Ar Šiauliai nebešvies?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Pirmiausia gatvėse ir viešose erdvėse bus gesinamos šviesos. Elektrą taupyti raginama ne tik viešajame sektoriuje, bet ir versle, namų ūkiuose.
Žiauriai brangstant elektrai, šūkis „Šiauliai šviečia“ gali ir nebešviesti miesto Prisikėlimo aikštėje. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas neatmeta, jog rudenį gali būti išjungta kas trečia ar kas antra lempa gatvėse. Net šitaip taupant iki metų pabaigos gali tekti pakloti papildomai 700 tūkstančių eurų.

Šiaulių rajone dėl gyvenviečių ir įstaigų apšvietimo papildomų lėšų reikėtų iki 100 tūkstančių eurų.

Jau ieško daugiau nei milijono eurų

Šiaulių miesto savivaldybėje jau yra parengtas siūlymas miesto Tarybai skirti papildomai 1,3 milijono eurų iki metų pabaigos finansuoti savivaldybės biudžetinių įstaigų komunalines išlaidas dėl energijos kainų kilimo. Tokia suma įvertintas ir dujų, ir elektros, ir šildymo, ir vandens brangimas. Kiek papildomai tektų pakloti už gatvių apšvietimą rudenį–žiemą, dar skaičiuojama.

A. Visockas elektros brangimą vadina „žiauria tema“ . Miesto viešųjų erdvių ir visuomeninių pastatų apšvietimas kelia merui didelį galvos skausmą.

„Didžioji problema yra kaip šiuos metus pabaigti, nes metų biudžete nebuvo numatytos tokios išlaidos, – sakė meras „Šiaulių kraštui“. – Net jeigu visas lempas gatvėse išjungtume, vis tiek reikėtų papildomų 500 tūkstančių eurų, o jeigu kas antrą trečią – 700 tūkstančių eurų. Nieko nedarant – 900 tūkstančių eurų. Tik sakau, kad taupyti turime protingai. Lazda turi du galus, lempų išjunginėjimas naktį gali atsiliepti nesaugumu gatvėse.“

Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, jog bendrovei „Šiaulių gatvių apšvietimas“ yra duota užduotis skaičiuoti ir teikti pasiūlymus.

„Svarstome, į kokį režimą galėtume įeiti, kad ir taupytume, ir neišnyktų apšvietimo funkcija, kad miestui žalos nepadarytume, – teigė „Šiaulių kraštui“ A. Bartulis. – Kitą savaitę laukiame skaičiavimų.“

Elektrą pradės pirkti centralizuotai

Miesto švietimo įstaigos, kurios sudaro didžią dalį Savivaldybės įstaigų, turi labai įvairias galiojančias elektros sutartis: vienos galioja iki lapkričio, gruodžio, kitos iki kitų metų kovo. Pačios anksčiau skelbė pirkimus ir sudarinėjo sutartis. Kitiems metams numatoma visoms įstaigoms elektrą pirkti centralizuotai. Tą funkciją, pasak A.Bartulio, vykdys Šiaulių apskaitos centre viešiesiems pirkimams įkurtas centralizuoto pirkimo padalinys.

„Centralizuotai elektros energiją pirksime, apjungę visą mūsų poreikį nupirksime visoms įstaigoms vienoda kaina ir vienodomis sąlygomis, – sakė direktorius. – Įstaigoms dabar duota užduotis suvienodinti sutarčių galiojimo laiką, vienų pratęsti iki metų pabaigos, kitų nutraukti 2023 metų sausio 1 dieną.“

„Dabar papildome įstaigų asignavimus dėl kainų kilimo, o jeigu reikės spalį – lapkritį dar papildysime. Norime metus užbaigti be skolų, – teigė A. Bartulis. – Tik kainos šauna į viršų kone kasdien. Dabar tikslas, kad įstaigos galėtų apmokėti sąskaitas gruodį, o kitų metų biudžetą planuosime pagal kainų prognozes. Dabar dar bus iš ko užpildyti kainų bangavimą, nes biudžetas surenkamas. Jeigu matysime, kad kitų metų biudžeto nesubalansuojame, tai kažkokio objekto atsisakysime.“

Šoko dėl kainos dar išvengė

Tomas Petreikis, Šiaulių gatvių apšvietimo įmonės direktorius, preliminariai skaičiuoja, kad pagal dabartines kainas apie 700 tūkstančių eurų papildomai reikėtų gatvėms apšviesti iki metų pabaigos.

„Tokios sumos reikėtų pagal pirminį variantą, jeigu išjungtume 30 procentų pajėgumų, – sako įmonės vadovas. – Bet jau šią minutę elektra gal jau brangiau kainuoja.“

Jis siūlo kalbėti apie taupymo procentus, o ne apie kas antros ar trečios lempos išjungimą. Direktoriaus žodžiais, yra vietų, kuriose apšvietimas negali būti taupomas. Pavyzdžiui, pėsčiųjų perėjose ar kriminogeninės rizikos vietose.

„Savivaldybei pateiksime taupymo planą, bet ką konkrečiai užgesinsime, dar sunku atsakyti, – sakė T. Petreikis. – Gal net daugiau nei 30 procentų pajėgimų išjungsime. Aktualiausia tai bus rudenį. Dabar, vasarą, mažiau elektros energijos vartojame, miestą apšviečiame vidutiniškai 70 proc. pajėgumu, nes dienos dar ilgos, šviesas įjungiame apie 21.30 val, o išjungiame 5 val., birželį – net 3 valandą ryto. Lapkritį jau 16 valandą reikės įjungti, o išjungti tik 8.30 val.“

T. Petreikis sako, jog įmonė kol kas išvengė skausmingo šoko, kurį patyrė kiti verslai, kai biržoje elektros kaina vieną dieną nuo 17 val. iki 18 val. buvo pašokusi net iki 4 eurų už kilovatvalandę.

„Rudenį, žiemą dieninė elektros kaina ir mums bus labai aktuali, – sakė įmonės vadovas. – Mes turime elektros tiekimo sutartį su „Enefit“, perkame elektrą biržoje, kiek biržoje elektra brangsta, tiek brangsta ir mums. Dabar vidutiniškai mokame 31 centą už kilovatvalandę. Dar pernai pirkome už 6–8 centus, kažkada esame pirkę net už 2 centus. Bet tuos laikus seniai pamiršome.“

Šiaulių rajone situacija geresnė

Šiaulių rajono administracijos direktorius Gipoldas Karklelis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pradėta skaičiuoti, kiek gali atsieiti elektros brangimas ir Savivaldybės administracijai, ir seniūnijoms, kurios reguliuoja gyvenviečių apšvietimą, ir įstaigoms.

„Manome, jog iki 100 tūkstančių eurų, – sakė direktorius. – Tokią pinigų sumą reikės rasti Savivaldybės biudžete dar šiais metais. Gauname viršplaninių lėšų, iš jų teks dengti elektros kainos brangimą, brangsta ir kiti energetiniai ištekliai, gaila, kad neišeis kitiems tikslams skirti.“

Elektrą rajono gyvenvietėms tiekia „Kuršėnų komunalinis ūkis“. Direktoriaus žiniomis, elektros kaina yra apie 21 centas su trupučiu.

„Iki kitų metų kovo mėnesio turi sutartį, gali tik 10–20 procentų brangti elektros galios dedamoji, – svarstė direktorius. – Gatvių apšvietimo laiką reguliuoja pačios seniūnijos, seniūnai tariasi su seniūnaičiais ir su bendruomenių vadovais. Tik turimų lėšų ribose turi teisę spręsti, kiek laiko ir kaip gyvenvietes apšviesti. Tie klausimai dabar dar nėra tokie aktualūs, kils jau rudenį.“

Šiaulių rajone, skirtingai nei mieste, švietimo įstaigoms elektros tiekimas buvo pirktas centralizuotai. Iki metų pabaigos nuo elektros kainos šuolių jos yra apsaugotos ypač maža fiksuota kaina – 6 centų už KWh.

„Elektros tiekimas švietimo įstaigoms buvo pirktas centralizuotai per CPO, kaina yra gera ir didelių papildomų išaidų neturėtume patirti. Aišku, jeigu sutartis nebus nutraukta, nes girdime, jog su verslu sutartys yra ir nutraukinėjamos“,– sakė G. Karklelis.

Pačios Savivaldybės sutartis dėl elektros pirkimo Administracijos, seniūnijų poreikiams baigiasi, rengiamasi skelbti viešą pirkimą per CPO.

„Sunku ir prognozuoti, kokios kainos bus, nes dabar jau kiekvieną mėnesį mokame pagal kitą kainą. Liepą, pavyzdžiui, mokėjome 31 centą už kilovatvalandę, – teikė pavyzdį G. Karklelis. – Kaina bus tokia, kokia bus rinkoje, jos negalime pareguliuoti, tik patį naudojimą galime reguliuoti.“

„Tik, manau, negali elektros rinkoje būti tokių kainos šuolių, koks buvo, kai kaina biržoje pašoko iki 4 000 eurų už MWh. Bet tai jau Vyriausybės reikalas, kaip problemą spręsti. Mes galime tik žiūrėti, ką ir kaip taupyti, bet žmonių be apšvietimo nepaliksime“, – patikino direktorius.

Kol savivaldybės ir Vyriausybė mąsto apie taupymo planus, jau skelbiama, kad didžiausia galutinė elektros kainų riba Europos biržose nuo rugsėjo 20 dienos didinama nuo 4 000 iki 5 000 Eur už MWh.