projektai rajonui labai aktualūs, nes gyventojų daugėja ir labai smarkiai plečiasi priemiestinės gyvenvietės.
„Jeigu nebus europinių pinigų, tai rajono biudžetas tų besiplečiančių gyvenviečių vandentvarkos projektų nepatemps“, – atvirai teigia meras.
Praėjusiais metais Aplinkos ministerija rengė įstatymo pataisų projektus dėl vandentvarkos įmonių stambinimo. Ypač tų įmonių, kurios dirba nuostolingai, jungimasis būtų skatinamas ir tik tuomet žadama europinės paramos pinigų.
„Aš nemanau, kad rajono vandentvarkos įmonę prijungus prie miesto „Šiaulių vandenų“, rajono vandentvarkos projektams miesto Taryba suteiktų prioritetą, – svarsto meras. – Jeigu įstatymu tas stambinimas bus įteisinamas, nebus gerai. Beje, šiaulietis Seimo narys Domas Griškevičius, buvęs miesto vicemeras, yra pasisakęs prieš tokį įmonių jungimą.“
Kai rajonas supa miestą
„Šiaip su miestu sutariame“, – tvirtina A. Bezaras.
Tik tarp miesto ir rajono juoda katė yra perbėgusi dėl Žaliūkių kaimo. Žaliūkų žmonės praktiškai mieste gyvena ir dirba, bet įvažiavimas į miestą pernai tapo problema, kai jį užtvėrė ir apmokestino miesto privataus kvartalo savininkas.
„Miesto vadovai davė pažadą, kad klausimą greitai išspręs, jeigu kaimas prisijungs. Tikimės taip ir bus, nes žmonės nubalsavo, kad nori jungtis prie miesto. Aišku, joks meras nenori prarasti nei dalies teritorijos, nei žmonių, bet gyventojų valios negali nepaisyti.“
A. Bezaras tik pasidžiaugia, kad rajone gyventojų daugėja, kuriasi jaunos šeimos.
„Todėl Ginkūnuose ir mokyklos priestatas pastatytas, greitai pakviesime į jo atidarymą ir dar modulinį darželį vaikams pastatysime, – pabrėžia meras. – Kuriasi išsilavinę, raštingi žmonės ir reikalavimų mums daug kelia – ir dėl gatvių apšvietimo, ir dėl kitos infrastruktūros gyvenvietėse. Stengiamės pagal galimybes.“
Nors ir ne savivaldos reikalai
„Žiūrint į aukščiausios valdžios darbą, šie metai mums nieko gero nežada, – teigia A. Bezaras. – Kelia nerimą ginčai dėl užsienio politikos, santykiai su Kinija, Baltarusija. Nors tai ne savivaldos reikalai, bet bendraujame su verslininkais ir žinome, kad jie yra labai nusivylę. Su Kinija ryšių turi ir baldų gamintojai, ir mūsų žemės ūkis.“
Meras dėl kilusio žemdirbių nepasitenkinimo žemės ūkio ministru vienareikšmiai mano, jog „visi ministrai turi atsižvelgti į žmonių nuomonę.“
„Kai į ministrus ateina veikėjai, nedalyvavę politikoje, tai to ir nesupranta. Manau, žemės ūkio ministras jau suprato savo klaidas. Su žmonėmis reikia šnekėtis, reikia jų problemas suprasti ir atsižvelgti, – akcentuoja patyręs politikas. – Blogiausia, kad mūsų Vyriausybės vadovai, ministrai nori būti pionieriais ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Kitos šalys taip neskuba, kaip mes, priiminėti sprendimų – ir vis su griežtesniais reikalavimais. Reikėtų viduriuką rasti.“
„Santykiai su Kinija, baltarusiškų trąšų tranzito skandalas – aukštoji politika, bet paprastiems žmonėms dėl to neišvengiamai kyla daug klausimų“, – sako A. Bezaras.
„Žmonės valdžiomis vis nepatenkinti dėl to, kad šaukštas deguto viską pagadina, – mano jis. – Vienas kitas politikas nesąmonių prikrečia, kaip dabar užsienio reikalų ministras, ir kenčia visi aukščiausieji politikai. Ir pasitikėjimas krenta, ir reitingai žemyn važiuoja. Visiškai negerai atrodo valdančiųjų kova su Prezidentu, o jis tautos yra išrinktas. Tik kai žmonės valdžią keiksnoja ir aiškina, kad „aš tai nieko nerinkau“, paraginčiau rinkimuose dalyvauti.“
Kita vertus, pabrėžia, jog „politikams garbės nedaro perbėgimai iš vienos partijos į kitą.“
„Blogai, kai priklausomybė partijai nieko nebereiškia“, – sako A. Bezaras. Jis neslepia neigiamo požiūrio į buvusių bendražygių „valstiečių“ pasitraukimą iš partijos su Sauliumi Skverneliu.
Kaip žemdirbiai reaguoja į energetinių išteklių brangimą, kainų kilimą?
„Reaguoja blogai. Tik kaimiečiai kantrūs – bet iki tam tikros ribos, – atsako meras. – Galiu pajuokauti, kad džipų nebepirksim, nes tie ūkininkų džipai miestiečiams ir žurnalistams labai bado akis. O rimtai kalbant, žemės ūkio padargai dabar yra brangesni nei geras automobilis. Trąšų kainos ne padvigubėjo, o patrigubėjo.“
„Valstiečių“ korta dar nemušta“
2022 metai bus ir priešrinkiminės kovos savivaldybėse metais. Ar tai netrukdys darbams?
„Norite paklausti, ar mūsų darbus po Savivaldybių rinkimų reikės tęsti kitiems? – klausimu atsako „valstietis“ meras. – Aš manau, kad „valstiečių“ korta Šiaulių rajone dar nėra mušta, tikiuosi, žmonės mato padarytus darbus.“
„Šiais metais laukiame ir didžiulių investicijų,– akcentuoja A. Bezaras. – Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje „Agrokoncernas“ su užsienio partneriais rengiasi statyti grūdų perdirbimo įmonę, bus sukurta apie 300 darbo vietų – kuršėniškių darbininkų jai neužteks. Susitikimas su gyventojais jau buvo, Ramūnas Karbauskis projektą pristatė. Bet opozicijos politikams, manau, priešrinkiminiais metais klausimų atsiras, nors tokio pobūdžio gamybos yra net miestų centruose.“
Ar dar gaji idėja, kad Kuršėnai turi būti Šiaulių rajono sostinė?
„Dalį savivaldybės padalinių jau esame perkėlę į Kuršėnus, pats ten dirbu ketvirtadieniais, gyventojus priiminėju, – sako meras. – Rajono gyventojai koncentruojasi Kuršėnuose ir aplink juos. Kuršėnai yra didesni už kai kuriuos rajonų centrus, bet daliai mūsų rajono gyventojų arčiau yra Šiauliai, todėl turime rajone dvipolį – Šiauliai-Kuršėnai.“
Regione, A. Bezaro nuomone, būtina išspręsti gyventojų pavėžėjimo problemą, savivaldybėms dėl jos pirmiausia reikia susitarti.
„Kaip kitos savivaldybės, mes irgi galvotume apie nemokamą rajono žmonių vežimą, bet tai sudėtinga realizuoti, kai rajonas yra išsidėstęs aplink Šiaulius, – sako meras. – Daug miestiečių važiuoja priemiesčio autobusais, ypač Kurtuvėnų ir kolektyvinių sodų kryptimi. O už rajono gyventojus, kurie turi teisę į lengvatas ir naudojasi miesto viešojo transporto paslaugomis, mes jau mokame.“
